Narbutas Geloną vaizduoja kaip Elonos arba Iglonos sūnų ir lietuvių didvyrį, išnaikinusį žmogėdras bei įgijusį vadų vado vardą. Narbutas teigia perrašęs fragmentą norėdamas įrodyti, kad pasakų Gelonas buvo, ir paaiškinti nepakankamai nušviestus įvykius. Gelonas šukuodavo jam plaukus ir barzdą vėjinio malūno sparno dydžio šukomis.
Prie Vilnios ir Neries santakos pradėjo statyti dvi pilis, o prie jų - miestą, apie kurį Lizdeika teisingai išpranašavo: jeigu toje vietoje būsianti įkurta valstybės sostinė, tai miestas visad būsiąs didžiausias Lietuvoje“. Toliau sutrumpintai pateikiama žinoma istorija iki karaliaus Kazimiero. Šį fragmentą perrašėme norėdami įrodyti, kad buvo pasakų Gelonas, ir norėdami geriau nušviesti šiaip dar nepakankamai išaiškintų įvykių istoriją ir chronologiją.
Pagaliau atsirado lietuvių didvyris, Elonos, arba Iglonos, sūnus, vardu Gelonas. Sis, pašauktas išvaduoti šiaurę nuo tos nelaimės, pradėjo kariauti su žmogėdromis; iš pradžių juos dažniausiai tik sutramdydavo, pagaliau visiškai išnaikino. Istorija mena, kad jis buvo vieno iš senovės lietuvių dievų sūnus, jo motina buvo žynė.