Frydrichas Stenderis

Santrauka

Frydrichas Stenderis šioje žinių bazėje minimas per Narbuto polemiką su jo latvių mitologijos aiškinimais. Narbutas ginčija Stenderio Tiimpus siejimą su Atrimpu ir jo išvadas laiko nutolusiomis nuo esmės bei tiesos. Kartu Stenderis cituojamas kalbant apie Dyžą arba Dyszą, barstukų vardo kilmę, Pušaitį ir Latvijoje minimus žynius.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas nesutinka su Stenderio siejimu ir Tiimpus laiko ne Atrimpo vardu, o paprastu girtuoklių globėjo epitetu. global_id t-189992		c-001
t-002 Narbutas vertina, kad Stenderis savo latvių mitologijos straipsniuose pateikė klaidingas išvadas ir nutolo nuo esmės bei tiesos. global_id t-189993		c-002
t-003 Narbutas nurodo Stenderio pastabą, kad latviai turėjo deivę Dyžą arba Dyszą, kuri savybėmis atitikusi Pergrubę. global_id t-189994		c-003
t-004 Narbutas prie Pušaičio, požemio dievaičio ir barstukų vyriausiojo, aprašymo nurodo Stenderio „Lettische Grammatik“. global_id t-189995		c-004
t-005 Narbutas rašo, kad Stenderis barstukų vardą kildino iš latviškų žodžių „Berhns“ ir „Stuhke“. global_id t-189996		c-005
t-006 Narbutas, remdamasis Stenderiu, rašo, kad Latvijoje dar girdėti apie žynius, kurie buria, gydo ir patarinėja kerėjimo formulėmis. global_id t-189998		c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas, remdamasis Stenderiu, rašo, kad Latvijoje dar girdėti apie žynius, kurie buria, gydo ir patarinėja kerėjimo formulėmis.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tai tam tikri žyniai; jie kerėjimo formulė­ mis ir kitomis apgavikiškomis išmonėmis patarinėja įvairiais klausimais, buria, gydo žmones ir gyvulius. Tokie žyniai, mo­ kantys pagarsėti, pritraukia lengvatikius iš tolimesnių ir arti­ mesnių apylinkių ir patys, be abejo, savęs nenuskriaudžia. Lat­ vijoje ir dabar girdėti apie tokius žmones, sako Stenderis32.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai