Santrauka
Jeronimas Prahiškis siejamas su XV a. Lietuvos krikščioninimo pasakojimais ir Narbuto perteiktomis žiniomis apie jo veiklą. Narbutas rašo, kad apie 1405 m. jis parsinešė Viklifo raštus, o Jogailos siųstas į Lietuvą aprašė žalčių, saulės ir šventojo miško garbinimą. 1416 m. birželio 21 d. Jeronimas Prahiškis buvo sudegintas gyvas Konstancoje.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas rašo, kad Jeronimas Prahiškis apie 1405 metus grįždamas į tėvynę parsinešė Viklifo raštus.
| c-001 | |||
t-002 Jeronimas Prahiškis 1416 m. birželio 21 d. buvo sudegintas gyvas Konstancoje.
| c-002 | |||
t-003 Narbutas cituoja žinią, kad Jogailos į Lietuvą siųstas Jeronimas Prahiškis rašė apie pirmųjų sutiktų lietuvių žalčių garbinimą.
| c-003 | |||
t-004 Narbutas pasakoja, kad Jeronimas Prahiškis įtikino žmones apgavyste, sugriovė šventyklą, užpylė ugnį ir įvedė krikščioniškus papročius.
| c-004 | |||
t-005 Narbutas pasakoja, kad Jeronimas Prahiškis saulės garbintojų aiškinimus laikė tuščiomis pasakomis ir mokė apie Dievo sukurtus dangaus kūnus.
| c-005 | |||
t-006 Narbutas pasakoja, kad Jeronimas Prahiškis ilgai mokė žmones tikėjimo paslapčių ir liepė iškirsti šventąjį mišką.
| c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas pasakoja, kad Jeronimas Prahiškis ilgai mokė žmones tikėjimo paslapčių ir liepė iškirsti šventąjį mišką.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Čia Jeronimas ilgai mokė žmones, aiškino jiems šventąsias tikėjimo paslaptis, o mišką liepė iškirsti. Žmonėms atėjus su kirviais, neatsirado nė vie no, kuris būtų išdrįsęs prisiliesti geležimi prie šventojo me džio. Todėl Jeronimas, pagriebęs kirvį, pirmas nukirto vieną iš aukščiausių medžių.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
- Jeronimas Prahiškis mirė Konstanca