Narbutas III priede pateikė ištrauką iš Foigto apie dingusį Vitiemdijos kraštą ir Aistmarių ploto išsiplėtimą į rytus. Narbutas IV priede rėmėsi Foigto surinktomis žiniomis apie senovės Prūsijos geografiją, statistiką ir provincijų istoriją. Iš dalies tai buvo pono Foigto studijos apie senovės Sambijos vitingus (Geschichte der Eidechsen Gesellschaft in Preussen.
333 ## Puslapis 344 * * * III priedas A p ie d in g u s į Vitiem dijos k ra štą Ištrauka iš Foigto (Gesch. Preuss. B. I. S. 677) Tai, kad Aistmarės1 gerokai išplėtė savo plotą, ypač į rytus, ir ten, kur šiandien tarp senos Baigos pilies ir Piliavos miesto viską dengia marių vandenys, ankstesniais laikais buvo gyvenama sausuma, jokiais požiūriais nėra naujas teiginys.
Iš dalies tai buvo pono Foigto studijos apie senovės Sambijos vitingus (Geschichte der Eidechsen Gesellschaft in Preussen. S. 206—208) teiginiai; tačiau ten nepakako vietos viską plačiai išdėstyti, ir tik vienas dokumentas su pradingusios žemės dydžio aprašymu sudarė svarbiausio įrodymo pagrindą. Čia plačiau panagrinėsime tuos teiginius.
Ir vis dėlto su neslepiama ironija recenzentas linkėjo T. Narbutui, kad „mus taip skubotai neperdarytų į graikus, kaip gerbiamasis Foigtas (be viso kito, dar ir istorikas) mus sugiminiavo su vokiečiais“2.