Narbutas Herodotui priskiria teiginį, kad pelazgai iš Samotrakės į Peloponesą atsinešė dalį Kabirų ir įvedė paslaptingą jų garbinimo ritualą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 112
E Noelis mano, kad Kabi\nrus anksčiausiai pradėta garbinti Egipte, kadangi Memfyje bu\nvo seniausia jų šventykla. Herodotas sako, kad pelazgai, iš Sa-\nmotrakės salos atsikėlę į Pelaponesą, atsinešė dalį Kabirų ir\nįvedė paslaptingą jų garbinimo ritualą. Antikos laikais švie\nsiausi ir žymiausi žmonės veržėsi būti tų paslapčių dalyviais.
P. J. Safaržykas Herodoto budinus apibūdino kaip venedų tautą, kurią slavai galį laikyti savo padermės šaka.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 14
Štai kaip P. J. Safar žykas apibūdino T. Narbuto pamėgtuosius budinus: ,,<...> Herodoto budinai buvo venedų tauta, ir mums didelė pa guoda, jog jau tokiais ankstyvais amžiais toks patikimas rašytojas duoda mums akivaizdų atminimą senovinės tautos, kurią, protingai apsvarsčius visas galimybes, kiek vienas protaujantis slavas drąsiai, be jokios apgaulės gali laikyti savo padermės šaka“3.
Herodotas rašė, kad tisagetai gyveno toliau į šiaurę už gelonų gyvenamą kraštą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 41
Pirmykštėje žmonių visuomenėje tautos sun\nkiai pakęsdavo šalia savęs svetimos giminės ir kalbos\nžmones, o gentainių pagalbą ir abipusę draugystę labai\nbrangino; tai rodo pavyzdžiai tautų, išlikusių bendruo\nmeninio gyvenimo kūdikystės lygio ir atrastų mūsų am\nžiais. Minėtų pelazgų palikuonių turėjo būti ant kai\nriojo Dono vidurupio kranto. Tai mini ir Herodotas*,\nteigdamas, kad tisagetai gyvenę toliau į šiaurę, už gelonų\ngyvenamo krašto.
Teodoro Narbuto vertinimu, Herodotas tik iš dalies aprašė skitų įpročius, papročius ir religiją, o svarbesnė buvo Skitijos geografija.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 389
Būtent ši priežastis daro\nmus visiškai bejėgius spręsti apie tikrą reikšmę praėju\nsių laikų, jei jie patys savęs nepaaiškina; kalbant kitais\nžodžiais, galėtume būti pajėgūs istoriškumą padidinti fi\nlosofiškai arba kritiškai, nes kritika — filosofijos šaka.\nNei Homero, nei Herodoto žemėlapiai, kurie niekad\nnebuvo tikslūs astronominiai-geografiniai, bet apskritai\nmitologiniai, kosmografiniai, genealoginiai ir istoriniai,\nnesutampa su mūsų žemėlapiais, kuriems būdingos tiks\nlios matematinės projekcijos. Dėl to derėtų šia prasme\nįvertinti skirtumą ir išnagrinėti jo priežastis tam, kad\nišvengtume nesusipratimų, kurių tokiu atveju pasitaiko\ngana daug.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 378
Tik tenykščiai graikų boristeniečiai, prekiavę šiais gaminiais, atkeliaujančiais į Karkinę per Pantikapą iš Aldesko, galėjo paaiškinti jam minėtus dalykus. Jie taip pat pripaistė jį įbauginusių dalykų apie Šiaurę ir atėmė bet kokį norą tęsti kelionę. Jei jis būtų lankęsis tik Dnep ro žemupyje esančiose tenykštėse graikų kolonijose, ne būtų taip įtikinamai aprašęs Gerų krašto ir kitų smulk menų, susijusių su šiaurės vakarų Skitija.
Herodotas rašė, kad nuo Dnepro žiočių iki gerų krašto reikia plaukti 40 dienų, o Lelevelis tai siejo su maždaug 4000 stadijų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 53
Tad šis kraštas turėtų būti Rogačiovo apylinkėse ir aukščiau. Buvo atkakliai ieškoma tokio pavadinimo upės, bet nerasta; mes ma nome, kad tai turėtų būti dabartinė Desna, o Hipakyris dabar vadinamas Seimo upe. Šios upės, susiliejančios netoli Dnepro žiočių, iš tikrųjų išteka iš skirtingų kraštų; tai sako ir Herodotas.
Teodoras Narbutas Herodotą vadino tiksliausiu senovės rašytoju ir jam priskyrė pusiau pasakišką sarmatų kilmę iš amazonių bei skitų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 59
Manoma, kad šis pavadinimas atsirado ne iš itin gausios tautos, turėjusios tokį vardą, tačiau istoriš kai pirmykštė jos kilmė taip ir nenustatyta. Herodotas, pats tiksliausias iš senovės rašytojų, palikęs tiek daug pasaulio istoriją dominančių smulkmenų, sarmatams ski ria pusiau pasakiškas ištakas, neva jie yra neteisėto guo lio vaikai, gimę iš amazonių ir skitų. Tačiau tai nepaaiš kina šios genties istorijos, o tik rodo, kad ji esanti pu siau skitų kilmės.
Pasak Herodoto, budinai savo žemėje turėjo medinių tvirtovių, o Gelonos tvirtovė buvo kvadratinė ir labai didinga.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 75
60 Iš Herodoto žinome, kad budinai savo žemėje turėjo pastatę medines tvirtoves. Viena jų buvo kvadratinė, kiek vienas jos šonas turėjo 30 stadijų, t. y. buvo 3000 rusiš kų sieksnių ilgio, ir vadinosi Gelonos. Jų tvirtovės buvo labai didingos, jose taip pat stovėdavo medinės šventyk los, kuriose buvo helenų dievai, garbinami heleniškai, altoriai ir koplytėlės irgi buvo iš medžio. Ten kasmet bū davo minimos Dioniso (Bacho) šventės ir vykdavo bak chanalijos. Pasak to paties istoriko, budinu giminei bū dingi šie bruožai: „Budinai labai gražūs, rusvaplaukiai žmonės, turi šviesiai mėlynas akis“1.
Pasak Herodoto, gelonai ir budinai turėjo tvirtovių bei nekilnojamojo turto, kurį sunaikino persų antpuolis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 81
Pats Herodotas, tą patį manydamas apie gelonus ir bu dinus, teigia, jog jie turėję tvirtoves ir tokį nekilnojamąjį turtą, kurį sunaikino persų antpuolis. Šio karo metu jie buvo ištikimiausi ir uoliausi skitų sąjungininkai. Kariuo menė, kuriai vadovavo pats skitų karalius Indatiras, ko vojo su Darijum.
Teodoro Narbuto pasakojime Herodotas Skitijoje teiravosi apie gintaringas vietas, o boristeniečiai jam minėjo šiaurės vakarų jūrą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 150
Priartinus mūsų tyrimus prie geografijos, pirmiausia reikia kreiptis ¡patarimo į istorijos tėvą. Herodotas ¡savo kelionės po Skitiją metu teiravosi apie gintaringas vietas; boristeniečiai, ariba Padneprės graikų kolonistai, jam pasakoję, jog šis produktas pasie kiąs juos iš šiaurės vakaruose esančios jūros. Bet turbūt dėl kažkokio ¡pirkliško pavydo jie tiksliai nenurodė nei vietos, iš kur jis gabenamas, nei kelio, kuriuo jį veždavo.
Narbutas manė, kad gelonų ir budinų priskyrimą pasakoms galėjo lemti dvejopa jų padėtis Herodoto geografijoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 203
Neklystančiojo tonas istorijai nedaro garbės; ji mėgsta nagrinėti faktus ir girdėti įrodytas tiesas. Taip ir gelonus su budinais ¡buvo teilktasi vienu plunksnos brūkštelėjimu priskirti prie pasakų skyriaus, nes senovės tyrinėtojai nu stato vienu metu dvejopą jų padėtį, — tai galėjo lemti net ir Herodoto geografija. Tačiau šie įrodymai negali pa teisinti mūsų tyrinėtojo nuomonės, nes jis, rašydamas ne- klystančiojo stiliumi, neatsižvelgė į juos.
Herodotas buvo kilęs iš Halikarnaso, gimė apie 484 m. pr. Kr. ir mirė apie 400 m. pr. Kr.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 376
Peržvelgėme visus mums žinomus išspausdintus ty rinėjimus apie Gero upę ir kraštą, be to, stebėjome patys vietoje, bet negalėjome sutikti su jokia išvada. Niekas iš gerai pažintų dalykų neatitinka labiau tikrovės už mūsų 1 Herodotas buvo kilęs iš Halikarnaso, dorėnų krašto. Jis gimė apie 484 metus, mirė apie 400 metus prieš Kristaus gimimą. Begis, Šamo saloje jis pirkliavo. Mokytas, protingas vyras sugebėjo smal sumą derinti su sveiku protu, aplankė dalį Azijos, Afriką, Siaurės Graikiją, pabuvo vakarinėse Juodosios jūros pakrantėse, gyveno 01- biįoje ir tikriausiai apkeliavo Bugo bei Dnepro pakrantes.
Narbutas spėjo, kad Herodotas keliaudamas po Skitiją lankėsi šioje vietoje ir ieškojo žinių apie šiaurines jūras, alavą bei gintarą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 378
Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santy kiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje. Herodotas, keliaudamas po Skitiją, be abejo, turėjo lankytis šioje vietoje, nes, kaip matome iš jo ap rašymų, jis bandė nustatyti kelią į šiaurę ir ketino tęsti savo kelionę į tą pusę. Jam labiausiai rūpėjo gauti žinių apie šiaurines jūras bei jų produktus, ypač alavą ir gin tarą. Tik tenykščiai graikų boristeniečiai, prekiavę šiais gaminiais, atkeliaujančiais į Karkinę per Pantikapą iš Aldesko, galėjo paaiškinti jam minėtus dalykus.
Narbuto perteikimu, Herodotas IV knygoje rašė apie skitų kapus prie Molocho vandenų arba aukščiau kairiojo Dnepro kranto.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 384
O tas, kuris buvo piktas ir nusikalsdavo, negaudavo jokio pilkapio, ir jį surydavo žvėrys. Tai buvo karingi medžiokliai skitai“1. Herodotas rašo (IV knyga), kad prie Molocho van denų arba, kaip mano kiti, kažkur aukščiau kairiojo Dnep ro kranto matęs skitų kapų, o kiti, jo nuomone, turi būti kažkur šiauriau Gerų krašte, kur taip pat teka to paties pavadinimo upė; ten skitai nuo Dnepro žemupio atveža laidoti savo mirusiuosius galbūt dėl to, kad šis kraštas kažkada buvęs jų protėvių gyvenamoji vieta.
Narbutas nurodė, kad seniausios žinios apie Meotų jūrą randamos Herodoto darbuose.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 388
Tai plačiau paaiškins\ndalykus, kurių kontūrus paliko Herodotas.\nReikėjo trisdešimt dienų, kad keliautojas iš Kolhų kraš\nto prie Fasio pasiektų Meotų jūrą1, apie kurią seniausių\nžinių randame H erodo to darbuose, nors graikai turi ir\ngerokai senesnes epochas siekiančių duomenų. Maždaug\n500 metais prieš Kristaus gimimą klestėjo prekyba tarp\nhelenų ir meotidų, nes tokį bendrinį pavadinimą turėjo\nPameotidės gyventojai2.
Narbutas teigė, kad Herodoto aprašymuose yra neaiškių vietų, kurias reikia nagrinėti skirtingų laikų dvasia.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 388
Maždaug \n500 metais prieš Kristaus gimimą klestėjo prekyba tarp \nhelenų ir meotidų, nes tokį bendrinį pavadinimą turėjo \nPameotidės gyventojai2. Herodoto aprašymuose yra ne\nmažai neaiškių vietų, ir taip bus ilgai, kol tinkamai pa\nnagrinėsime jas dabartinių ir praėjusių laikų dvasia. \nTai ir yra tikslas, kurio mes dar siekiame ir nuo kurio vis \nlabiau tolsime, kol liausimės praėjusio pasaulio dalykus \natkakliai ir su išankstine nuostata matuoti mūsų šiandie\nnos masteliais. Kritikuodami Herodoto patiklumą, taisy\nsime jo geografines klaidas ir tiesas, t. y. visuomet žvelg\nsime iš atitinkamos vėlesnių laikų pozicijos, mažų ma\nžiausiai neatsižvelgdami į išorinį žodžių pavidalą, jų \nreikšmės ir minčių atitikimą.
Narbutas aiškino, kad Homero ir Herodoto žemėlapiai buvo mitologiniai, kosmografiniai, genealoginiai ir istoriniai, o ne tiksliai matematiniai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 389
Būtent ši priežastis daro\nmus visiškai bejėgius spręsti apie tikrą reikšmę praėju\nsių laikų, jei jie patys savęs nepaaiškina; kalbant kitais\nžodžiais, galėtume būti pajėgūs istoriškumą padidinti fi\nlosofiškai arba kritiškai, nes kritika — filosofijos šaka.\nNei Homero, nei Herodoto žemėlapiai, kurie niekad\nnebuvo tikslūs astronominiai-geografiniai, bet apskritai\nmitologiniai, kosmografiniai, genealoginiai ir istoriniai,\nnesutampa su mūsų žemėlapiais, kuriems būdingos tiks\nlios matematinės projekcijos. Dėl to derėtų šia prasme\nįvertinti skirtumą ir išnagrinėti jo priežastis tam, kad\nišvengtume nesusipratimų, kurių tokiu atveju pasitaiko\ngana daug.
Pasak Herodoto, skitai, laidodami savo karalius, taip pat užmušdavo jų mylimiausius tarnus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 364
Šiuo po žiūriu sekta senovės galais ir skandinavais bei daugeliu kitų įvairių tautų. Pasak Herodoto, skitai, laidodami savo karalius, taip pat užmušdavo jų mylimiausius tarnus. Neturime jokio pa tvirtinimo, kad lietuviai savo šventose giraitėse ant medžių ka bindavo karalių kūnus, parištus ant aukso grandinių .
Apie juos senovės Graikijos geografai sužinojo iš skitų, tačiau sunku išskirti jų tuometi nius pavadinimus iš daugelio Siaurės Europos gyventojų, kad ir paties Herodoto išvardytų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 436
Matoma, kad jie apsigyveno toli\nmuose Siaurės Europos rytuose seniausiai, kai tik slavų gen\nties tautos galėjo užklysti į tuos kraštus, kuriuose šiandien to\nkios varginančios ir ilgos žiemos. Apie juos senovės Graikijos\ngeografai sužinojo iš skitų, tačiau sunku išskirti jų tuometi\nnius pavadinimus iš daugelio Siaurės Europos gyventojų, kad\nir paties Herodoto išvardytų.\nIš amžių iki vikingų atsikraustymo į Didįjį Naugardą maža\nką galima pasakyti apie Biarmiją, kuri, liesdamasi su Naugar-\ndo slavais ir palaikydama su jais santykius, vis dėlto sudarė\natskirą valstybę.
Šios upės, susiliejančios netoli Dnepro žiočių, iš tikrųjų išteka iš skirtingų kraštų; tai sako ir Herodotas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 53
Tad šis kraštas turėtų būti Rogačiovo apylinkėse ir aukščiau. Buvo atkakliai ieškoma tokio pavadinimo upės, bet nerasta; mes ma nome, kad tai turėtų būti dabartinė Desna, o Hipakyris dabar vadinamas Seimo upe. Šios upės, susiliejančios netoli Dnepro žiočių, iš tikrųjų išteka iš skirtingų kraštų; tai sako ir Herodotas.
Herodotas raišo-, kaid karalių kapai yra pas gerus, kurie gyvena tolimuosiuose Geruose ir kapinėse.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 53
Tuoj už Desnos prasideda pilkapių kraš tas, ir prie Rogačiovo jų yra daugiausia; jie iš dalies su kaupti viename plote, iš dalies išsklaidyti, įvairaus dy džio, todėl visas šis kraštas atrodo tarsi didelis kapiny nas. Herodotas raišo-, kaid karalių kapai* yra pas gerus, kurie gyvena tolimuosiuose Geruose ir kapinėse. Vadina si, būta skitų gerų—kapakasių genties, kažkokios skitų kastos, kuri gyveno šiame miškingame krašte — visos genties kapinėse.
Herodotas nukrito iš dangaus ir nuskendo Vakaruose, Eridane.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 151
Anot jos, kartą saulės sūnus Fajetonas įsigeidė pasivažinėti po dangų tėvo arkliais, ¡bet, nesuvaldęs dan gaus kinkinio, sutrikdė dienos žvaigždės judėjimą, tai ir sukėlė žemėje ¡baisius padarinius. Jį nukovė Jupiterio strė lė; jis nukrito iš dangaus ir nuskendo Vakaruose, Eridane. Jo seserys Heliados taip iįgai apraudojo brolio mirtį, kad 1 Rusų senovės tyrinėtojai teigia, kad Aidėjaborgas susijęs su senąja Ladoga, nes Riurikas gyvenęs Adėjaborge. Bet mums atrodo, kad jis gyvenęs ir Nemuno žemupyje, o prie Ladogos gintaro nebu vo randama.
Senovės amžių neurai, anot paties Herodoto, gyveno Dnepro vidurupio kairiojoje pakrantėje, o iš ten persikėlė j dešiniąją pakrantę todėl, kad jiems pradėjo įkyrėti neapsakoma daugybė žalčių; bet niekur nesakoma, kad jie visiškai išsikėlė iš kairiosios pakran.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 204
Senovės amžių neurai, anot paties Herodoto, gyveno Dnepro vidurupio kairiojoje pakrantėje, o iš ten persikėlė j dešiniąją pakrantę todėl, kad jiems pradėjo įkyrėti neapsakoma daugybė žalčių; bet niekur nesakoma, kad jie visiškai išsikėlė iš kairiosios pakran tės. Taip pat neįmanoma kaip nors pažymėti kokias nors ribas neurų ¡gyvenamo krašto, kaip nežinomų dykrų, kur nuklysdavo klajokliškos ir laukinės gentys. Dėl šių prie žasčių, jei blogai nubraižytame žemėlapyje bus šiek tiek ištęstas į vakarus Doneco aukštupis, išeis, kad gelonų- budinų gyvenamosios vietos bus tuoj aukščiau neurų.
Niekas iš gerai pažintų dalykų neatitinka labiau tikrovės už mūsų 1 Herodotas buvo kilęs iš Halikarnaso, dorėnų krašto.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 376
Peržvelgėme visus mums žinomus išspausdintus ty rinėjimus apie Gero upę ir kraštą, be to, stebėjome patys vietoje, bet negalėjome sutikti su jokia išvada. Niekas iš gerai pažintų dalykų neatitinka labiau tikrovės už mūsų 1 Herodotas buvo kilęs iš Halikarnaso, dorėnų krašto. Jis gimė apie 484 metus, mirė apie 400 metus prieš Kristaus gimimą. Begis, Šamo saloje jis pirkliavo. Mokytas, protingas vyras sugebėjo smal sumą derinti su sveiku protu, aplankė dalį Azijos, Afriką, Siaurės Graikiją, pabuvo vakarinėse Juodosios jūros pakrantėse, gyveno 01- biįoje ir tikriausiai apkeliavo Bugo bei Dnepro pakrantes.
Herodotas, keliaudamas po Skitiją, be abejo, turėjo lankytis šioje vietoje, nes, kaip matome iš jo ap rašymų, jis bandė nustatyti kelią į šiaurę ir ketino tęsti savo kelionę į tą pusę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 378
Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santy kiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje. Herodotas, keliaudamas po Skitiją, be abejo, turėjo lankytis šioje vietoje, nes, kaip matome iš jo ap rašymų, jis bandė nustatyti kelią į šiaurę ir ketino tęsti savo kelionę į tą pusę. Jam labiausiai rūpėjo gauti žinių apie šiaurines jūras bei jų produktus, ypač alavą ir gin tarą. Tik tenykščiai graikų boristeniečiai, prekiavę šiais gaminiais, atkeliaujančiais į Karkinę per Pantikapą iš Aldesko, galėjo paaiškinti jam minėtus dalykus.
Herodotas būtų lankęsis tik Dnepro žemupyje esančiose tenykštėse graikų kolonijose, nebūtų taip įtikinamai aprašęs Gerų krašto ir kitų smulkmenų, susijusių su šiaurės vakarų Skitija.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 378
Tik tenykščiai graikų boristeniečiai, prekiavę šiais gaminiais, atkeliaujančiais į Karkinę per Pantikapą iš Aldesko, galėjo paaiškinti jam minėtus dalykus. Jie taip pat pripaistė jį įbauginusių dalykų apie Šiaurę ir atėmė bet kokį norą tęsti kelionę. Jei jis būtų lankęsis tik Dnep ro žemupyje esančiose tenykštėse graikų kolonijose, ne būtų taip įtikinamai aprašęs Gerų krašto ir kitų smulk menų, susijusių su šiaurės vakarų Skitija.
Herodotas rašo (IV knyga), kad prie Molocho van denų arba, kaip mano kiti, kažkur aukščiau kairiojo Dnep ro kranto matęs skitų kapų, o kiti, jo nuomone, turi būti kažkur šiauriau Gerų krašte, kur taip pat teka to paties pavadinimo upė; ten skitai nuo Dnepro.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 384
O tas, kuris buvo piktas ir nusikalsdavo, negaudavo jokio pilkapio, ir jį surydavo žvėrys. Tai buvo karingi medžiokliai skitai“1. Herodotas rašo (IV knyga), kad prie Molocho van denų arba, kaip mano kiti, kažkur aukščiau kairiojo Dnep ro kranto matęs skitų kapų, o kiti, jo nuomone, turi būti kažkur šiauriau Gerų krašte, kur taip pat teka to paties pavadinimo upė; ten skitai nuo Dnepro žemupio atveža laidoti savo mirusiuosius galbūt dėl to, kad šis kraštas kažkada buvęs jų protėvių gyvenamoji vieta.
Herodoto aprašymuose yra ne mažai neaiškių vietų, ir taip bus ilgai, kol tinkamai pa nagrinėsime jas dabartinių ir praėjusių laikų dvasia.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 388
Maždaug \n500 metais prieš Kristaus gimimą klestėjo prekyba tarp \nhelenų ir meotidų, nes tokį bendrinį pavadinimą turėjo \nPameotidės gyventojai2. Herodoto aprašymuose yra ne\nmažai neaiškių vietų, ir taip bus ilgai, kol tinkamai pa\nnagrinėsime jas dabartinių ir praėjusių laikų dvasia. \nTai ir yra tikslas, kurio mes dar siekiame ir nuo kurio vis \nlabiau tolsime, kol liausimės praėjusio pasaulio dalykus \natkakliai ir su išankstine nuostata matuoti mūsų šiandie\nnos masteliais. Kritikuodami Herodoto patiklumą, taisy\nsime jo geografines klaidas ir tiesas, t. y. visuomet žvelg\nsime iš atitinkamos vėlesnių laikų pozicijos, mažų ma\nžiausiai neatsižvelgdami į išorinį žodžių pavidalą, jų \nreikšmės ir minčių atitikimą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Tai iš tikrųjų ir yra graikų mitologijos Trejybė. Dar atkreipkime dėmesį, kad beveik kiekvienas bent kiek susiformavęs stabmeldiškas tikėjimas yra turėjęs savo trejybę. Indų trejybė - Brahma, Višnus ir Siva. Egiptiečiai turėjo savo Kamefius, japonai - dievus Kami, pono Georgi nuomone, vi siškai tapačius Kamefiams, o šie savo ruožtu, matyt, atitinką slavų Tryzną.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
82 ## Puslapis 80 64 Gėlo h a i išsikelti į tokias tolimas kolonijas prie Do no, — gal apie tai iš senų geografinių aprašymų žinojo romėnų poetas, — turėjo tuo metu, kai jie dar gyveno dešiniojoje Dnepro pakrantėje tarp graikų emporiumų. Pirmosios jų gyvenvietės turėjo būti Očekovo miesto apy linkėse, nes kažkur ten buvo Gelono miestas. Herodotas prisimena buvus tokį miestą prie Juodosios jūros, kur netoliese buvo ir Dioskūrija; būtent šios vietos garsėjo didžiulėmis prekyvietėmis, į kurias susirinkdavo nesu skaičiuojamos minios žmonių iš maždaug trijų šimtų genčių, įvairių savo kalba ir gyvenamąja vieta1.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tai plačiau paaiškins dalykus, kurių kontūrus paliko Herodotas. Reikėjo trisdešimt dienų, kad keliautojas iš Kolhų kraš to prie Fasio pasiektų Meotų jūrą1, apie kurią seniausių žinių randame H erodo to darbuose, nors graikai turi ir gerokai senesnes epochas siekiančių duomenų. Maždaug 500 metais prieš Kristaus gimimą klestėjo prekyba tarp helenų ir meotidų, nes tokį bendrinį pavadinimą turėjo Pameotidės gyventojai2.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Būtent ši priežastis daro mus visiškai bejėgius spręsti apie tikrą reikšmę praėju sių laikų, jei jie patys savęs nepaaiškina; kalbant kitais žodžiais, galėtume būti pajėgūs istoriškumą padidinti fi losofiškai arba kritiškai, nes kritika — filosofijos šaka. Nei Homero, nei Herodoto žemėlapiai, kurie niekad nebuvo tikslūs astronominiai-geografiniai, bet apskritai mitologiniai, kosmografiniai, genealoginiai ir istoriniai, nesutampa su mūsų žemėlapiais, kuriems būdingos tiks lios matematinės projekcijos. Dėl to derėtų šia prasme įvertinti skirtumą ir išnagrinėti jo priežastis tam, kad išvengtume nesusipratimų, kurių tokiu atveju pasitaiko gana daug.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
VI priedas Apie lietuvių kalbą Aprašius religiją, papročius, prietarus ir daugelį kitų smul kesnių dalykų, susijusių su lietuvių tautos gyvenimu senovėje, baigiant šį senovės istorijos tomą, dera pakalbėti apie lietuvių kalbą tam, kad labiau priartėtume prie tų tyrimo objektų, iš kurių būtų galima išvesti tautos istorijos pradžią: jos kilmę, protėvių klajones iš vienos stovyklos į kitą, pastovų apsigyve nimą, giminystę su kitomis tautomis ir pagausėjimą slenkant amžiams. Ne be pagrindo tyrėjai sugalvojo susekti seniausią tautų istoriją iš jų gimtosios kalbos, nes rezultatas dažniausiai apvainikuodavo jų pastangas visiškai naujais, iki šiol visiškai nežinomais ir visiškai tikrais atradimais. Nesigilinsime į tų at radimų smulkmenas, kaip teko su jais padirbėti; neturime nė tikslo mėgdžioti etimologinius išvedžiojimus, kaip tik gana pa plitusius, kadangi visam laikui pasirinkome savo pačių atrastą kelią, kuriame neturi būti vietos etimologinėms išmonėms, pri temptoms daiktų ir žodžių panašybėmis, išskyrus tik tas, ku rios negali būti nuginčytos iš pirmo žvilgsnio ir dėl jų akivaiz daus sutapimo ir kurių palyginimui pakanka paprasto pasvars tymo.