104\nGalop dabar privalome pridurti dar vieną istorinę pa\nstabą. Kai 1223 metais Čingischanas išsiuntė stiprų savo\nkariuomenės būrį, vadovaujamą vadų Bojaduro ir Cip-\nnoviano, į vakarinę Kaspijos pakrantę užimti Samachos\nir Derbento miestų, atsitiko taip, kad pirmasis miestas\npasidavė nesipriešindamas. Mongolų karvedžiai skubėjo\nužimti antrąjį ir todėl pasirinko tiesiausią kelią; bet pa\nlydovai, kuriais jie pernelyg pasikliovė, įvedė juos į siau\n1 Stender Gotthard Friedrich.
Pasak Narbuto, Temučinas po priklausomybės nuo niučių karaliaus pasiskelbė vienvaldžiu ir pasivadino Didžiuoju Chanu, arba Čingischanu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Kurį laiką jis dar buvo priklausomas nuo aukščiausiojo niučių karaliaus, kuris lavino jį kaip karį. Galop pasiskelbė vienvaldžiu ir kiekvieną savo žingsnį pradėdavo nepaprastu žiaurumu, kartais dosnu mu, meilumu ar sakydamas esąs apdovanotas antgam- čiais sugebėjimais, šitaip prasimanytomis suktybėmis jis stengėsi sukurti apie save nuomonę. Vėliau pasivadino Didžiuoju Chanu, kitaip — Čingischanu, kas jų,kalba reiš kė tą patį.