Borisas

PDF 232-233

Tai, ką mūsų kronikininkai kal­\nba apie Švitrigailos žmonos sugavi­\nmą Ašmenoje, esą jis neįstengęs iš­\nsivežti kartu - tai nėra tikslu, nes tais \npat 1432 metais lapkričio 30 dieną \nŠvitrigaila, rašydamas Livonijos ma­\ngistrui, užsimena, kad žmona jam \npagimdžiusi sūnų. Tačiau ši jo žmo­\nna Sofija, Tverės kunigaikščio Bori­\nso duktė, vėliau pateko Žygimanto \ngalion; nes popiežius Eugenijus IV \nužtarė ją laiške Žygimantui Kęstu- \ntaičiui, rašytame iš Florencijos 1434 \nmetų spalio 20 dieną.\n216\n\n## Puslapis 233\n\nI I I KNYGA\ndegė padegta gal Švitrigailos kariuomenės, o gal ir pačių \nmiestiečių17.

PDF 174

I siede po nem Szwitrihajła Olhirdowicz. [Tais pačiais metais (1430) pas Vytautą buvo suvažiavę visų žemių žmonės: jo vaikaitis di­ dysis Maskvos kunigaikštis Vasili­ jus Vasiljevičius ir karalius Jogaila Algirdaitis, ir Vokietijos vaivada Kunšteris, ir metropolitas Fotijas, ir kardinolas iš Romos nuo popie­ žiaus, ir Tverės kunigaikštis Borisas, ir Valakijos vaivada Ljašas, ir Čeki­ jos karalius, ir visi kunigaikščiai, ir vaivados, ir bajorai iš visų žemių pas jį buvo. Ir didysis kunigaikštis visus apdovanojęs ir atsisveikinęs, Didži­ ąją Kunigaikštystę valdęs 37 metus.

Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).

Ginvila vedė Tverės didžiojo kunigaikščio Boriso dukterį, vardu M ariją9 , dėl kurios perėjo į rusų tikė­ jimą, jam buvo duotas Jurgio vardas, ir tasai Jurgis1 0 , trumpai tepavaldęs, pasimirė. Savo įpėdiniu Polocke paliko savo sūnų Borisą", ir šis kunigaikštis Borisas prie Berezinos upės įkūrė savo vardo miestą ir pavadino jį Borisovu l2 . Būda­ mas rusų tikėjimo, buvo labai pamaldus ir pastatydino Polocke mūrinę šventosios Sofijos cerkvę l3; antrą — šventojo Išganytojo nekaltų mergelių vienuolyną 1 4 prie Polotos upės, pusę mylios aukščiau pilies; trečią — Boriso ir Glebo cerkvę Belčičių vienuolyne l6 .

PDF 45-46

Savo įpėdiniu Polocke paliko savo sūnų Borisą\", \nir šis kunigaikštis Borisas prie Berezinos upės įkūrė \nsavo vardo miestą ir pavadino jį Borisovu l2 . Būda­\nmas rusų tikėjimo, buvo labai pamaldus ir pastatydino \nPolocke mūrinę šventosios Sofijos cerkvę l3; antrą — \nšventojo Išganytojo nekaltų mergelių vienuolyną 1 4 prie \nPolotos upės, pusę mylios aukščiau pilies; trečią — \nBoriso ir Glebo cerkvę Belčičių vienuolyne l6 .\nValdydamas Polocką, jis buvo maloningas savo val­\ndiniams ir jiems, savo valdiniams, dovanojo laisvių\n\n## Puslapis 46\n\nbei teisę šaukti viečę, skambinti varpu ir valdytis, kaip \nDidžiajame Naugarde ir Pskove.

PDF 5

Kad feodaliniai leni- niai ryšiai lietuvių kunigaikščius galėjo sieti su gretimų kraštų valdovais, liudija ir 1377 m. Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Anžu laiškas, kuriame kara- lius teigė, kad jam tarnauti perėjo Podolės kunigaikščiai Aleksandras ir Borisas

PDF 239

Ta pati kronika teigia jį buvus labai dievotą ir pastatydinusį šias cerk­ ves: Sv. Sofijos, arba Aukščiausiojo apvaizdos soboro, Polocke bei Išganytojo cerkvę prie Polotos upės, ,per pusę mylios nuo miesto, prie kurio buvo moterų vienuolynas; trečioji, Sv. Boriso ir Sv. Glebo su vienuolynu buvo prie Belčicos upės1.

PDF 323-324

Skirgaila, perleidęs savo 1 Jadvygai tuo metu buvo penkiolika metų*. 325 valdžią, grįžo Lietuvon, o pastarasis su Hamilionu ir lenkais, kuriems vadovavo Zavichosto kaštelionas Mikalojus iš Bogo- rijos, nuvyko į Vengriją1. Šiai pasiuntinybei atvykus į Budą, kunigaikštis Borisas karalienės Elžbietos priėmime sakė kal­ bą, kreipdamasis šiais žodžiais

PDF 325

Neginčijamas dalykas, kad minėtajai pasiuntiny­ bei vadovavo Borisas, tikras Jogailos brolis, kitaip sakant, Al­ girdo sūnus, gimęs santuokoje su Marija. Tas kunigaikštis po savo emigracijos į Prūsiją 1365 metais dažnai lankydavosi Vo­ kietijoje, imperatoriaus Karolio IV rūmuose (§ 1261, 1264), taigi nesunku susivokti, kad jis buvo svarbiausias įrankis ren­ giant brolio sutuoktuves su Jadvyga.