Jonas Basanavičius buvo pirmasis 1883 m. Rytprūsiuose pradėto leisti lietuviško mėnraščio „Aušra“ redaktorius.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 118
Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėnraštį „Aušra“ („Auszra“). Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indoeuropiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavičius (1851–1927).
Jonas Basanavičius buvo Lietuvių mokslo draugijos pirmininkas ir jau tuo laikotarpiu lietuvių visuomenės laikytas tautos patriarchu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 126-127
dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad jame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, plėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, telkusi lenkiškai kalbančiuosius. Lietuvių mokslo draugijos iniciatorius ir Lietuvių mokslo draugijos suvažiavimo dalyviai Vilniuje 1912 m. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: kalbininkas Jonas Jablonskis, rašytoja Julija Žymantienė-Žemaitė, Petras Kriaučiūnas, dr. Jonas Basanavičius, Liudvika Didžiulienė-Žmona ir kt. (A. Jurašaičio nuotrauka)
1914 m. liepą Vilniuje Jonas Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė Gintarinę deklaraciją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 130
Kai 1914 m. liepą Vilniuje J. Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė vadinamąją Gintarinę deklaraciją, kuri rugpjūčio 4 dieną buvo paskelbta Rusijos Dūmoje (karą laimėjus lietuviai trokšta sujungti abi Lietuvas, esančias apie Nemuną – Didžiąją ir Mažąją (Rytų Prūsiją), kad tokia Lietuva norėtų gauti autonomiją Rusijos tautų šeimoje), rusai nutylėjo.
Dr. Basanavičius, susipažinęs su lenkiškų laikraščių atsiliepimais, parašė straipsnį „Polaki v Litvie“, išspausdintą „Nov. Vrēmia“.
Lenkai Lietuvoje Dr. J. Basanavičius
PDF 5
Rašančiam šituos żodżius gaila buvo neturint parankiui augščiau pam inētų Basanavičiaus straipsnių, kurie, kaipo dokumentai atsigaivinančios lietuviškos m ansties, rasi, użsipelnytų, idant ir lietuviškoj kalboje apgarsinti taptų, nes iš jų matoma butų, kaip tuom et, dar tik prasidedant tautiškam jam musų krutējimui, żiurēta ant tulų prietikių terp musų ir lenkų tautos. Dr. Basanavičius, susipażinęs su tais balsais, kurie, iš prieżasties jo straipsnių, lenkiškuose laikraščiuose buvo apsireiškę, atsakyman parašē ilgoką artikulą: „Polaki v L itvie” , kurį „N ov. V rēm ia” feuilletone n-rio 2634 atspaudino.
Jonas Basanavičius 1897 m. išvertė į lietuvių kalbą ir išlei do „Grovo Kyburgo kelionę“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 13
Jonas Basanavičius 1897 m. išvertė į lietuvių kalbą ir išleido „Grovo Kyburgo kelionę“.