Narbutas Herodotui priskiria teiginį, kad pelazgai iš Samotrakės į Peloponesą atsinešė dalį Kabirų ir įvedė paslaptingą jų garbinimo ritualą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 112
E Noelis mano, kad Kabirus anksčiausiai pradėta garbinti Egipte, kadangi Memfyje buvo seniausia jų šventykla. Herodotas sako, kad pelazgai, iš Samotrakės salos atsikėlę į Pelaponesą, atsinešė dalį Kabirų ir įvedė paslaptingą jų garbinimo ritualą. Antikos laikais šviesiausi ir žymiausi žmonės veržėsi būti tų paslapčių dalyviais.
P. J. Safaržykas Herodoto budinus apibūdino kaip venedų tautą, kurią slavai galį laikyti savo padermės šaka.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 14
Štai kaip P. J. Safaržykas apibūdino T. Narbuto pamėgtuosius budinus: ,,<...> Herodoto budinai buvo venedų tauta, ir mums didelė paguoda, jog jau tokiais ankstyvais amžiais toks patikimas rašytojas duoda mums akivaizdų atminimą senovinės tautos, kurią, protingai apsvarsčius visas galimybes, kiekvienas protaujantis slavas drąsiai, be jokios apgaulės gali laikyti savo padermės šaka“3.
Herodotas rašė, kad tisagetai gyveno toliau į šiaurę už gelonų gyvenamą kraštą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 41
Pirmykštėje žmonių visuomenėje tautos sunkiai pakęsdavo šalia savęs svetimos giminės ir kalbos žmones, o gentainių pagalbą ir abipusę draugystę labai brangino; tai rodo pavyzdžiai tautų, išlikusių bendruomeninio gyvenimo kūdikystės lygio ir atrastų mūsų amžiais. Minėtų pelazgų palikuonių turėjo būti ant kairiojo Dono vidurupio kranto. Tai mini ir Herodotas*, teigdamas, kad tisagetai gyvenę toliau į šiaurę, už gelonų gyvenamo krašto.
Teodoro Narbuto vertinimu, Herodotas tik iš dalies aprašė skitų įpročius, papročius ir religiją, o svarbesnė buvo Skitijos geografija.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 389
Būtent ši priežastis daro mus visiškai bejėgius spręsti apie tikrą reikšmę praėjusių laikų, jei jie patys savęs nepaaiškina; kalbant kitais žodžiais, galėtume būti pajėgūs istoriškumą padidinti filosofiškai arba kritiškai, nes kritika — filosofijos šaka. Nei Homero, nei Herodoto žemėlapiai, kurie niekad nebuvo tikslūs astronominiai-geografiniai, bet apskritai mitologiniai, kosmografiniai, genealoginiai ir istoriniai, nesutampa su mūsų žemėlapiais, kuriems būdingos tikslios matematinės projekcijos. Dėl to derėtų šia prasme įvertinti skirtumą ir išnagrinėti jo priežastis tam, kad išvengtume nesusipratimų, kurių tokiu atveju pasitaiko gana daug.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 378
Tik tenykščiai graikų boristeniečiai, prekiavę šiais gaminiais, atkeliaujančiais į Karkinę per Pantikapą iš Aldesko, galėjo paaiškinti jam minėtus dalykus. Jie taip pat pripaistė jį įbauginusių dalykų apie Šiaurę ir atėmė bet kokį norą tęsti kelionę. Jei jis būtų lankęsis tik Dnepro žemupyje esančiose tenykštėse graikų kolonijose, nebūtų taip įtikinamai aprašęs Gerų krašto ir kitų smulkmenų, susijusių su šiaurės vakarų Skitija.
Herodotas rašė, kad nuo Dnepro žiočių iki gerų krašto reikia plaukti 40 dienų, o Lelevelis tai siejo su maždaug 4000 stadijų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 53
Tad šis kraštas turėtų būti Rogačiovo apylinkėse ir aukščiau. Buvo atkakliai ieškoma tokio pavadinimo upės, bet nerasta; mes manome, kad tai turėtų būti dabartinė Desna, o Hipakyris dabar vadinamas Seimo upe. Šios upės, susiliejančios netoli Dnepro žiočių, iš tikrųjų išteka iš skirtingų kraštų; tai sako ir Herodotas.
Teodoras Narbutas Herodotą vadino tiksliausiu senovės rašytoju ir jam priskyrė pusiau pasakišką sarmatų kilmę iš amazonių bei skitų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 59
Manoma, kad šis pavadinimas atsirado ne iš itin gausios tautos, turėjusios tokį vardą, tačiau istoriškai pirmykštė jos kilmė taip ir nenustatyta. Herodotas, pats tiksliausias iš senovės rašytojų, palikęs tiek daug pasaulio istoriją dominančių smulkmenų, sarmatams skiria pusiau pasakiškas ištakas, neva jie yra neteisėto guolio vaikai, gimę iš amazonių ir skitų. Tačiau tai nepaaiškina šios genties istorijos, o tik rodo, kad ji esanti pusiau skitų kilmės.
Pasak Herodoto, budinai savo žemėje turėjo medinių tvirtovių, o Gelonos tvirtovė buvo kvadratinė ir labai didinga.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 75
60 Iš Herodoto žinome, kad budinai savo žemėje turėjo pastatę medines tvirtoves. Viena jų buvo kvadratinė, kiekvienas jos šonas turėjo 30 stadijų, t. y. buvo 3000 rusiškų sieksnių ilgio, ir vadinosi Gelonos. Jų tvirtovės buvo labai didingos, jose taip pat stovėdavo medinės šventyklos, kuriose buvo helenų dievai, garbinami heleniškai, altoriai ir koplytėlės irgi buvo iš medžio. Ten kasmet būdavo minimos Dioniso (Bacho) šventės ir vykdavo bakchanalijos. Pasak to paties istoriko, budinu giminei būdingi šie bruožai: „Budinai labai gražūs, rusvaplaukiai žmonės, turi šviesiai mėlynas akis“1.
Pasak Herodoto, gelonai ir budinai turėjo tvirtovių bei nekilnojamojo turto, kurį sunaikino persų antpuolis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 81
Pats Herodotas, tą patį manydamas apie gelonus ir budinus, teigia, jog jie turėję tvirtoves ir tokį nekilnojamąjį turtą, kurį sunaikino persų antpuolis. Šio karo metu jie buvo ištikimiausi ir uoliausi skitų sąjungininkai. Kariuomenė, kuriai vadovavo pats skitų karalius Indatiras, kovojo su Darijum.
Teodoro Narbuto pasakojime Herodotas Skitijoje teiravosi apie gintaringas vietas, o boristeniečiai jam minėjo šiaurės vakarų jūrą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 150
Priartinus mūsų tyrimus prie geografijos, pirmiausia reikia kreiptis ¡patarimo į istorijos tėvą. Herodotas ¡savo kelionės po Skitiją metu teiravosi apie gintaringas vietas; boristeniečiai, ariba Padneprės graikų kolonistai, jam pasakoję, jog šis produktas pasiekiąs juos iš šiaurės vakaruose esančios jūros. Bet turbūt dėl kažkokio ¡pirkliško pavydo jie tiksliai nenurodė nei vietos, iš kur jis gabenamas, nei kelio, kuriuo jį veždavo.
Narbutas manė, kad gelonų ir budinų priskyrimą pasakoms galėjo lemti dvejopa jų padėtis Herodoto geografijoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 203
Neklystančiojo tonas istorijai nedaro garbės; ji mėgsta nagrinėti faktus ir girdėti įrodytas tiesas. Taip ir gelonus su budinais ¡buvo teilktasi vienu plunksnos brūkštelėjimu priskirti prie pasakų skyriaus, nes senovės tyrinėtojai nustato vienu metu dvejopą jų padėtį, — tai galėjo lemti net ir Herodoto geografija. Tačiau šie įrodymai negali pateisinti mūsų tyrinėtojo nuomonės, nes jis, rašydamas neklystančiojo stiliumi, neatsižvelgė į juos.
Herodotas buvo kilęs iš Halikarnaso, gimė apie 484 m. pr. Kr. ir mirė apie 400 m. pr. Kr.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 376
Peržvelgėme visus mums žinomus išspausdintus tyrinėjimus apie Gero upę ir kraštą, be to, stebėjome patys vietoje, bet negalėjome sutikti su jokia išvada. Niekas iš gerai pažintų dalykų neatitinka labiau tikrovės už mūsų 1 Herodotas buvo kilęs iš Halikarnaso, dorėnų krašto. Jis gimė apie 484 metus, mirė apie 400 metus prieš Kristaus gimimą. Begis, Šamo saloje jis pirkliavo. Mokytas, protingas vyras sugebėjo smalsumą derinti su sveiku protu, aplankė dalį Azijos, Afriką, Siaurės Graikiją, pabuvo vakarinėse Juodosios jūros pakrantėse, gyveno 01biįoje ir tikriausiai apkeliavo Bugo bei Dnepro pakrantes.
Narbutas spėjo, kad Herodotas keliaudamas po Skitiją lankėsi šioje vietoje ir ieškojo žinių apie šiaurines jūras, alavą bei gintarą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 378
Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santykiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje. Herodotas, keliaudamas po Skitiją, be abejo, turėjo lankytis šioje vietoje, nes, kaip matome iš jo aprašymų, jis bandė nustatyti kelią į šiaurę ir ketino tęsti savo kelionę į tą pusę. Jam labiausiai rūpėjo gauti žinių apie šiaurines jūras bei jų produktus, ypač alavą ir gintarą. Tik tenykščiai graikų boristeniečiai, prekiavę šiais gaminiais, atkeliaujančiais į Karkinę per Pantikapą iš Aldesko, galėjo paaiškinti jam minėtus dalykus.
Narbuto perteikimu, Herodotas IV knygoje rašė apie skitų kapus prie Molocho vandenų arba aukščiau kairiojo Dnepro kranto.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 384
O tas, kuris buvo piktas ir nusikalsdavo, negaudavo jokio pilkapio, ir jį surydavo žvėrys. Tai buvo karingi medžiokliai skitai“1. Herodotas rašo (IV knyga), kad prie Molocho vandenų arba, kaip mano kiti, kažkur aukščiau kairiojo Dnepro kranto matęs skitų kapų, o kiti, jo nuomone, turi būti kažkur šiauriau Gerų krašte, kur taip pat teka to paties pavadinimo upė; ten skitai nuo Dnepro žemupio atveža laidoti savo mirusiuosius galbūt dėl to, kad šis kraštas kažkada buvęs jų protėvių gyvenamoji vieta.
Narbutas nurodė, kad seniausios žinios apie Meotų jūrą randamos Herodoto darbuose.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 388
Tai plačiau paaiškins dalykus, kurių kontūrus paliko Herodotas. Reikėjo trisdešimt dienų, kad keliautojas iš Kolhų krašto prie Fasio pasiektų Meotų jūrą1, apie kurią seniausių žinių randame H erodo to darbuose, nors graikai turi ir gerokai senesnes epochas siekiančių duomenų. Maždaug 500 metais prieš Kristaus gimimą klestėjo prekyba tarp helenų ir meotidų, nes tokį bendrinį pavadinimą turėjo Pameotidės gyventojai2.
Narbutas teigė, kad Herodoto aprašymuose yra neaiškių vietų, kurias reikia nagrinėti skirtingų laikų dvasia.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 388
Maždaug 500 metais prieš Kristaus gimimą klestėjo prekyba tarp helenų ir meotidų, nes tokį bendrinį pavadinimą turėjo Pameotidės gyventojai2. Herodoto aprašymuose yra nemažai neaiškių vietų, ir taip bus ilgai, kol tinkamai panagrinėsime jas dabartinių ir praėjusių laikų dvasia. Tai ir yra tikslas, kurio mes dar siekiame ir nuo kurio vis labiau tolsime, kol liausimės praėjusio pasaulio dalykus atkakliai ir su išankstine nuostata matuoti mūsų šiandienos masteliais. Kritikuodami Herodoto patiklumą, taisysime jo geografines klaidas ir tiesas, t. y. visuomet žvelgsime iš atitinkamos vėlesnių laikų pozicijos, mažų mažiausiai neatsižvelgdami į išorinį žodžių pavidalą, jų reikšmės ir minčių atitikimą.
Narbutas aiškino, kad Homero ir Herodoto žemėlapiai buvo mitologiniai, kosmografiniai, genealoginiai ir istoriniai, o ne tiksliai matematiniai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 389
Būtent ši priežastis daro mus visiškai bejėgius spręsti apie tikrą reikšmę praėjusių laikų, jei jie patys savęs nepaaiškina; kalbant kitais žodžiais, galėtume būti pajėgūs istoriškumą padidinti filosofiškai arba kritiškai, nes kritika — filosofijos šaka. Nei Homero, nei Herodoto žemėlapiai, kurie niekad nebuvo tikslūs astronominiai-geografiniai, bet apskritai mitologiniai, kosmografiniai, genealoginiai ir istoriniai, nesutampa su mūsų žemėlapiais, kuriems būdingos tikslios matematinės projekcijos. Dėl to derėtų šia prasme įvertinti skirtumą ir išnagrinėti jo priežastis tam, kad išvengtume nesusipratimų, kurių tokiu atveju pasitaiko gana daug.
Pasak Herodoto, skitai, laidodami savo karalius, taip pat užmušdavo jų mylimiausius tarnus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 364
Šiuo požiūriu sekta senovės galais ir skandinavais bei daugeliu kitų įvairių tautų. Pasak Herodoto, skitai, laidodami savo karalius, taip pat užmušdavo jų mylimiausius tarnus. Neturime jokio patvirtinimo, kad lietuviai savo šventose giraitėse ant medžių kabindavo karalių kūnus, parištus ant aukso grandinių .
Apie juos senovės Graikijos geografai sužinojo iš skitų, tačiau sunku išskirti jų tuometi nius pavadinimus iš daugelio Siaurės Europos gyventojų, kad ir paties Herodoto išvardytų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 436
Matoma, kad jie apsigyveno tolimuose Siaurės Europos rytuose seniausiai, kai tik slavų genties tautos galėjo užklysti į tuos kraštus, kuriuose šiandien tokios varginančios ir ilgos žiemos. Apie juos senovės Graikijos geografai sužinojo iš skitų, tačiau sunku išskirti jų tuometinius pavadinimus iš daugelio Siaurės Europos gyventojų, kad ir paties Herodoto išvardytų. Iš amžių iki vikingų atsikraustymo į Didįjį Naugardą maža ką galima pasakyti apie Biarmiją, kuri, liesdamasi su Naugardo slavais ir palaikydama su jais santykius, vis dėlto sudarė atskirą valstybę.
Šios upės, susiliejančios netoli Dnepro žiočių, iš tikrųjų išteka iš skirtingų kraštų; tai sako ir Herodotas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 53
Tad šis kraštas turėtų būti Rogačiovo apylinkėse ir aukščiau. Buvo atkakliai ieškoma tokio pavadinimo upės, bet nerasta; mes manome, kad tai turėtų būti dabartinė Desna, o Hipakyris dabar vadinamas Seimo upe. Šios upės, susiliejančios netoli Dnepro žiočių, iš tikrųjų išteka iš skirtingų kraštų; tai sako ir Herodotas.
Herodotas raišo-, kaid karalių kapai yra pas gerus, kurie gyvena tolimuosiuose Geruose ir kapinėse.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 53
Tuoj už Desnos prasideda pilkapių kraštas, ir prie Rogačiovo jų yra daugiausia; jie iš dalies sukaupti viename plote, iš dalies išsklaidyti, įvairaus dydžio, todėl visas šis kraštas atrodo tarsi didelis kapinynas. Herodotas raišo-, kaid karalių kapai* yra pas gerus, kurie gyvena tolimuosiuose Geruose ir kapinėse. Vadinasi, būta skitų gerų—kapakasių genties, kažkokios skitų kastos, kuri gyveno šiame miškingame krašte — visos genties kapinėse.
Senovės amžių neurai, anot paties Herodoto, gyveno Dnepro vidurupio kairiojoje pakrantėje, o iš ten persikėlė j dešiniąją pakrantę todėl, kad jiems pradėjo įkyrėti neapsakoma daugybė žalčių; bet niekur nesakoma, kad jie visiškai išsikėlė iš kairiosios pakran.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 204
Senovės amžių neurai, anot paties Herodoto, gyveno Dnepro vidurupio kairiojoje pakrantėje, o iš ten persikėlė j dešiniąją pakrantę todėl, kad jiems pradėjo įkyrėti neapsakoma daugybė žalčių; bet niekur nesakoma, kad jie visiškai išsikėlė iš kairiosios pakrantės. Taip pat neįmanoma kaip nors pažymėti kokias nors ribas neurų ¡gyvenamo krašto, kaip nežinomų dykrų, kur nuklysdavo klajokliškos ir laukinės gentys. Dėl šių priežasčių, jei blogai nubraižytame žemėlapyje bus šiek tiek ištęstas į vakarus Doneco aukštupis, išeis, kad gelonųbudinų gyvenamosios vietos bus tuoj aukščiau neurų.
Niekas iš gerai pažintų dalykų neatitinka labiau tikrovės už mūsų 1 Herodotas buvo kilęs iš Halikarnaso, dorėnų krašto.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 376
Peržvelgėme visus mums žinomus išspausdintus tyrinėjimus apie Gero upę ir kraštą, be to, stebėjome patys vietoje, bet negalėjome sutikti su jokia išvada. Niekas iš gerai pažintų dalykų neatitinka labiau tikrovės už mūsų 1 Herodotas buvo kilęs iš Halikarnaso, dorėnų krašto. Jis gimė apie 484 metus, mirė apie 400 metus prieš Kristaus gimimą. Begis, Šamo saloje jis pirkliavo. Mokytas, protingas vyras sugebėjo smalsumą derinti su sveiku protu, aplankė dalį Azijos, Afriką, Siaurės Graikiją, pabuvo vakarinėse Juodosios jūros pakrantėse, gyveno 01biįoje ir tikriausiai apkeliavo Bugo bei Dnepro pakrantes.
Herodotas, keliaudamas po Skitiją, be abejo, turėjo lankytis šioje vietoje, nes, kaip matome iš jo ap rašymų, jis bandė nustatyti kelią į šiaurę ir ketino tęsti savo kelionę į tą pusę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 378
Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santykiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje. Herodotas, keliaudamas po Skitiją, be abejo, turėjo lankytis šioje vietoje, nes, kaip matome iš jo aprašymų, jis bandė nustatyti kelią į šiaurę ir ketino tęsti savo kelionę į tą pusę. Jam labiausiai rūpėjo gauti žinių apie šiaurines jūras bei jų produktus, ypač alavą ir gintarą. Tik tenykščiai graikų boristeniečiai, prekiavę šiais gaminiais, atkeliaujančiais į Karkinę per Pantikapą iš Aldesko, galėjo paaiškinti jam minėtus dalykus.
Herodotas būtų lankęsis tik Dnepro žemupyje esančiose tenykštėse graikų kolonijose, nebūtų taip įtikinamai aprašęs Gerų krašto ir kitų smulkmenų, susijusių su šiaurės vakarų Skitija.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 378
Tik tenykščiai graikų boristeniečiai, prekiavę šiais gaminiais, atkeliaujančiais į Karkinę per Pantikapą iš Aldesko, galėjo paaiškinti jam minėtus dalykus. Jie taip pat pripaistė jį įbauginusių dalykų apie Šiaurę ir atėmė bet kokį norą tęsti kelionę. Jei jis būtų lankęsis tik Dnepro žemupyje esančiose tenykštėse graikų kolonijose, nebūtų taip įtikinamai aprašęs Gerų krašto ir kitų smulkmenų, susijusių su šiaurės vakarų Skitija.
Herodotas rašo (IV knyga), kad prie Molocho van denų arba, kaip mano kiti, kažkur aukščiau kairiojo Dnep ro kranto matęs skitų kapų, o kiti, jo nuomone, turi būti kažkur šiauriau Gerų krašte, kur taip pat teka to paties pavadinimo upė; ten skitai nuo Dnepro.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 384
O tas, kuris buvo piktas ir nusikalsdavo, negaudavo jokio pilkapio, ir jį surydavo žvėrys. Tai buvo karingi medžiokliai skitai“1. Herodotas rašo (IV knyga), kad prie Molocho vandenų arba, kaip mano kiti, kažkur aukščiau kairiojo Dnepro kranto matęs skitų kapų, o kiti, jo nuomone, turi būti kažkur šiauriau Gerų krašte, kur taip pat teka to paties pavadinimo upė; ten skitai nuo Dnepro žemupio atveža laidoti savo mirusiuosius galbūt dėl to, kad šis kraštas kažkada buvęs jų protėvių gyvenamoji vieta.
Herodoto aprašymuose yra ne mažai neaiškių vietų, ir taip bus ilgai, kol tinkamai pa nagrinėsime jas dabartinių ir praėjusių laikų dvasia.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 388
Maždaug 500 metais prieš Kristaus gimimą klestėjo prekyba tarp helenų ir meotidų, nes tokį bendrinį pavadinimą turėjo Pameotidės gyventojai2. Herodoto aprašymuose yra nemažai neaiškių vietų, ir taip bus ilgai, kol tinkamai panagrinėsime jas dabartinių ir praėjusių laikų dvasia. Tai ir yra tikslas, kurio mes dar siekiame ir nuo kurio vis labiau tolsime, kol liausimės praėjusio pasaulio dalykus atkakliai ir su išankstine nuostata matuoti mūsų šiandienos masteliais. Kritikuodami Herodoto patiklumą, taisysime jo geografines klaidas ir tiesas, t. y. visuomet žvelgsime iš atitinkamos vėlesnių laikų pozicijos, mažų mažiausiai neatsižvelgdami į išorinį žodžių pavidalą, jų reikšmės ir minčių atitikimą.
Herodotas buvo kilęs iš Halikarnaso, dorėnų krašto.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 376
Herodotas buvo kilęs iš Halikarnaso, dorėnų krašto. Jis gimė apie 484 metus, mirė apie 400 metus prieš Kristaus gimimą. Begis, Šamo saloje jis pirkliavo. Mokytas, protingas vyras sugebėjo smalsumą derinti su sveiku protu, aplankė dalį Azijos, Afriką, Siaurės Graikiją, pabuvo vakarinėse Juodosios jūros pakrantėse, gyveno 01biįoje ir tikriausiai apkeliavo Bugo bei Dnepro pakrantes. Tai turėjo būti apie 459 metus prieš Kristaus gimimą
Toks skitų tautos bruožų vaizdas susidaro iš Herodoto, kuris pats asme niškai keliavo su ta tautai, kūrinių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 51
Toks skitų tautos bruožų vaizdas susidaro iš Herodoto, kuris pats asmeniškai keliavo su ta tautai, kūrinių
Herodoto aprašymų patikimumą T. Narbutas siejo su bendresne praeities rekonstravimo problema.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 20
Herodoto aprašymų patikimumo problemą T. Narbutas išplėtojo iki praeities rekonstravimo problemos apskritai.
Skitų įpročius, papročius ir religi ją iš dalies aprašė Herodotas, bet tai nelabai reikalinga mūsų dalykui.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 52
Skitų įpročius, papročius ir religiją iš dalies aprašė Herodotas, bet tai nelabai reikalinga mūsų dalykui.