Borisas

PDF 232-233

Tai, ką mūsų kronikininkai kalba apie Švitrigailos žmonos sugavimą Ašmenoje, esą jis neįstengęs išsivežti kartu - tai nėra tikslu, nes tais pat 1432 metais lapkričio 30 dieną Švitrigaila, rašydamas Livonijos magistrui, užsimena, kad žmona jam pagimdžiusi sūnų. Tačiau ši jo žmona Sofija, Tverės kunigaikščio Boriso duktė, vėliau pateko Žygimanto galion; nes popiežius Eugenijus IV užtarė ją laiške Žygimantui Kęstutaičiui, rašytame iš Florencijos 1434 metų spalio 20 dieną. 216 ## Puslapis 233 I I I KNYGA degė padegta gal Švitrigailos kariuomenės, o gal ir pačių miestiečių17.

PDF 174

I siede po nem Szwitrihajła Olhirdowicz. [Tais pačiais metais (1430) pas Vytautą buvo suvažiavę visų žemių žmonės: jo vaikaitis didysis Maskvos kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius ir karalius Jogaila Algirdaitis, ir Vokietijos vaivada Kunšteris, ir metropolitas Fotijas, ir kardinolas iš Romos nuo popiežiaus, ir Tverės kunigaikštis Borisas, ir Valakijos vaivada Ljašas, ir Čekijos karalius, ir visi kunigaikščiai, ir vaivados, ir bajorai iš visų žemių pas jį buvo. Ir didysis kunigaikštis visus apdovanojęs ir atsisveikinęs, Didžiąją Kunigaikštystę valdęs 37 metus.

PDF 45-46

Savo įpėdiniu Polocke paliko savo sūnų Borisą", ir šis kunigaikštis Borisas prie Berezinos upės įkūrė savo vardo miestą ir pavadino jį Borisovu l2 . Būdamas rusų tikėjimo, buvo labai pamaldus ir pastatydino Polocke mūrinę šventosios Sofijos cerkvę l3; antrą — šventojo Išganytojo nekaltų mergelių vienuolyną 1 4 prie Polotos upės, pusę mylios aukščiau pilies; trečią — Boriso ir Glebo cerkvę Belčičių vienuolyne l6 . Valdydamas Polocką, jis buvo maloningas savo valdiniams ir jiems, savo valdiniams, dovanojo laisvių ## Puslapis 46 bei teisę šaukti viečę, skambinti varpu ir valdytis, kaip Didžiajame Naugarde ir Pskove.

PDF 5

Kad feodaliniai leniniai ryšiai lietuvių kunigaikščius galėjo sieti su gretimų kraštų valdovais, liudija ir 1377 m. Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Anžu laiškas, kuriame karalius teigė, kad jam tarnauti perėjo Podolės kunigaikščiai Aleksandras ir Borisas

PDF 239

Ta pati kronika teigia jį buvus labai dievotą ir pastatydinusį šias cerkves: Sv. Sofijos, arba Aukščiausiojo apvaizdos soboro, Polocke bei Išganytojo cerkvę prie Polotos upės, ,per pusę mylios nuo miesto, prie kurio buvo moterų vienuolynas; trečioji, Sv. Boriso ir Sv. Glebo su vienuolynu buvo prie Belčicos upės1.

PDF 323-324

Skirgaila, perleidęs savo 1 Jadvygai tuo metu buvo penkiolika metų*. 325 valdžią, grįžo Lietuvon, o pastarasis su Hamilionu ir lenkais, kuriems vadovavo Zavichosto kaštelionas Mikalojus iš Bogorijos, nuvyko į Vengriją1. Šiai pasiuntinybei atvykus į Budą, kunigaikštis Borisas karalienės Elžbietos priėmime sakė kalbą, kreipdamasis šiais žodžiais

PDF 325

Neginčijamas dalykas, kad minėtajai pasiuntinybei vadovavo Borisas, tikras Jogailos brolis, kitaip sakant, Algirdo sūnus, gimęs santuokoje su Marija. Tas kunigaikštis po savo emigracijos į Prūsiją 1365 metais dažnai lankydavosi Vokietijoje, imperatoriaus Karolio IV rūmuose (§ 1261, 1264), taigi nesunku susivokti, kad jis buvo svarbiausias įrankis rengiant brolio sutuoktuves su Jadvyga.