asmuo

Danutė

2 teiginiai3 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Danutė, Mazovijos kunigaikščio Jonušo žmona, atpažino į Mazoviją atvykusį tėvą ir padėjo jam grįžti į Lietuvą.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 243

Pasakojama, kad viskas buvę taip sumaniai pa­\nrengta, jog raitelį, jojantį iš pilies per miestą, patys\nkryžiuočiai laikė kryžiuočiu ir jį sveikino. Vakarop\npasiekęs miškus, jis paleido žirgą, norėdamas suklai­\ndinti persekiotojus, ir pasislėpė pelkėtoje vietoje; ten\njis slapstėsi trejetą dienų; po to, eidamas tik nakti­\nmis miškų tankumynais ir pelkėtais brūzgynais, iš\ndangaus šviesulių spręsdamas, kur traukti, visas ap­\ndriskęs, purvinas ir, galima sakyti, leisgyvis nusigavo\nį Mazoviją. Ten jį atpažino duktė Danutė, Mazovijos\nkunigaikščio Jonušo žmona; gražiai dukters priimtas,\natgaivintas žolelėmis ir pirtimi, aprūpintas žirgais ir\npalydovu, sugrįžo į Lietuvą, be galo nudžiugindamas\nbrolius kunigaikščius ir visą\ntautą.
t-002vidutinis

Narbutas Danutę mini kaip Kęstučio ir jo žmonos dukterį, gimusią kartu su sūnumis Patriku, Vytautu, Tautvilu ir Sigailu, arba Žygimantu.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 155

Žemaičių ir Trakų kuni­\ngaikščiui Kęstučiui, grįžtančiam iš žygio prieš kryžiuočius, pa­\nsitaikė pažinti tą nepaprastai reto grožio mergelę, pamilo ją\nir, kai ji turėjo atsisakyti duoti ranką dėl skaistybės įžado, kurį\nbuvo davusi deivei, jis išsivežė ją prieš jos valią į savo kuni­\ngaikštysčių sostinę, arba į Naujuosius Trakus, ir ten vedė kaip\nžmoną. Su ja Kęstutis turėjo sūnus Patriką, Vytautą, Tautvilą,\nSigailą, arba Žygimantą, bei dukterį Danutę. Si kunigaikštie­\nnė, būdama gyva, garsėjo savo kilniaširdiškumu.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Pasakojama, kad viskas buvę taip sumaniai pa­ rengta, jog raitelį, jojantį iš pilies per miestą, patys kryžiuočiai laikė kryžiuočiu ir jį sveikino. Vakarop pasiekęs miškus, jis paleido žirgą, norėdamas suklai­ dinti persekiotojus, ir pasislėpė pelkėtoje vietoje; ten jis slapstėsi trejetą dienų; po to, eidamas tik nakti­ mis miškų tankumynais ir pelkėtais brūzgynais, iš dangaus šviesulių spręsdamas, kur traukti, visas ap­ driskęs, purvinas ir, galima sakyti, leisgyvis nusigavo į Mazoviją. Ten jį atpažino duktė Danutė, Mazovijos kunigaikščio Jonušo žmona; gražiai dukters priimtas, atgaivintas žolelėmis ir pirtimi, aprūpintas žirgais ir palydovu, sugrįžo į Lietuvą, be galo nudžiugindamas brolius kunigaikščius ir visą tautą.