Henrikas Valpotas buvo pirmasis Šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistras. Šias pareigas jis ėjo daug metų, o vėliau buvo palaidotas Akone; šaltinyje taip pat nurodoma jo mirties data – lapkričio penktoji, pateikiama ir alternatyva – pirmoji diena. Paėmus Akoną, Valpotas prie miesto sienų, priešais Šventojo Mikalojaus vartus, nupirko žemės sklypą. Ten jis pastatydino bažnyčią, ligoninę ir kitus namus, taip įtvirtindamas ligoninės veiklą bei Teutonų namų buvimą mieste. Pateikti duomenys neleidžia patikimai nustatyti tikslaus veiklos laikotarpio ar išsamiau apibūdinti jo vaidmens už šių konkrečių darbų ribų.
Apie brolį Henriką Valpotą, pirmą šventosios Marijos Teutonų namų ligoninės magistrą Pirmas šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistras brolis Henrikas, vadinamas Valpotu, vadovavo daug metų, o mirė lapkričio penktą (pirmą) dieną ir palaidotas Akone. Bremeno ir Liubeko miestiečiai, pirmieji šio ordino steigėjai, kurie, kaip jau buvo sakyta, ištesėję įžadą nukeliauti į šventąją žemę ir susirengę grįžti į namus, patarti minėtojo valdovo Fridricho, Švabijos kunigaikščio, bei kitų Vokietijos kilmingųjų, dalyvavusių Akono apsiaustyje, jam ir padovanojo šią ligoninę su visomis gausiai gautomis išmaldomis bei gėrybėmis, kurioje šiems ligoniams jis drauge su broliais nuolankiai tarnavo ir rūpino visa, kas reikalinga.
Paėmus Akoną, tas pats brolis Henrikas nupirko žemės sklypą prie miesto sienų priešais švento Mikalojaus vartus, kur pastatydino bažnyčią, ligoninę bei kitokius namus ir kur drauge su savo broliais 154 Šiame skyrelyje Dusburgietis aprašo jauniausio iš trijų didžiųjų riterių ordinų — Vokiečių (Kryžiuočių) ordino pradžią (itališkasis Joanitų ordinas įkurtas XI a. 2-oje pusėje, o prancūziškasis Tamplierių ordinas — XII a. 2-ame dešimtmetyje). Sekant statutų prologu, Ordino įkūrimas datuojamas 1190 m. Skyrelyje minimi ir vėlesni (1198 m.) įvykiai, be to, 1198 m. jau miręs, bet turėjęs Ordino įkūrimui nuopelnų Švabijos kunigaikštis Fridrichas (Vokietijos karaliaus, o nuo 1191 m. imperatoriaus Henriko VI brolis). Nutylima, kad iš pradžių kryžiuočiai buvę pavaldūs Joanitams. Akono apgulos metu (1190 m.) buvo čia įkurta tik nedidelė vokiečių ligoninė; tik 1198 m. išvykstantys iš Palestinos vokiečių kunigaikščiai ir vyskupai pradėjo rūpintis ją paversti riterių ordinu, kurį patvirtino popiežius. Kaip ir vokiškoji Ordino tradicija, taip ir Dusburgietis nutyli, kad vokiečių ligoninė Jeruzalėje atsirado XII a. 1-oje pusėje, kad ji egzistavo ten iki 1187 m., kai Saladinas užėmė Jeruzalę. Nutylima, nes norima apeiti faktą, kad XII a. vokiečių ligoninė buvo pavaldi Joanitams (PKD, p. 17—24; HP, t. 1, d. 1, p. 433—434; Górski K. Zakon..., p. 7—9). Dusburgietis, ką ne ką iškraipydamas, atskleidžia tik antrąjį vokiečių ligoninės egzistavimo Rytuose etapą, kai ji jau buvo pavirtusi riterių ordinu. tarnavo dievui ir ligoniams155.
Paėmus Akoną, tas pats brolis Henrikas nupirko žemės sklypą prie miesto sienų priešais švento Mikalojaus vartus, kur pastatydino bažnyčią, ligoninę bei kitokius namus ir kur drauge su savo broliais 154 Šiame skyrelyje Dusburgietis aprašo jauniausio iš trijų didžiųjų riterių ordinų — Vokiečių (Kryžiuočių) ordino pradžią (itališkasis Joanitų ordinas įkurtas XI a. 2-oje pusėje, o prancūziškasis Tamplierių ordinas — XII a. 2-ame dešimtmetyje). Sekant statutų prologu, Ordino įkūrimas datuojamas 1190 m. Skyrelyje minimi ir vėlesni (1198 m.) įvykiai, be to, 1198 m. jau miręs, bet turėjęs Ordino įkūrimui nuopelnų Švabijos kunigaikštis Fridrichas (Vokietijos karaliaus, o nuo 1191 m. imperatoriaus Henriko VI brolis). Nutylima, kad iš pradžių kryžiuočiai buvę pavaldūs Joanitams. Akono apgulos metu (1190 m.) buvo čia įkurta tik nedidelė vokiečių ligoninė; tik 1198 m. išvykstantys iš Palestinos vokiečių kunigaikščiai ir vyskupai pradėjo rūpintis ją paversti riterių ordinu, kurį patvirtino popiežius. Kaip ir vokiškoji Ordino tradicija, taip ir Dusburgietis nutyli, kad vokiečių ligoninė Jeruzalėje atsirado XII a. 1-oje pusėje, kad ji egzistavo ten iki 1187 m., kai Saladinas užėmė Jeruzalę. Nutylima, nes norima apeiti faktą, kad XII a. vokiečių ligoninė buvo pavaldi Joanitams (PKD, p. 17—24; HP, t. 1, d. 1, p. 433—434; Górski K. Zakon..., p. 7—9). Dusburgietis, ką ne ką iškraipydamas, atskleidžia tik antrąjį vokiečių ligoninės egzistavimo Rytuose etapą, kai ji jau buvo pavirtusi riterių ordinu. tarnavo dievui ir ligoniams155.
Pirmas šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistras brolis Henrikas, vadinamas Valpotu, vadovavo daug metų, o mirė lapkričio penktą (pirmą) dieną ir palaidotas Akone.