Dusburgietis teigia, kad tuo metu Prūsijos žemės maršalu buvo brolis Ditrichas, įgudęs kariauti ir Kristui atsidavęs vyras. Dusburgietis teigia, kad ditrichas (Prūsijos žemės maršalas) patyrė Kurše; nors čia tiek ir nežuvo kaip ten, bet krito čia visi geriausi, visi rinktiniai vyrai, kurių išmintimi bei sumanumu rėmėsi Prūsijos žemė, vesdama karus.
Prūsai, apsitvėrę\nužtvaromis, iš pradžių narsiai priešinosi, tačiau galop leidosi bėgti, o krikščionys, juos\nbesivydami, išsisklaidė, tada prūsai, nors jų daug bėgančių ir žuvo, susitelkė, matydami\nnedaug vyrų apie vėliavą, sugrįžo į užtvaras ir pradėjo iš naujo kovą, kuri ilgai užtruko,\nkol galop, šitaip leidžiant viešpačiui, kurio sprendimai protu nesuvokiami, nukovė\nmagistrą394 ir maršalą395 brolį Ditrichą, ir keturiasdešimt brolių ir išžudė visą krikščionių\nkariuomenę; dievo tautą ištiko tokia nelaimė, kad čia patirti nuostoliai rodėsi didesni nei\ntie, kuriuos ji patyrė Kurše; nors čia tiek ir nežuvo kaip ten, bet krito čia visi geriausi, visi\nrinktiniai vyrai, kurių išmintimi bei sumanumu rėmėsi Prūsijos žemė, vesdama karus.
Prūsai, apsitvėrę\nužtvaromis, iš pradžių narsiai priešinosi, tačiau galop leidosi bėgti, o krikščionys, juos\nbesivydami, išsisklaidė, tada prūsai, nors jų daug bėgančių ir žuvo, susitelkė, matydami\nnedaug vyrų apie vėliavą, sugrįžo į užtvaras ir pradėjo iš naujo kovą, kuri ilgai užtruko,\nkol galop, šitaip leidžiant viešpačiui, kurio sprendimai protu nesuvokiami, nukovė\nmagistrą394 ir maršalą395 brolį Ditrichą, ir keturiasdešimt brolių ir išžudė visą krikščionių\nkariuomenę; dievo tautą ištiko tokia nelaimė, kad čia patirti nuostoliai rodėsi didesni nei\ntie, kuriuos ji patyrė Kurše; nors čia tiek ir nežuvo kaip ten, bet krito čia visi geriausi, visi\nrinktiniai vyrai, kurių išmintimi bei sumanumu rėmėsi Prūsijos žemė, vesdama karus.
Ditrichas (Prūsijos žemės maršalas) pasiuntė į priekį žvalgus, įsakydamas sužinoti, ar saugūs keliai; vienas iš jų, vardu Stantekas, susidūrė su sembų sauga, tačiau nors sunkiai sužeistas, atbėgo su kruvinu kalaviju rankose pranešti apie pasalą.
Išaušus, kai krikščionių kariuomenė jau ketino užpulti kuorus, jie nerado čia nė vieno sembo, nes tie paliko kuorus, pasitraukė ir pastojo maldininkams kelią. Šitai sužinojęs, Julicho grafas irgi pasitraukė su savo kariuomene, nė nenujausdamas, jog jam paspęsti spąstai. Brolių patariamas, jis pasiuntė į priekį žvalgus, įsakydamas sužinoti, ar saugūs keliai; vienas iš jų, vardu Stantekas, susidūrė su sembų sauga, tačiau nors sunkiai sužeistas, atbėgo su kruvinu kalaviju rankose pranešti apie pasalą.
Prūsai, apsitvėrę\nužtvaromis, iš pradžių narsiai priešinosi, tačiau galop leidosi bėgti, o krikščionys, juos\nbesivydami, išsisklaidė, tada prūsai, nors jų daug bėgančių ir žuvo, susitelkė, matydami\nnedaug vyrų apie vėliavą, sugrįžo į užtvaras ir pradėjo iš naujo kovą, kuri ilgai užtruko,\nkol galop, šitaip leidžiant viešpačiui, kurio sprendimai protu nesuvokiami, nukovė\nmagistrą394 ir maršalą395 brolį Ditrichą, ir keturiasdešimt brolių ir išžudė visą krikščionių\nkariuomenę; dievo tautą ištiko tokia nelaimė, kad čia patirti nuostoliai rodėsi didesni nei\ntie, kuriuos ji patyrė Kurše; nors čia tiek ir nežuvo kaip ten, bet krito čia visi geriausi, visi\nrinktiniai vyrai, kurių išmintimi bei sumanumu rėmėsi Prūsijos žemė, vesdama karus.
Prūsai, apsitvėrę\nužtvaromis, iš pradžių narsiai priešinosi, tačiau galop leidosi bėgti, o krikščionys, juos\nbesivydami, išsisklaidė, tada prūsai, nors jų daug bėgančių ir žuvo, susitelkė, matydami\nnedaug vyrų apie vėliavą, sugrįžo į užtvaras ir pradėjo iš naujo kovą, kuri ilgai užtruko,\nkol galop, šitaip leidžiant viešpačiui, kurio sprendimai protu nesuvokiami, nukovė\nmagistrą394 ir maršalą395 brolį Ditrichą, ir keturiasdešimt brolių ir išžudė visą krikščionių\nkariuomenę; dievo tautą ištiko tokia nelaimė, kad čia patirti nuostoliai rodėsi didesni nei\ntie, kuriuos ji patyrė Kurše; nors čia tiek ir nežuvo kaip ten, bet krito čia visi geriausi, visi\nrinktiniai vyrai, kurių išmintimi bei sumanumu rėmėsi Prūsijos žemė, vesdama karus.