Erazmą Stelą Teodoras Narbutas apibūdino kaip XVI a. pradžios autorių, lietuvių kilmės iš alanų pagrindą siejusį su prūsų kildinimu iš gotų. Erazmas Ste la aiškiai, visiškai remdamasis Lietuvos padavimais, tvirtina, kad laidojimo apeigų tvarka buvo labai senas, šventas daly kas, siekiantis Vaidevučio laikus; jos šventai laikėsi visos lietu vių genties tautos.
Alanai buvo\nskitų blondinų gentis, jie davė pradžią roksolanams; gotai\ntaip pat ¡buvo blondinai, tad nieko nuostabaus, kad galima\npastebėti giminingumą (§49). Būtent čia įžvelgė lietuvių\nkilmės iš alanų pagrindą ir Erazmas Stela, XVI amžiaus\npradžioje gyvenęs autorius ir žinojęs apie prūsų kildini-\njną iš gotų; tai teigė dar Kulmo vyskupas Kristijonas,\ngyvenęs XIII amžiaus pirmojoje pusėje1. Gerai pažinojęs\nprūsus ir lietuvius ir įsitikinęs, jog jie negali turėti nieko\nbendro su keltų pradu, norėjo sutaikyti šią nuomonę, su\nsiedamas kildintiną iš alanų su į šias šalis atėjusių hunų\nantplūdžiu.
Erazmas Ste la aiškiai, visiškai remdamasis Lietuvos padavimais, tvirtina, kad laidojimo apeigų tvarka buvo labai senas, šventas daly kas, siekiantis Vaidevučio laikus; jos šventai laikėsi visos lietu vių genties tautos.
O vyras gedėdavo žmonos tiktai astuonias dienas. Erazmas Ste la aiškiai, visiškai remdamasis Lietuvos padavimais, tvirtina, kad laidojimo apeigų tvarka buvo labai senas, šventas daly kas, siekiantis Vaidevučio laikus; jos šventai laikėsi visos lietu vių genties tautos. Pasak Henenbergerio tyrimų, turtingųjų na muose gedulas trukdavo keturias savaites, per kurias negalėjo būti jokio pasilinksminimo, o samdytos raudotojos privalėjo nuolat verkti apraudodamos mirusiojo atminimą.