Fridrichas

PDF 83

Tas valdovas po pergalingų žygių, tikriausiai todėl, kad kryžiuočiai tolydžio artinosi, nuo Rytų atsigręžė į Vakarus ir į juos nukreipė savo kruviną kardą. Kol vokiečių kariauna dar delsė stovyklaudama Žemaitijoje, galingas lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir pirmiausia ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją; daugiau kaip penki tūkstančiai krikščionių buvo per tą antpuolį užmušta ar į nelaisvę išsivesta3. Vėliau tarp kryžiuočių buvo įsigalėjusi visuotinė nuomonė, esą kupinas senos neapykantos Rygos arkivyskupas Fridrichas atsikvietęs priešą į šalį; bent jau neabejotinas dalykas, jog Gediminas nuo to laiko su arkivyskupu buvo susimokęs ir veikė jo patarimų ir planų paisydamas1 5 .

PDF 83

334. b Minėtas anksčiau Responsio per Procurat. Ordinis apie tai plačiai pasakoja. Be kita ko, ten yra pasakyta: Tempore Friderici dudum Archiepiscopi, idem Archiepiscopus cum suis complicibus nitens ad totale exterminium Ordinis prelibati Ambaxiatores ad regem Litwinorum infidelium miserunt, per quos cum eisdem rege et infidelibus contra ipsum Ordinem confederaciones fecerunt, cum eisdem que ordinarunt, quod in manu forti venirent versus Ligoniam et quod transitum haberent per terras ecclesie Rigensis et in ipsis Castris et terris possent ad exterminium dicti Ordinis stare et per ea Ordinem invadere [Anuomet valdant arkivyskupui Fridrichui, pats arkivyskupas, su savo bendrais trokšdamas galutinai Ordiną sutriuškinti, vertingus pasiuntinius pas netikėlių lietuvių valdovą pasiuntė, per kuriuos su šiuo karaliumi ir netikėliais prieš patį Ordiną paliaubas sudarė ir su juo nutarė, kad sutelkę jėgas galės žygiuoti į Livoniją ir per Rygos bažnyčios žemes ir pačiose pilyse ir žemėse galės apsistoti dėl minėto Ordino sutriuškinimo ir per tai Ordiną pulti].

PDF 87

Viename jų, skirtame popiežiui ir kardinolams, Gediminas prašo: esą jo pirmtakas karalius Mindaugas su visa savo tauta būtų priėmęs krikščioniškąjį tikėjimą, tik kryžiuočių magistro smurtas ir nesuskaičiuojamos išdavystės greit privertusios nuo jo atsimesti, todėl jis vėl likęs prie savo tėvų tikėjimo, juk ne kartą jo pirmtakai siuntę pasiuntinius pas Rygos arkivyskupus, kad tartųsi dėl santaikos, bet anie buvo žiauriai nužudyti. Tiesa, arkivyskupui Isamui tarpininkaujant, tikrai buvo sudaryta lietuvių taikos sutartis su vokiečių Ordinu, bet pasiuntiniams grįžtant iš arkivyskupo, vieni pakeliui buvo užmušti, kiti pakarti arba paskandinti. Juk valdovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skaičių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo' skirti; tik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudeginti pasiuntė.

PDF 104

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Mūsų Prūsijos istorijoje, T. IV, p. 393, jau esame išsakę nuomonę, jog tiek tas laiškas popiežiui, tiek ir kiti abiems ordinams bei Vokietijos miestams, ne tik kad nebuvo paties Gedimino, bet nei su jo žinia, nei jo valia parašyti. Rygos arkivyskupas, Gedimino vardu prisidengęs, juos parengė ir išsiuntinėjo į svečias šalis, idant, savo kėslų siekdamas, tuo melu ir klasta apšmeižtų popiežiaus rūmuose Kryžiuočių ordiną ir per tai pelnytų sau palankų popiežiaus sprendimą ginče su kryžiuočiais. Šiuo teiginiu verčia tikėti tokie įrodymai: jeigu: 1) mestelėsime akį į laiško turinį popiežiui, nieko daugiau nepastebėsime, vien tik šmeižtus bei skundus Ordinu, ir visu laišku siekiama pavaizduoti jį didžiausia kliūtimi, trukdančia skleisti krikščionių tikėjimą.

PDF 94

Arkivyskupui nieko kita neliko, tik tvirtai laikytis savojo plano. Popiežių, regis, pergudravo, įrodydamas jam, kokie nepatikimi esą Lietuvos valdovo sumanymai, o kad dar labiau įtikintų savo žodžiais, 1325-ųjų balandį, kai popiežiaus pasiuntiniai dar buvo Rygoje, ryžosi naujam žingsniui. Netrukus po šių Gedimino laiškų paskelbimo Rygos arkivyskupas nuvyko į popiežiaus rūmusx, be abejonės, užsimojęs toliau vykdyti savo gudrius planus, o popiežius 1323 metų X R a y n a 1 d, annal eccles. an.

PDF 108

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS baptisma et fidem libenter cum suis susciperent, sed fratres nollet eos suscipere, et idem intimant litteris apostołko [Rygos miestiečiai ir jų arkivyskupas anuomet dar Romoje ir Livonijoje prieš brolius nesantaiką sėjo ir visuose pajūrio miestuose ir vietovėse platino ir skelbė, esą rutėnų ir lietuvių karalius noriai su saviškiais krikštą ir tikėjimą priimtų, bet broliai nenorį, kad jie priimtų, ir taip pat įteikė laiškus Apaštalų Sostui]. Kadangi Dusburgas, p. 349, trumpai teužsimena, kad Joannes Papa XXII, ad suggestionem fratris Priderki Ordinis fratrum Minorum Archiepiscopi de Riga et civium ibidem misit ad partes Livoniae duos Legatos [Popiežius Jonas XXII Mažesniųjų brolių ordino brolio Fridricho, Rygos arkivyskupo ir miestiečių prašymu tuo pat metu pasiuntė į Livonijos sritis du legatus]. Tai paakino Jerošiną visą įvykį išdėstyti kaip buvo tikrovėje.

PDF 87

Viename jų, skirtame popiežiui ir kardinolams, Gediminas prašo: esą jo pirmtakas karalius Mindaugas su visa savo tauta būtų priėmęs krikščioniškąjį tikėjimą, tik kryžiuočių magistro smurtas ir nesuskaičiuojamos išdavystės greit privertusios nuo jo atsimesti, todėl jis vėl likęs prie savo tėvų tikėjimo, juk ne kartą jo pirmtakai siuntę pasiuntinius pas Rygos arkivyskupus, kad tartųsi dėl santaikos, bet anie buvo žiauriai nužudyti. Tiesa, arkivyskupui Isamui tarpininkaujant, tikrai buvo sudaryta lietuvių taikos sutartis su vokiečių Ordinu, bet pasiuntiniams grįžtant iš arkivyskupo, vieni pakeliui buvo užmušti, kiti pakarti arba paskandinti. Juk valdovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skaičių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo' skirti; tik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudeginti pasiuntė.

PDF 221

356 (349). Apie apaštališkojo sosto legatus ir taiką, padarytą tarp netikėlių bei krikščionių 1324 metais Tais pačiais metais jo šventenybė Jonas XXII, popiežius, pasiuntė į Livonijos kraštą, įkalbėtas brolio Fridricho iš mažesniųjų brolių ordino, Rygos arkivyskupo, bei to paties miesto gyventojų, du legatus, būtent: Baltramiejų, Aleto vyskupą, ir Bernardą, švento Benedikto ordino švento Teofrido vienuolyno abatą Le Piui vyskupystėje, pakrikštyti lietuvių ir rusų karaliaus. Kai juodu kitą dieną po švento Mato, apaštalo ir evangelisto, šventės (rugsėjo 22) atvyko į Rygos miestą, sutarė taiką (spalio 20) tarp minėtojo karaliaus bei jo valdinių iš vienos pusės ir tarp krikščionių iš kitos ir apaštališkojo sosto valia pasiūlė tvirtai jos laikytis, pridurdami, kad toji šalis, kuri lengvapėdiškai pažeisianti šį susitarimą, kuri sakysianti tokius žodžius ar darysianti tokius veiksmus, griebsiantisi tokių sumanymų ar darbų, kurie galėtų trukdyti šiam susitarimui ar jį vilkinti, būsianti dėl šitokių veiksmų pasmerkta ekskomunikai, o nuo to negalėsiąs atleisti niekas kitas, tik apaštališkasis sostas, prie kurio jie patys per tris mėnesius turėsią prisistatyti, kad atvykę deramai pataisytų tai, kas atsitiko.

PDF 83

Kol vokiečių kariauna dar delsė stovyklaudama Žemaitijoje, galingas lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir pirmiausia ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją; daugiau kaip penki tūkstančiai krikščionių buvo per tą antpuolį užmušta ar į nelaisvę išsivesta3. Vėliau tarp kryžiuočių buvo įsigalėjusi visuotinė nuomonė, esą kupinas senos neapykantos Rygos arkivyskupas Fridrichas atsikvietęs priešą į šalį; bent jau neabejotinas dalykas, jog Gediminas nuo to laiko su arkivyskupu buvo susimokęs ir veikė jo patarimų ir planų paisydamas1 5 . Kadangi grėsmingi buvo Gedimino nukariavimų planai, atėjus žiniai apie naują kryžiuočių kariauną Čekijoje ir a D u s b.

PDF 101

Iš tikrųjų, daugelį kartų mūsų pirmtakai, norėdami sudaryti taiką, siuntė savo pasiuntinius ponams Rygos arkivyskupams, tačiau tie [teutonų ordino broliai] juos žiauriai nužudydavo, kaip tai matyti iš atvejo, buvusio pono Isamo metu, kai jis, kaip viešpaties Bonifacijaus atstovas, sudarė taiką bei paliaubas tarp mūsų ir teutonų namo brolių ir savo laišką mums atsiuntė; tačiau, kai pasiuntiniai grįžo iš pono Isamo namo, pakeliui vienus jie užmušė, kitus pakorė arba privertė, kad jie patys pasiskandintų. Taip pat mūsų pirmtakas karalius Vytenis buvo pasiuntęs savo laišką ponui legatui Pranciškui ir ponui arkivyskupui Fridrichui, prašydamas, kad jie atsiųstų jam du brolius iš pranciškonų ordino, [drauge] paskirdamas jiems vietą ir jau pastatytą bažnyčią. Apie tai sužinoję, Prūsijos iš teutonų namo broliai pasiuntė aplinkiniais keliais savo kariuomenę ir minėtą bažnyčią sudegino.

PDF 104

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Mūsų Prūsijos istorijoje, T. IV, p. 393, jau esame išsakę nuomonę, jog tiek tas laiškas popiežiui, tiek ir kiti abiems ordinams bei Vokietijos miestams, ne tik kad nebuvo paties Gedimino, bet nei su jo žinia, nei jo valia parašyti. Rygos arkivyskupas, Gedimino vardu prisidengęs, juos parengė ir išsiuntinėjo į svečias šalis, idant, savo kėslų siekdamas, tuo melu ir klasta apšmeižtų popiežiaus rūmuose Kryžiuočių ordiną ir per tai pelnytų sau palankų popiežiaus sprendimą ginče su kryžiuočiais. Šiuo teiginiu verčia tikėti tokie įrodymai: jeigu: 1) mestelėsime akį į laiško turinį popiežiui, nieko daugiau nepastebėsime, vien tik šmeižtus bei skundus Ordinu, ir visu laišku siekiama pavaizduoti jį didžiausia kliūtimi, trukdančia skleisti krikščionių tikėjimą.