Erazmą Stelą Teodoras Narbutas apibūdino kaip XVI a. pradžios autorių, lietuvių kilmės iš alanų pagrindą siejusį su prūsų kildinimu iš gotų. Erazmas Ste la aiškiai, visiškai remdamasis Lietuvos padavimais, tvirtina, kad laidojimo apeigų tvarka buvo labai senas, šventas daly kas, siekiantis Vaidevučio laikus; jos šventai laikėsi visos lietu vių genties tautos.
Alanai buvo skitų blondinų gentis, jie davė pradžią roksolanams; gotai taip pat ¡buvo blondinai, tad nieko nuostabaus, kad galima pastebėti giminingumą (§49). Būtent čia įžvelgė lietuvių kilmės iš alanų pagrindą ir Erazmas Stela, XVI amžiaus pradžioje gyvenęs autorius ir žinojęs apie prūsų kildinijną iš gotų; tai teigė dar Kulmo vyskupas Kristijonas, gyvenęs XIII amžiaus pirmojoje pusėje1. Gerai pažinojęs prūsus ir lietuvius ir įsitikinęs, jog jie negali turėti nieko bendro su keltų pradu, norėjo sutaikyti šią nuomonę, susiedamas kildintiną iš alanų su į šias šalis atėjusių hunų antplūdžiu.
Erazmas Ste la aiškiai, visiškai remdamasis Lietuvos padavimais, tvirtina, kad laidojimo apeigų tvarka buvo labai senas, šventas daly kas, siekiantis Vaidevučio laikus; jos šventai laikėsi visos lietu vių genties tautos.
O vyras gedėdavo žmonos tiktai astuonias dienas. Erazmas Stela aiškiai, visiškai remdamasis Lietuvos padavimais, tvirtina, kad laidojimo apeigų tvarka buvo labai senas, šventas dalykas, siekiantis Vaidevučio laikus; jos šventai laikėsi visos lietuvių genties tautos. Pasak Henenbergerio tyrimų, turtingųjų namuose gedulas trukdavo keturias savaites, per kurias negalėjo būti jokio pasilinksminimo, o samdytos raudotojos privalėjo nuolat verkti apraudodamos mirusiojo atminimą.