Narbutas vertina, kad Stenderis savo latvių mitologijos straipsniuose pateikė klaidingas išvadas ir nutolo nuo esmės bei tiesos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 126
Beje, labai gali būti, kad vėlesniais laikais ir stabmeldystei išnykus liaudis klydo apibūdindama dievybių lytį, bet ne čia esmė; tai lengvai ištaisoma, jeigu tik atsirastų kokių nors žinių apie šį dalyką. Latviai žinojo šią dievybę kaip Pilviką (Pelwihkse), kitaip Szkahde. Stenderis, tuose savo latvių mitologijos straipsniuose saviškai pateikdamas klaidingas išvadas, nutolsta nuo esmės ir tiesos.
Narbutas, remdamasis Stenderiu, rašo, kad Latvijoje dar girdėti apie žynius, kurie buria, gydo ir patarinėja kerėjimo formulėmis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 299
Tai tam tikri žyniai; jie kerėjimo formulėmis ir kitomis apgavikiškomis išmonėmis patarinėja įvairiais klausimais, buria, gydo žmones ir gyvulius. Tokie žyniai, mokantys pagarsėti, pritraukia lengvatikius iš tolimesnių ir artimesnių apylinkių ir patys, be abejo, savęs nenuskriaudžia. Latvijoje ir dabar girdėti apie tokius žmones, sako Stenderis32.
Narbutas nurodo Stenderio pastabą, kad latviai turėjo deivę Dyžą arba Dyszą, kuri savybėmis atitikusi Pergrubę.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Stenderį - kad krivius laikė esant kilusius iš rusų (krievų) žemės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 24
F. Stenderį - kad krivius laikė esant kilusius iš rusų (krievų) žemės
Narbutas prie Pušaičio, požemio dievaičio ir barstukų vyriausiojo, aprašymo nurodo Stenderio „Lettische Grammatik“.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Narbutas rašo, kad Stenderis barstukų vardą kildino iš latviškų žodžių „Berhns“ ir „Stuhke“.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.