Tokiu vienok jų gorinimu nenusiminė lietuviai, bet tuojau visoj ūkėj sukėlė karėjus, ir Erdvilas, kunigaikštis Žemaičių, vyras drąsus ir nar sus, liepė siuntinius vaišinti Kernavėj ir visaip tru kinti, lig į karę nepasitiekiąs, neduodant nė kokio atsako.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Tokiu vienok jų gorinimu nenusiminė lietuviai, bet tuojau visoj ūkėj sukėlė karėjus, ir Erdvilas, kunigaikštis Žemaičių, vyras drąsus ir narsus, liepė siuntinius vaišinti Kernavėj ir visaip trukinti, lig į karę nepasitiekiąs, neduodant nė kokio atsako, kurio jie godojami lūkuro. Erdvilas paskui, sutraukęs karėjus lietuvių, žemaičių, žemgalių, palečionų, liepė siuntinius sau atvesti, kuriems dvi vylyči duodamas tarė: „Siunčiu jūsų viešpačiui tas vylyčias, kursai, noris pusę pasaulės nukariavo, vienok neturi dar tiek galios, idant Lietuvos tautą nuveiktų". Siuntiniai totorių, supratę, ant kokio galo buvo taip vaišinami, pargrįžo į savo abažus ir, ką buvo regėję, apipasakojo.