Santrauka

Jeronimas Prahiškis siejamas su XV a. Lietuvos krikščioninimo pasakojimais ir Narbuto perteiktomis žiniomis apie jo veiklą. Narbutas rašo, kad apie 1405 m. jis parsinešė Viklifo raštus, o Jogailos siųstas į Lietuvą aprašė žalčių, saulės ir šventojo miško garbinimą. 1416 m. birželio 21 d. Jeronimas Prahiškis buvo sudegintas gyvas Konstancoje.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas rašo, kad Jeronimas Prahiškis apie 1405 metus grįždamas į tėvynę parsinešė Viklifo raštus.
global_idt-190011
c-001
t-002 Jeronimas Prahiškis 1416 m. birželio 21 d. buvo sudegintas gyvas Konstancoje.
global_idt-190012
c-002
t-003 Narbutas cituoja žinią, kad Jogailos į Lietuvą siųstas Jeronimas Prahiškis rašė apie pirmųjų sutiktų lietuvių žalčių garbinimą.
global_idt-190013
c-003
t-004 Narbutas pasakoja, kad Jeronimas Prahiškis įtikino žmones apgavyste, sugriovė šventyklą, užpylė ugnį ir įvedė krikščioniškus papročius.
global_idt-190014
c-004
t-005 Narbutas pasakoja, kad Jeronimas Prahiškis saulės garbintojų aiškinimus laikė tuščiomis pasakomis ir mokė apie Dievo sukurtus dangaus kūnus.
global_idt-190015
c-005
t-006 Narbutas pasakoja, kad Jeronimas Prahiškis ilgai mokė žmones tikėjimo paslapčių ir liepė iškirsti šventąjį mišką.
global_idt-190016
c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas pasakoja, kad Jeronimas Prahiškis ilgai mokė žmones tikėjimo paslapčių ir liepė iškirsti šventąjį mišką.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Čia Jeronimas ilgai mokė žmones, aiškino jiems šventąsias tikėjimo paslaptis, o mišką liepė iškirsti. Žmonėms atėjus su kirviais, neatsirado nė vie­ no, kuris būtų išdrįsęs prisiliesti geležimi prie šventojo me­ džio. Todėl Jeronimas, pagriebęs kirvį, pirmas nukirto vieną iš aukščiausių medžių.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai