Divonis Narbuto pasakojime buvo vienintelis Bitinijos keliautojas, išgyvenęs ligą, kuri vasarą pražudė kitus jo bendrakeleivius. 1, p. 32) vadina jį Divones, o 623 puslapyje — kitaip, t. Divonis, jeigu nėra graikiškas žodis Dionysios, Dionys, — tai yra tikrai lietuviškas žodis, išverstas iš lotyniško Theodorus, arba Theodotus; Teodoras Augusto laikais buvo išsiųstas į Siau rės kraštus, iki pat Baltijos jūros, kad atliktų geografinius tyrimus.
Vyrai turi po tris žmonas, bendrauja su jo\nmis kada ir kur nori nesigėdydami pašalinių, nes tokiuose\ndalykuose jie neturi gėdos, bendrauja su žmonomis bend\nrai ir pakaitomis; ten, kur yra vyras, turi būti ir žmona,\nir, nors daug turi moterų, vaikų augina mažai.\n171\n\n## Puslapis 169\n\n172\nBitinijos keliautojai turėjo daug laiko visa tai sužinoti,\nnes juos tame krašte užklupo labai sunki žiema; čia jiems\nreikėjo žiemoti. Kai atėjo vasara, visi susirgo ir išmirė,\nišskyrus vieną, vardu Divonis1.
Hartknochas jį vadina Divanes, in genetivo: Divanis. Foigtas (t. 1, p. 32) vadina jį Divones, o 623 puslapyje — kitaip, t. y. Dimones, Dimonis, Dywones. Gruna'u (mano rankraštyje II traktato I skyrius) vieną kartą jį įvar dija Dymoynis, o kitą kartą — Dymoniys, kitur Dybonis, o dar kitur Dyvaonys, paskutinį kartą Dymonis.
Divonis, jeigu nėra graikiškas žodis Dionysios, Dionys, — tai yra tikrai lietuviškas žodis, išverstas iš lotyniško Theodorus, arba Theodotus; Teodoras Augusto laikais buvo išsiųstas į Siau rės kraštus, iki pat Baltijos jūros, kad atliktų geografinius tyrimus.
Gruna'u (mano rankraštyje II traktato I skyrius) vieną kartą jį įvar dija Dymoynis, o kitą kartą — Dymoniys, kitur Dybonis, o dar kitur Dyvaonys, paskutinį kartą Dymonis. Iš to galima padaryti išvadą, jog šis vardas, t. y. Divonis, jeigu nėra graikiškas žodis Dionysios, Dio- nys, — tai yra tikrai lietuviškas žodis, išverstas iš lotyniško Theodo- rus, arba Theodotus; Teodoras Augusto laikais buvo išsiųstas į Siau rės kraštus, iki pat Baltijos jūros, kad atliktų geografinius tyrimus ir išmatuotų žemes. Juk visi slavai graikų ir romėnų vardus — Theo- dorus, Theophilus. Theodatus, Deogratus etc. — vertė į savo kalbą taip: Bogumilas, Boguchvalas, Bogislavas ir t. t. Panašiai ir lietuviai Teodotą išvertė savaip — Diemonis (Diewas — Deus).
Ant didesnės laimos perkrikštų, pasitiko tarp jų sumanančių karvedžių ir gudrių vyrų, kurie mo kėjo kliautį ir vienybę savo ūkėjų antturėti, ne vien permaną vokyčių kalbą, bet sumaną dar su voky čių ginklu kariauti, mylį savo tėvūnę ir gai-lįs liuo- sybės, nešykštaują nei turtų, nei vargų įkyrį, nė pačios savo gyvybos negailintys, to vien įsitėpę, idant tiktai galėtų tėvūnę išliuosuoti ir liuosais gy venti. Penkiose srityse atsirado tokie vyrai: Olan das Samijoj, Montė Natangijoj, Glapas Varmijoj, Di- vonis Partijoj o Auktuma Pagezonijoj. Tie visi vy rai buvo dar gimę liuosybėj ir tėvūnei jų klestint, todėl, mindami linksmas dienas senovės liuosybės, neapvežėjo vergybos.
Divonis palikinąs tyrus grobį, gyvolius ir im tinius su didesne dalia savo kariaunos pirma pa leido, o pats su rinktiniais paskui grįžo namo į Barti ją.
Divonis palikinąs tyrus grobį, gyvolius ir im tinius su didesne dalia savo kariaunos pirma pa leido, o pats su rinktiniais paskui grįžo namo į Barti ją. Tuo tarpu kryžėjai iš Elbingo ir Christbur- go ėmė jį vyti. Panokę jį ties upe Gurbe miegantį be sargties, antpuolę staiga išmušė mažne lig pas- kuojo ir visą grobį atėmė, Divonis pats vos su ke liais beišsprūdo, raudodamas savo genties Daubario kritusio.