Brolis Ditrichas buvo Prūsijos žemės maršalas Helmericho, šeštojo Prūsijos žemės magistro, vadovavimo metu.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 128
Prūsai, apsitvėrę\nužtvaromis, iš pradžių narsiai priešinosi, tačiau galop leidosi bėgti, o krikščionys, juos\nbesivydami, išsisklaidė, tada prūsai, nors jų daug bėgančių ir žuvo, susitelkė, matydami\nnedaug vyrų apie vėliavą, sugrįžo į užtvaras ir pradėjo iš naujo kovą, kuri ilgai užtruko,\nkol galop, šitaip leidžiant viešpačiui, kurio sprendimai protu nesuvokiami, nukovė\nmagistrą394 ir maršalą395 brolį Ditrichą, ir keturiasdešimt brolių ir išžudė visą krikščionių\nkariuomenę; dievo tautą ištiko tokia nelaimė, kad čia patirti nuostoliai rodėsi didesni nei\ntie, kuriuos ji patyrė Kurše; nors čia tiek ir nežuvo kaip ten, bet krito čia visi geriausi, visi\nrinktiniai vyrai, kurių išmintimi bei sumanumu rėmėsi Prūsijos žemė, vesdama karus.
Lubavos žemėje prūsai nukovė Prūsijos žemės maršalą Ditrichą per mūšį su Helmericho kariuomene.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 128
Prūsai, apsitvėrę\nužtvaromis, iš pradžių narsiai priešinosi, tačiau galop leidosi bėgti, o krikščionys, juos\nbesivydami, išsisklaidė, tada prūsai, nors jų daug bėgančių ir žuvo, susitelkė, matydami\nnedaug vyrų apie vėliavą, sugrįžo į užtvaras ir pradėjo iš naujo kovą, kuri ilgai užtruko,\nkol galop, šitaip leidžiant viešpačiui, kurio sprendimai protu nesuvokiami, nukovė\nmagistrą394 ir maršalą395 brolį Ditrichą, ir keturiasdešimt brolių ir išžudė visą krikščionių\nkariuomenę; dievo tautą ištiko tokia nelaimė, kad čia patirti nuostoliai rodėsi didesni nei\ntie, kuriuos ji patyrė Kurše; nors čia tiek ir nežuvo kaip ten, bet krito čia visi geriausi, visi\nrinktiniai vyrai, kurių išmintimi bei sumanumu rėmėsi Prūsijos žemė, vesdama karus.
Brolis Ditrichas buvo Prūsijos žemės maršalas tuo metu, kai Helmerichas vadovavo Prūsijos žemei.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 128
Prūsai, apsitvėrę\nužtvaromis, iš pradžių narsiai priešinosi, tačiau galop leidosi bėgti, o krikščionys, juos\nbesivydami, išsisklaidė, tada prūsai, nors jų daug bėgančių ir žuvo, susitelkė, matydami\nnedaug vyrų apie vėliavą, sugrįžo į užtvaras ir pradėjo iš naujo kovą, kuri ilgai užtruko,\nkol galop, šitaip leidžiant viešpačiui, kurio sprendimai protu nesuvokiami, nukovė\nmagistrą394 ir maršalą395 brolį Ditrichą, ir keturiasdešimt brolių ir išžudė visą krikščionių\nkariuomenę; dievo tautą ištiko tokia nelaimė, kad čia patirti nuostoliai rodėsi didesni nei\ntie, kuriuos ji patyrė Kurše; nors čia tiek ir nežuvo kaip ten, bet krito čia visi geriausi, visi\nrinktiniai vyrai, kurių išmintimi bei sumanumu rėmėsi Prūsijos žemė, vesdama karus.
Lubavos žemėje prūsai nukovė Prūsijos žemės maršalą Ditrichą, magistrą Helmerichą ir keturiasdešimt brolių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 128
Prūsai, apsitvėrę\nužtvaromis, iš pradžių narsiai priešinosi, tačiau galop leidosi bėgti, o krikščionys, juos\nbesivydami, išsisklaidė, tada prūsai, nors jų daug bėgančių ir žuvo, susitelkė, matydami\nnedaug vyrų apie vėliavą, sugrįžo į užtvaras ir pradėjo iš naujo kovą, kuri ilgai užtruko,\nkol galop, šitaip leidžiant viešpačiui, kurio sprendimai protu nesuvokiami, nukovė\nmagistrą394 ir maršalą395 brolį Ditrichą, ir keturiasdešimt brolių ir išžudė visą krikščionių\nkariuomenę; dievo tautą ištiko tokia nelaimė, kad čia patirti nuostoliai rodėsi didesni nei\ntie, kuriuos ji patyrė Kurše; nors čia tiek ir nežuvo kaip ten, bet krito čia visi geriausi, visi\nrinktiniai vyrai, kurių išmintimi bei sumanumu rėmėsi Prūsijos žemė, vesdama karus.
Ditrichas (Prūsijos žemės maršalas) pasiuntė į priekį žvalgus, įsakydamas sužinoti, ar saugūs keliai; vienas iš jų, vardu Stantekas, susidūrė su sembų sauga, tačiau nors sunkiai sužeistas, atbėgo su kruvinu kalaviju rankose pranešti apie pasalą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 118
Išaušus, kai krikščionių kariuomenė jau ketino užpulti kuorus, jie nerado čia nė vieno sembo, nes tie paliko kuorus, pasitraukė ir pastojo maldininkams kelią. Šitai sužinojęs, Julicho grafas irgi pasitraukė su savo kariuomene, nė nenujausdamas, jog jam paspęsti spąstai. Brolių patariamas, jis pasiuntė į priekį žvalgus, įsakydamas sužinoti, ar saugūs keliai; vienas iš jų, vardu Stantekas, susidūrė su sembų sauga, tačiau nors sunkiai sužeistas, atbėgo su kruvinu kalaviju rankose pranešti apie pasalą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tais pačiais metais393 Herkus Mantas, notangų vadas, su stipria kariuomene įsibrovė į Kulmo žemę ir, išsivaręs daugybę žmonių bei pasigrobęs nesuskaičiuojamą gausybę kitokio turto, kurį išsigabeno su savimi, sudegino visus pastatus, esančius už įtvirtinimų [sienų], o visą šią žemę užliejo raudonu krikščionių krauju. Kai apie tai išgirdo magistras brolis Helmerichas, jis sutelkė visas savo jėgas ir nusekė paskui priešus iki Lubavos žemės, kur, surikiavęs savo kariuomenę mūšiui, narsiai juos užpuolė. Prūsai, apsitvėrę užtvaromis, iš pradžių narsiai priešinosi, tačiau galop leidosi bėgti, o krikščionys, juos besivydami, išsisklaidė, tada prūsai, nors jų daug bėgančių ir žuvo, susitelkė, matydami nedaug vyrų apie vėliavą, sugrįžo į užtvaras ir pradėjo iš naujo kovą, kuri ilgai užtruko, kol galop, šitaip leidžiant viešpačiui, kurio sprendimai protu nesuvokiami, nukovė magistrą394 ir maršalą395 brolį Ditrichą, ir keturiasdešimt brolių ir išžudė visą krikščionių kariuomenę; dievo tautą ištiko tokia nelaimė, kad čia patirti nuostoliai rodėsi didesni nei tie, kuriuos ji patyrė Kurše; nors čia tiek ir nežuvo kaip ten, bet krito čia visi geriausi, visi rinktiniai vyrai, kurių išmintimi bei sumanumu rėmėsi Prūsijos žemė, vesdama karus.
Susietas teiginys: t-002
Susieti teiginiai: t-002