asmuo

Hameris

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Remiantis Hamerio tyrimais, arabai Rass arba Ross vadino Arakso upę, ištekančią iš Kiliklo kalnų ir susiliejančią su Kūra.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 70

72\n\n## Puslapis 70\n\nir tinkama laivybai, prasideda netoli Kaukazo kalno, su­\nsilieja su upe Ros, arba Araksu, ir įteka į Chazarų, arba\nKaspijOiS, jūrą1. Iš pono Hamerio tyrimų ir ištraukų apie\nRytus2 matome, jog arabai Rass, arba Ross3, vadino Arak-\nso upę, ištekančią iš Kiliklo kalnų, esančių prie 67 laips­\nnių ilgumos ir 41 laipsnio šiaurės platumos, sruvenančią\nper Varnamo žemę ir susiliejančią su Kūra4. Anot Korano\naiškintojų, buvusi tauta, kuriai priklausęs kraštas prie\nRoss upės; Korane ji vadinama Ashabir-Ross; ji išsisklai­\ndė žiloje senovėje.
t-002vidutinis

Narbuto perteikimu Hameris manė, kad Ross Biblijoje ir Korane reiškia Arakso upę, aplinkinį kraštą ir ten gyvenusią tautą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 70

Anot Korano aiškintojų, buvusi tauta, kuriai priklausęs kraštas prie Ross upės; Korane ji vadinama Ashabir-Ross; ji išsisklai­ dė žiloje senovėje. Tas pats orientalistas mano, kad Ross Biblijoje ir Korane reiškia tą patį, arba tiesiog tai Arakso upė, be to, ir prie jos plytinčio krašto pavadinimą bei tam tikrą ten gyvenusią tautą, kurią dievas išskaidė, pavertė laukiniais nomadais, panašiais į girių žvėris už tai, kad nepriėmė mokslo, siunčiamo jiems per pranašą Khaintają, Šafrano sūnų, kurį jie nukankino5. Nors iš tų šaltinių orientalistas nedaro išvadų, kad budinai buvę dievo bausmės persekiojama tauta, įš visko sprendžiant, jis darė kitas išvadas; jei mes galėtume, tai neabejotinai atskleistume jas.
t-003vidutinis

Hameris dar prieš Volianskį mėgino šifruoti senovės tyrinėtojams nesuprantamą užrašą ir perskaitė trečios eilutės pirmą žodį.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 114

Ponas Hameris dar prieš poną Volianskį mėgino šif­\nruoti tą visiškai senovės tyrinėtojams nesuprantamą už­\nrašą. Jis perskaitė tik trečios eilutės pirmą žodį. Jo nuo­\nmone, tas užrašas turi būti priskirtas dakų-jazigų tau­\ntai, kurią minėjo Dionas Kasijus, ir taip datuojamas am­\n116\n\n## Puslapis 114\n\nžiumi vėliau už Ptolemėją.