Danutė, Mazovijos kunigaikščio Jonušo žmona, atpažino į Mazoviją atvykusį tėvą ir padėjo jam grįžti į Lietuvą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 243
Pasakojama, kad viskas buvę taip sumaniai pa\nrengta, jog raitelį, jojantį iš pilies per miestą, patys\nkryžiuočiai laikė kryžiuočiu ir jį sveikino. Vakarop\npasiekęs miškus, jis paleido žirgą, norėdamas suklai\ndinti persekiotojus, ir pasislėpė pelkėtoje vietoje; ten\njis slapstėsi trejetą dienų; po to, eidamas tik nakti\nmis miškų tankumynais ir pelkėtais brūzgynais, iš\ndangaus šviesulių spręsdamas, kur traukti, visas ap\ndriskęs, purvinas ir, galima sakyti, leisgyvis nusigavo\nį Mazoviją. Ten jį atpažino duktė Danutė, Mazovijos\nkunigaikščio Jonušo žmona; gražiai dukters priimtas,\natgaivintas žolelėmis ir pirtimi, aprūpintas žirgais ir\npalydovu, sugrįžo į Lietuvą, be galo nudžiugindamas\nbrolius kunigaikščius ir visą\ntautą.
Narbutas Danutę mini kaip Kęstučio ir jo žmonos dukterį, gimusią kartu su sūnumis Patriku, Vytautu, Tautvilu ir Sigailu, arba Žygimantu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 155
Žemaičių ir Trakų kuni\ngaikščiui Kęstučiui, grįžtančiam iš žygio prieš kryžiuočius, pa\nsitaikė pažinti tą nepaprastai reto grožio mergelę, pamilo ją\nir, kai ji turėjo atsisakyti duoti ranką dėl skaistybės įžado, kurį\nbuvo davusi deivei, jis išsivežė ją prieš jos valią į savo kuni\ngaikštysčių sostinę, arba į Naujuosius Trakus, ir ten vedė kaip\nžmoną. Su ja Kęstutis turėjo sūnus Patriką, Vytautą, Tautvilą,\nSigailą, arba Žygimantą, bei dukterį Danutę. Si kunigaikštie\nnė, būdama gyva, garsėjo savo kilniaširdiškumu.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Pasakojama, kad viskas buvę taip sumaniai pa rengta, jog raitelį, jojantį iš pilies per miestą, patys kryžiuočiai laikė kryžiuočiu ir jį sveikino. Vakarop pasiekęs miškus, jis paleido žirgą, norėdamas suklai dinti persekiotojus, ir pasislėpė pelkėtoje vietoje; ten jis slapstėsi trejetą dienų; po to, eidamas tik nakti mis miškų tankumynais ir pelkėtais brūzgynais, iš dangaus šviesulių spręsdamas, kur traukti, visas ap driskęs, purvinas ir, galima sakyti, leisgyvis nusigavo į Mazoviją. Ten jį atpažino duktė Danutė, Mazovijos kunigaikščio Jonušo žmona; gražiai dukters priimtas, atgaivintas žolelėmis ir pirtimi, aprūpintas žirgais ir palydovu, sugrįžo į Lietuvą, be galo nudžiugindamas brolius kunigaikščius ir visą tautą.