asmuo

Borisas

Tverės kunigaikštis

8 teiginiai9 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 8 teiginiai ir visi 9 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–9 iš 9 rodomų įrašų

t-001aukstas

Tverės kunigaikštis Borisas buvo Sofijos, Švitrigailos žmonos, tėvas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 232-233

Tai, ką mūsų kronikininkai kal­\nba apie Švitrigailos žmonos sugavi­\nmą Ašmenoje, esą jis neįstengęs iš­\nsivežti kartu - tai nėra tikslu, nes tais \npat 1432 metais lapkričio 30 dieną \nŠvitrigaila, rašydamas Livonijos ma­\ngistrui, užsimena, kad žmona jam \npagimdžiusi sūnų. Tačiau ši jo žmo­\nna Sofija, Tverės kunigaikščio Bori­\nso duktė, vėliau pateko Žygimanto \ngalion; nes popiežius Eugenijus IV \nužtarė ją laiške Žygimantui Kęstu- \ntaičiui, rašytame iš Florencijos 1434 \nmetų spalio 20 dieną.\n216\n\n## Puslapis 233\n\nI I I KNYGA\ndegė padegta gal Švitrigailos kariuomenės, o gal ir pačių \nmiestiečių17.
t-002aukstas

1430 m. Tverės kunigaikštis Borisas buvo tarp svečių, suvažiavusių pas Vytautą kartu su kitų žemių valdovais ir didikais.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 174

I siede po nem Szwitrihajła Olhirdowicz. [Tais pačiais metais (1430) pas Vytautą buvo suvažiavę visų žemių žmonės: jo vaikaitis di­ dysis Maskvos kunigaikštis Vasili­ jus Vasiljevičius ir karalius Jogaila Algirdaitis, ir Vokietijos vaivada Kunšteris, ir metropolitas Fotijas, ir kardinolas iš Romos nuo popie­ žiaus, ir Tverės kunigaikštis Borisas, ir Valakijos vaivada Ljašas, ir Čeki­ jos karalius, ir visi kunigaikščiai, ir vaivados, ir bajorai iš visų žemių pas jį buvo. Ir didysis kunigaikštis visus apdovanojęs ir atsisveikinęs, Didži­ ąją Kunigaikštystę valdęs 37 metus.
t-003vidutinis

Ginvila vedė Tverės didžiojo kunigaikščio Boriso dukterį Mariją, dėl jos perėjo į rusų tikėjimą ir gavo Jurgio vardą.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).

Ginvila vedė Tverės didžiojo kunigaikščio Boriso dukterį, vardu M ariją9 , dėl kurios perėjo į rusų tikė­ jimą, jam buvo duotas Jurgio vardas, ir tasai Jurgis1 0 , trumpai tepavaldęs, pasimirė. Savo įpėdiniu Polocke paliko savo sūnų Borisą", ir šis kunigaikštis Borisas prie Berezinos upės įkūrė savo vardo miestą ir pavadino jį Borisovu l2 . Būda­ mas rusų tikėjimo, buvo labai pamaldus ir pastatydino Polocke mūrinę šventosios Sofijos cerkvę l3; antrą — šventojo Išganytojo nekaltų mergelių vienuolyną 1 4 prie Polotos upės, pusę mylios aukščiau pilies; trečią — Boriso ir Glebo cerkvę Belčičių vienuolyne l6 .
t-004vidutinis

Kunigaikštis Borisas, Ginvilos sūnus ir Polocko įpėdinis, prie Berezinos upės įkūrė savo vardo miestą Borisovą.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 45-46

Savo įpėdiniu Polocke paliko savo sūnų Borisą\", \nir šis kunigaikštis Borisas prie Berezinos upės įkūrė \nsavo vardo miestą ir pavadino jį Borisovu l2 . Būda­\nmas rusų tikėjimo, buvo labai pamaldus ir pastatydino \nPolocke mūrinę šventosios Sofijos cerkvę l3; antrą — \nšventojo Išganytojo nekaltų mergelių vienuolyną 1 4 prie \nPolotos upės, pusę mylios aukščiau pilies; trečią — \nBoriso ir Glebo cerkvę Belčičių vienuolyne l6 .\nValdydamas Polocką, jis buvo maloningas savo val­\ndiniams ir jiems, savo valdiniams, dovanojo laisvių\n\n## Puslapis 46\n\nbei teisę šaukti viečę, skambinti varpu ir valdytis, kaip \nDidžiajame Naugarde ir Pskove.
t-005vidutinis

1377 m. Podolės kunigaikštis Borisas perėjo tarnauti Vengrijos ir Lenkijos karaliui Liudvikui Anžu.

Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje

PDF 5

Kad feodaliniai leni- niai ryšiai lietuvių kunigaikščius galėjo sieti su gretimų kraštų valdovais, liudija ir 1377 m. Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Anžu laiškas, kuriame kara- lius teigė, kad jam tarnauti perėjo Podolės kunigaikščiai Aleksandras ir Borisas
t-006vidutinis

Pasak Narbuto, Borisas pastatydino Šv. Sofijos soborą Polocke, Išganytojo cerkvę prie Polotos ir Šv. Boriso bei Šv. Glebo cerkvę su vienuolynu prie Belčicos.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 239

Ta pati kronika teigia jį buvus labai dievotą ir pastatydinusį šias cerk­ ves: Sv. Sofijos, arba Aukščiausiojo apvaizdos soboro, Polocke bei Išganytojo cerkvę prie Polotos upės, ,per pusę mylios nuo miesto, prie kurio buvo moterų vienuolynas; trečioji, Sv. Boriso ir Sv. Glebo su vienuolynu buvo prie Belčicos upės1.
t-007vidutinis

Kunigaikštis Borisas, kaip nurodo Teodoras Narbutas, pasiuntinybei atvykus į Budą, karalienės Elžbietos priėmime pasakė kalbą.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 323-324

Skirgaila, perleidęs savo 1 Jadvygai tuo metu buvo penkiolika metų*. 325 valdžią, grįžo Lietuvon, o pastarasis su Hamilionu ir lenkais, kuriems vadovavo Zavichosto kaštelionas Mikalojus iš Bogo- rijos, nuvyko į Vengriją1. Šiai pasiuntinybei atvykus į Budą, kunigaikštis Borisas karalienės Elžbietos priėmime sakė kal­ bą, kreipdamasis šiais žodžiais
t-008vidutinis

Teodoras Narbutas Borisą nurodo kaip pasiuntinybės vadovą ir svarbiausią tarpininką rengiant Jogailos santuoką su Jadvyga, taip pat mini, kad po 1365 m. emigracijos į Prūsiją Borisas dažnai lankėsi Karolio IV rūmuose.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 325

Neginčijamas dalykas, kad minėtajai pasiuntiny­ bei vadovavo Borisas, tikras Jogailos brolis, kitaip sakant, Al­ girdo sūnus, gimęs santuokoje su Marija. Tas kunigaikštis po savo emigracijos į Prūsiją 1365 metais dažnai lankydavosi Vo­ kietijoje, imperatoriaus Karolio IV rūmuose (§ 1261, 1264), taigi nesunku susivokti, kad jis buvo svarbiausias įrankis ren­ giant brolio sutuoktuves su Jadvyga.
c-004Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Savo įpėdiniu Polocke paliko savo sūnų Borisą", ir šis kunigaikštis Borisas prie Berezinos upės įkūrė savo vardo miestą ir pavadino jį Borisovu l2. Būda­ mas rusų tikėjimo, buvo labai pamaldus ir pastatydino Polocke mūrinę šventosios Sofijos cerkvę l3; antrą — šventojo Išganytojo nekaltų mergelių vienuolyną 14 prie Polotos upės, pusę mylios aukščiau pilies; trečią — Boriso ir Glebo cerkvę Belčičių vienuolyne l6. Valdydamas Polocką, jis buvo maloningas savo val­ diniams ir jiems, savo valdiniams, dovanojo laisvių bei teisę šaukti viečę, skambinti varpu ir valdytis, kaip Didžiajame Naugarde ir Pskove.