Asmuo

Erdvilas

12 teiginių17 įrašų0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Erdvilas (Gerdvilas, lenk. Erdywił, lenk. Erdiwił, lenk. Erdwil, rus. Ердивил) – XIII a. pirmosios pusės žemaičių vyresnysis kunigaikštis.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Erdvilas – šaltiniuose minimas Lietuvos kunigaikštis, siejamas su Žemaitija ir Naugarduku. Teodoras Narbutas nurodo, kad jis viešpatavo Lietuvos žemėse palei Nerį ir gyveno Naujapilyje, kurį tapatino su Lietuvos Naugarduku. Bychovco kronikos pasakojime Erdvilas Naugarduke įsirengė sostinę ir ėmė vadintis Naugarduko didžiuoju kunigaikščiu. Daukanto perteiktame pasakojime jis vaizduojamas kaip drąsus Žemaičių kunigaikštis, kuris, artėjant karui, Kernavėje sulaikė priešininkų pasiuntinius ir pademonstravo ryžtą ginti Lietuvą. Narbutas taip pat teigia, kad Erdvilas mirė 1089 metais, paliko sūnų Mingailą, o vienas kitas šaltinis Radvilų giminės kilmę sieja su jo palikuonimis.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Medžio skulptūra, vaizduojanti Lietuvos kunigaikštį Erdvilą.Žiūrėti galerijoje

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Būdas
  • Vyras drąsus ir narsus.
  • Simono Daukanto aprašyme.
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • Žemaičių kunigaikštis.
  • Didysis kunigaikštis; vadinosi Naugarduko didžiuoju kunigaikščiu.
  • Viešpatavo Lietuvos žemėse palei Nerį ir gyveno Naujapilyje, kurį Teodoras Narbutas tapatina su Lietuvos Naugarduku.
  • Simono Daukanto aprašyme.
  • Bychovco kronikos pasakojime.
  • Teodoro Narbuto aprašyme.
Istorinė reikšmė
  • Neromos ir Peluzijos išvaduotojas iš jas užvaldžiusių Rusios kunigaikščių jungo.
  • Teodoras Narbutas Erdvilą neabejotinai taip vertina savo pasakojime.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-004vidutinis

Tokiu vienok jų gorinimu nenusiminė lietuviai, bet tuojau visoj ūkėj sukėlė karėjus, ir Erdvilas, kunigaikštis Žemaičių, vyras drąsus ir nar sus, liepė siuntinius vaišinti Kernavėj ir visaip tru kinti, lig į karę nepasitiekiąs, neduodant nė kokio atsako.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Tokiu vienok jų gorinimu nenusiminė lietuviai, bet tuojau visoj ūkėj sukėlė karėjus, ir Erdvilas, kunigaikštis Žemaičių, vyras drąsus ir narsus, liepė siuntinius vaišinti Kernavėj ir visaip trukinti, lig į karę nepasitiekiąs, neduodant nė kokio atsako, kurio jie godojami lūkuro. Erdvilas paskui, sutraukęs karėjus lietuvių, žemaičių, žemgalių, palečionų, liepė siuntinius sau atvesti, kuriems dvi vylyči duodamas tarė: „Siunčiu jūsų viešpačiui tas vylyčias, kursai, noris pusę pasaulės nukariavo, vienok neturi dar tiek galios, idant Lietuvos tautą nuveiktų". Siuntiniai totorių, supratę, ant kokio galo buvo taip vaišinami, pargrįžo į savo abažus ir, ką buvo regėję, apipasakojo.
t-010vidutinis

Erdvilas viešpatavo Lietuvos žemėse palei Nerį ir gyveno Naujapilyje, kurį Teodoras Narbutas tapatina su Lietuvos Naugarduku.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Erdvilas viešpatavo Lietuvos žemėse palei Nerį ir gyveno Naujapilyje, tai yra Lietuvos Naugarduke.
t-212054vidutinis

Didysis kunigaikštis Erdvilą įsi rengė čionai sostinę ir ėmė vadintis Naugarduko di džiuoju kunigaikščiu.

Įrodymai (1)
t-006vidutinis

Erdvilo gyvenimas nutrūko 1089 metais (genealog.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Erdvilo gyvenimas nutrūko 1089 metais (genealog. lent. Nr. 1). Jis paliko vienintelį sūnų, istorijoje žinomą Mingailos vardu, jau su Lietuvos kunigaikščio valdžia ir titulu, paveldėjusį didžiules iš Rusios atgautas valdas Aukštaitijoje.
t-008vidutinis

Tai bu vo ne kas kitas kaip tik Mantvilos sūnus Erdvilas, žino mas tuo metu respublikoniškoje Lietuvoje tokiu titulu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Tai buvo ne kas kitas kaip tik Mantvilos sūnus Erdvilas, žinomas tuo metu respublikoniškoje Lietuvoje tokiu titulu. Vedęs jis buvo Gertrūdą, pasak rusų metraštininkų, belaisvę iš Lenkijos.
t-001vidutinis

Erdvilas atsisakė mokėti skitams duoklę, paskelbė karą ir jų kunigaikščiui įteikė dvi strėles.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tiesa, kai buvę toliau nuo pavojaus po kurio laiko atgavo drąsą, užvirė kruvina kova. Galop nugalėję lietuviai išvijo barbarus iš stovyklos: galybė priešų krito mūšyje, kur kas daugiau krito bėgančiųjų, žuvusių nuo kalavijų arba prigėrusių Dnepro ir Pripetės duburiuose. Ši pergalė buvo D u o k lės p ra ša n tiem s sk ita m s E rd vila s siu n čia d v i strė le s šaukęs pasiuntinius, jis atsisakė duoklės, paskelbė karą ir įteikė jų kunigaikščiui dovaną— dvi strėles.
Visi teiginiai ir įrodymai (12 teiginiai, 17 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Lietuvių tautos istorija, t. 3—56
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—22
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—23
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.—11
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4—11
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.—01
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)—01