Mat jis atsiuntė jiems Julicho grafą bei Markos grafą Engelbertą370 su didele ir stipria kariuomene. 1262 viešpaties metais, švento Vincento išvakarėse (sausio 21), apie pavakarę, jie atvyko į Karaliaučiaus pilį. Tą pačią dieną jie norėjo užkariauti sembų kuorus [propugnacula], kuriais buvo apsupta Karaliaučiaus pilis, tačiau broliai juos atkalbėjo, nes vargu ar per likusias valandas tą dieną būtų baigę šias smarkias kautynes. Išaušus, kai krikščionių kariuomenė jau ketino užpulti kuorus, jie nerado čia nė vieno sembo, nes tie paliko kuorus, pasitraukė ir pastojo maldininkams kelią. Šitai sužinojęs, Julicho grafas irgi pasitraukė su savo kariuomene, nė nenujausdamas, jog jam paspęsti spąstai. Brolių patariamas, jis pasiuntė į priekį žvalgus, įsakydamas sužinoti, ar saugūs keliai; vienas iš jų, vardu Stantekas, susidūrė su sembų sauga, tačiau nors sunkiai sužeistas, atbėgo su kruvinu kalaviju rankose pranešti apie pasalą. Todėl maldininkai pasiruošė kovai, Markos grafas narsiai užpuolė raitelius, o kiti — pėstininkus; dievo padedami, jie šlovingai nugalėjo priešus, vienus išžudė kalaviju, kitus privertė sprukti, o trečius, subėgusius į kaimą, kitados vadinamą Kalija, o dabar — Sklunija371, irgi įveikė, tiesa, 369 1262—1263 m.
Todėl jie nuolankiai ir gailiai kėlė akis į dangų, su ašaromis šaukdamiesi viešpaties pagalbos, ir viešpats jų išklausė. Mat jis atsiuntė jiems Julicho grafą bei Markos grafą Engelbertą370 su didele ir stipria kariuomene. 1262 viešpaties metais, švento Vincento išvakarėse (sausio 21), apie pavakarę, jie atvyko į Karaliaučiaus pilį.
Mat jis atsiuntė jiems Julicho grafą bei Markos grafą Engelbertą370 su didele ir stipria kariuomene. 1262 viešpaties metais, švento Vincento išvakarėse (sausio 21), apie pavakarę, jie atvyko į Karaliaučiaus pilį. Tą pačią dieną jie norėjo užkariauti sembų kuorus [propugnacula], kuriais buvo apsupta Karaliaučiaus pilis, tačiau broliai juos atkalbėjo, nes vargu ar per likusias valandas tą dieną būtų baigę šias smarkias kautynes. Išaušus, kai krikščionių kariuomenė jau ketino užpulti kuorus, jie nerado čia nė vieno sembo, nes tie paliko kuorus, pasitraukė ir pastojo maldininkams kelią. Šitai sužinojęs, Julicho grafas irgi pasitraukė su savo kariuomene, nė nenujausdamas, jog jam paspęsti spąstai. Brolių patariamas, jis pasiuntė į priekį žvalgus, įsakydamas sužinoti, ar saugūs keliai; vienas iš jų, vardu Stantekas, susidūrė su sembų sauga, tačiau nors sunkiai sužeistas, atbėgo su kruvinu kalaviju rankose pranešti apie pasalą. Todėl maldininkai pasiruošė kovai, Markos grafas narsiai užpuolė raitelius, o kiti — pėstininkus; dievo padedami, jie šlovingai nugalėjo priešus, vienus išžudė kalaviju, kitus privertė sprukti, o trečius, subėgusius į kaimą, kitados vadinamą Kalija, o dabar — Sklunija371, irgi įveikė, tiesa, 369 1262—1263 m.