Tiesa, kai buvę toliau\nnuo pavojaus po kurio laiko atgavo drąsą, užvirė kru\nvina kova. Galop nugalėję lietuviai išvijo barbarus iš\nstovyklos: galybė priešų krito mūšyje, kur kas dau\ngiau krito bėgančiųjų, žuvusių nuo kalavijų arba pri\ngėrusių Dnepro ir Pripetės duburiuose. Ši pergalė buvo\nD u o k lės p ra ša n tiem s\nsk ita m s E rd vila s siu n \nčia d v i strė le s\nšaukęs pasiuntinius, jis atsi\nsakė duoklės, paskelbė karą\nir įteikė jų kunigaikščiui do\nvaną— dvi strėles.
Tiesa, kai buvę toliau\nnuo pavojaus po kurio laiko atgavo drąsą, užvirė kru\nvina kova. Galop nugalėję lietuviai išvijo barbarus iš\nstovyklos: galybė priešų krito mūšyje, kur kas dau\ngiau krito bėgančiųjų, žuvusių nuo kalavijų arba pri\ngėrusių Dnepro ir Pripetės duburiuose. Ši pergalė buvo\nD u o k lės p ra ša n tiem s\nsk ita m s E rd vila s siu n \nčia d v i strė le s\nšaukęs pasiuntinius, jis atsi\nsakė duoklės, paskelbė karą\nir įteikė jų kunigaikščiui do\nvaną— dvi strėles.
Didysis kunigaikštis Erdvilą įsi\nrengė čionai sostinę ir ėmė vadintis Naugarduko di\ndžiuoju kunigaikščiu I S .\nIšžygiavę iš Naugarduko, įkūrė Gardino miestą l6 , ir \npaskui nužygiavo Į Brastą l7 , ir rado Brastą, ir Drohiči- \nną 1 8 , ir Melniką 1 9 Batu nusiaubtus ir sunaikintus2 0 . Jis \ntuos miestus atstatė ir ėmė juose kunigaikščiauti 2I.
Tokiu vienok jų gorinimu nenusiminė lietuviai, bet tuojau visoj ūkėj sukėlė karėjus, ir Erdvilas, kunigaikštis Žemaičių, vyras drąsus ir nar sus, liepė siuntinius vaišinti Kernavėj ir visaip tru kinti, lig į karę nepasitiekiąs, neduodant nė kokio atsako.
Tokiu vienok jų gorinimu nenusiminė lietuviai, bet tuojau visoj ūkėj sukėlė karėjus, ir Erdvilas, kunigaikštis Žemaičių, vyras drąsus ir nar sus, liepė siuntinius vaišinti Kernavėj ir visaip tru kinti, lig į karę nepasitiekiąs, neduodant nė kokio atsako, kurio jie godojami lūkuro. Erdvilas paskui, sutraukęs karėjus lietuvių, žemaičių, žemgalių, pa- lečionų, liepė siuntinius sau atvesti, kuriems dvi vy- lyči duodamas tarė: „Siunčiu jūsų viešpačiui tas vy- lyčias, kursai, noris pusę pasaulės nukariavo, vie nok neturi dar tiek galios, idant Lietuvos tautą nu veiktų". Siuntiniai totorių, supratę, ant kokio galo buvo taip vaišinami, pargrįžo į savo abažus ir, ką buvo regėję, apipasakojo.
Erdvilo gyvenimas nutrūko 1089 metais (genealog. lent. Nr. 1). Jis paliko vienintelį sūnų, istorijoje žinomą Mingailos vardu, jau su Lietuvos kunigaikščio valdžia ir titulu, paveldėjusį didžiules iš Rusios atgautas valdas Aukštaitijoje.
