Santrauka

Dusburgietis teigia, kad fridrichas (Austrijos kunigaikštis) sušakosiąs ir ateityje duosiąs gausybę vaisių, štai todėl visi mūsų aukščiau suminėti valdovai priėjo nuomonės, kad ponas Fridrichas, Svabijos kunigaikštis, turįs pasiųsti oficialius legatus pas savo brolį šviesiausiąjį valdovą Henriką VI, Romos karalių, busimąjį imperatorių, kuris privaląs paprašyti jo šventenybę popiežių leisti įsteigti mūsų minėtąją ligoninę ir ją patvirtinti. Dusburgietis teigia, kad apie tai, kaip dėl nesantarvės Liudvikas iš Bavarijos ir Fridrichas, Austrijos kuni­ gaikštis, buvo išrinkti Romos karaliais Tų pačių metų spalio 21 dieną Liudvikas iš Bavarijos ir Fridrichas, Austrijos kunigaikštis, dėl nesantarvės vienu metu buvo išrinkti.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Dusburgietis teigia, kad fridrichas (Austrijos kunigaikštis) sušakosiąs ir ateityje duosiąs gausybę vaisių, štai todėl visi mūsų aukščiau suminėti valdovai priėjo nuomonės, kad ponas Fridrichas, Svabijos kunigaikštis, turįs pasiųsti oficialius legatus pas savo brolį šviesiausiąjį valdovą Henriką VI, Romos karalių, busimąjį imperatorių, kuris privaląs paprašyti jo šventenybę popiežių leisti įsteigti mūsų minėtąją ligoninę ir ją patvirtinti.c-001
t-002 Dusburgietis teigia, kad apie tai, kaip dėl nesantarvės Liudvikas iš Bavarijos ir Fridrichas, Austrijos kuni­ gaikštis, buvo išrinkti Romos karaliais Tų pačių metų spalio 21 dieną Liudvikas iš Bavarijos ir Fridrichas, Austrijos kunigaikštis, dėl nesantarvės vienu metu buvo išrinkti.c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad fridrichas (Austrijos kunigaikštis) sušakosiąs ir ateityje duosiąs gausybę vaisių, štai todėl visi mūsų aukščiau suminėti valdovai priėjo nuomonės, kad ponas Fridrichas, Svabijos kunigaikštis, turįs pasiųsti oficialius legatus pas savo brolį šviesiausiąjį valdovą Henriką VI, Romos karalių, busimąjį imperatorių, kuris privaląs paprašyti jo šventenybę popiežių leisti įsteigti mūsų minėtąją ligoninę ir ją patvirtinti.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kai jo šventenybė Jeruzalės patriarchas Henrikas, šviesiausiasis Jeruzalės karalius, Nazareto, Tyro ir Cezarėjos arkivyskupai ir Betliejaus bei Akono vyskupai, švento Jono ligoninės magistras ir tamplierių ordino magistras, daugelis abiejų ordinų brolių ir daugybė šventosios žemės baronų, būtent: Radolfas, Tiberiados valdovas, ir jo brolis valdovas Hugonas, ir Reinoldas, Sidono valdovas, ir valdovas Eimaras iš Cezarėjos, ir valdovas Jonas iš Hibelino, ir daugybė kitų iš Jeruzalės karalystės ir iš Vokietijos: Mainco arkivyskupas Konradas, Viurcburgo vyskupas bei Romos imperijos kancleris Konradas, Pasau vyskupas Volfgeris, Halberštato vyskupas Gardolfas ir Ceico vyskupas, Švabijos kunigaikštis Fridrichas, Henrikas, [Pfalco prie] Reino pfalcgrafas ir Braunšveigo kunigaikštis, Austrijos kunigaikštis Fridrichas, Brabanto kunigaikštis Henrikas, kuris tuo metu vadovavo kariuomenei, Saksonijos hercogas ir Tiuringijos landgrafas grafas Hermanas, Brandenburgo markgrafas Albertas ir imperijos maršalas Henrikas iš Kalendino, Landsbergo markgrafas Konradas, Meiseno markgrafas Ditrichas, kai šie ir kiti grafai bei didikai ir daugelis jų kariuomenėje buvusių kilmingųjų iš visos širdies džiaugėsi, matydami, kad ką tik įsteigta ligoninė neilgai trukus ima nešti šiokios tokios naudos, teikiančios garbės bei šlovės, be to, tvirtai tikėjo, kad, viešpačiui dievui laiminant šį daigelį, jis sušakosiąs ir ateityje duosiąs gausybę vaisių, štai todėl visi mūsų aukščiau suminėti valdovai priėjo nuomonės, kad ponas Fridrichas, Svabijos kunigaikštis, turįs pasiųsti oficialius legatus pas savo brolį šviesiausiąjį valdovą Henriką VI, Romos karalių, busimąjį imperatorių, kuris privaląs paprašyti jo šventenybę popiežių leisti įsteigti mūsų minėtąją ligoninę ir ją patvirtinti.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie tai, kaip dėl nesantarvės Liudvikas iš Bavarijos ir Fridrichas, Austrijos kuni­ gaikštis, buvo išrinkti Romos karaliais Tų pačių metų spalio 21 dieną Liudvikas iš Bavarijos ir Fridrichas, Austrijos kunigaikštis, dėl nesantarvės vienu metu buvo išrinkti.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip dėl nesantarvės Liudvikas iš Bavarijos ir Fridrichas, Austrijos kuni­ gaikštis, buvo išrinkti Romos karaliais

Tų pačių metų spalio 21 dieną Liudvikas iš Bavarijos ir Fridrichas, Austrijos kunigaikštis, dėl nesantarvės vienu metu buvo išrinkti Romos karaliais tada, kai apaštališkasis sostas 28 mėnesius buvo neužimtas, o ši juodviejų nesantarvė truko ligi 1322 viešpaties metų, kol Liudvikas, Bavarijos kunigaikštis, po daugybės karų, vykusių tarp juodviejų, švento Mykolo išvakarėse (rugsėjo 28) paėmė mūšyje į nelaisvę Fridrichą, Austrijos kunigaikštį, ir išlaikė suimtą dvejus metus. Po to jiedu susitaikė.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai