Vytautas, pritariamas Jogailos, pirmiausia atėmė Sievero žemę iš Dimitro Kaributo.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 301
Pritariamas Jogailos, jis pirmiausia atėmė valdomą\nSievero žemę iš Dimitro Kaributo, vėliau suvaldė nepaklusnų\nPodolijos kunigaikštį Karijoto sūnų Teodorą, Volynijos kunigaik\nštį Liubarto sūnų Teodorą, Kijevo kunigaikštį Algirdo sūnų Vla\ndimirą ir pagaliau kelis kartus turėjo ramdyti (net laikyti kalė\njime) neramųjį Jogailos brolį Švitrigailą^2 ). Apskritai Gedimi\nnaičiais Vytautas nepasitikėjo, jais nesirėmė ir kiek leido apy\nstovos, jų valdžią silpnino.
Dimitras Kaributas valdė Sievero žemę, kurią Vytautas, pritariamas Jogailos, iš jo atėmė.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 301
Pritariamas Jogailos, jis pirmiausia atėmė valdomą\nSievero žemę iš Dimitro Kaributo, vėliau suvaldė nepaklusnų\nPodolijos kunigaikštį Karijoto sūnų Teodorą, Volynijos kunigaik\nštį Liubarto sūnų Teodorą, Kijevo kunigaikštį Algirdo sūnų Vla\ndimirą ir pagaliau kelis kartus turėjo ramdyti (net laikyti kalė\njime) neramųjį Jogailos brolį Švitrigailą^2 ). Apskritai Gedimi\nnaičiais Vytautas nepasitikėjo, jais nesirėmė ir kiek leido apy\nstovos, jų valdžią silpnino.
Sutramdžius Rusią, Dimitras Kaributas buvo pasiųstas į Severską, kad iš tos pusės nekiltų naujų sąmyšių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 283
Po šios per\nto karo vadas ir įkvėpėjas, buvo paimtas į nelaisvę ir\nnusiųstas pas Jogailą, o visa Rusia sutramdyta. Kad nuo\ntos pusės vėl nekiltų kokia sąmyšių banga, Boleslovas\nŠvitrigaila su nemaža įgula pasiliko Polocke, kitą ka\nriuomenę paleidus, Vytautas sugrįžo į Gardiną, Skir\ngaila į Trakus, Simonas Lengvenis į Mstislavlį, o į\nSeverską — Dimitras Kaributas. Jogaila, atsikratęs šio\nkaro rūpesčių ir nelaisvėn paimtą brolį Vingaudą iš\nsiuntęs į Chencinų pilies kalėjimą, ryžtingiau ėmėsi\nSu m u ša\nS via to sla vą ,\nS m o le n sk o k u n ig a ik \nštį\nti į puolantį priešą.
Dimitras Kaributas atsisakė mokėti Vytauto pasiuntinių reikalautus pinigus į Lietuvos didžiojo kunigaikščio iždą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 337
Vytautas nutarė pirmiausia\ništirti jų nuotaikas, todėl pasiuntė žygūnus, turėjusius\npareikalauti iš jų valdomų žemių pinigų, kitados pa\nprastai kasmet mokamų į Lietuvos didžiojo kunigaikš\nčio iždą.\nGal jie šitaip elgėsi iš anksto tarp savęs susita\nrę, gal kiekvienas viską darė savo galva, tačiau visi\nišdidžiai atšovė pasiuntiniams, jog nemokėsią, o ypač\n339\n\n## Puslapis 338\n\nDimitras, labiau už kitus nesitaikstantis su kito valdžia.\nJis atrėžė, jog jo tėvas Algirdas buvęs Lietuvos didy\nsis kunigaikštis, jog pats esąs karaliaus Jogailos brolis,\no Vytautui — nieko neskolingas.
Kojelavičius 1395 m. Seversko Dimitrą Kaributą mini tarp turtingų ir galingų valdovų, kurių nuotaikas Vytautas nutarė ištirti.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 337
Vytautas nutarė pirmiausia\ništirti jų nuotaikas, todėl pasiuntė žygūnus, turėjusius\npareikalauti iš jų valdomų žemių pinigų, kitados pa\nprastai kasmet mokamų į Lietuvos didžiojo kunigaikš\nčio iždą.\nGal jie šitaip elgėsi iš anksto tarp savęs susita\nrę, gal kiekvienas viską darė savo galva, tačiau visi\nišdidžiai atšovė pasiuntiniams, jog nemokėsią, o ypač\n339\n\n## Puslapis 338\n\nDimitras, labiau už kitus nesitaikstantis su kito valdžia.\nJis atrėžė, jog jo tėvas Algirdas buvęs Lietuvos didy\nsis kunigaikštis, jog pats esąs karaliaus Jogailos brolis,\no Vytautui — nieko neskolingas.
Užėmus miestą, Dimitro Kaributo lobiai ir į pilį bei bažnyčias sugabenti turtai pateko į Vytauto iždą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 340
Liepsnos ir priešo puolami gy nėjai, grūmęsi su dvigubu pavojumi, nieko nepajėgė pa daryti, ir miestas netrukus buvo užimtas ir apiplėštas. Ką rado miestiečių namuose, tas atiteko kariams, kuni gaikščio Dimitro lobiai ir visi turtai, sugabenti į pilį ir bažnyčias, pakliuvo į Vytauto iždą. Po to, kai visas Se- verskas vėl kaip kadaise atsi- S e v e r s k ą p riju n g ia dūrė Lietuvos Didžiosios Ku- p rie L ietu vo s nigaikštystės valdžioje, kraš tui buvo paskirtas vietinin kas, turėjęs Vytauto vardu jį valdyti ir žiūrėti, kad Dimitro šalininkai nesukeltų karo.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Priešų palikta stovykla atiteko nu galėtojams; Sviatoslavo sūnus Jurijus po atkaklios ko vos, kurią kėlė apie save, sužeistas pakliuvo į nuga lėtojų rankas; vėliau, prisiekęs ir įsipareigojęs visada būti ištikimas ir klusnus Jogailai bei Lietuvos didie siems kunigaikščiams, jis atgavo tėvoniją. Po šios per to karo vadas ir įkvėpėjas, buvo paimtas į nelaisvę ir nusiųstas pas Jogailą, o visa Rusia sutramdyta. Kad nuo tos pusės vėl nekiltų kokia sąmyšių banga, Boleslovas Švitrigaila su nemaža įgula pasiliko Polocke, kitą ka riuomenę paleidus, Vytautas sugrįžo į Gardiną, Skir gaila į Trakus, Simonas Lengvenis į Mstislavlį, o į Severską — Dimitras Kaributas.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Valdovo iž dui dėl nuolatinių išlaidų ištuštėjus, karo naštos nepajė gė toliau nešti šalia Prūsijos esančios žemės — Lietuva, Palenkė, Žemaitija, baisiai nusiaubtos priešo antpuolių, tuo tarpu tolimesnės — Kijevas, Severskas, Podolė, dėl karaliaus brolių nesantarvės nenoromis pripažinusios Vytauto, kaip didžiojo kunigaikščio, aukščiausiąją val džią, visai nenorėjo dengti karo prieš Lietuvos nedrau gus išlaidų, neketino duoti nei karių, nei pinigų. Jeigu tų žemių kunigaikščiai būtų priversti paklusti kaip se novėje didžiajam kunigaikščiui, jo jėgos, be abejonės, gerokai padidėtų. Žymiausie- 1395 m eta i ji iš tų kunigaikščių — tai Seversko Dimitras Kaributas, Kijevo Vladimiras ir Podolės Teodoras Karijotaitis, turtingi ir galingi valdovai. Vytautas nutarė pirmiausia ištirti jų nuotaikas, todėl pasiuntė žygūnus, turėjusius pareikalauti iš jų valdomų žemių pinigų, kitados pa prastai kasmet mokamų į Lietuvos didžiojo kunigaikš čio iždą.
Susietas teiginys: t-005
Susieti teiginiai: t-005