Boleslovas

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šitai sužinojęs, Mazovijos kunigaikštis Boleslovas man nesuprantamais sumetimais sudarė kuriam laikui tarp krikščionių ir netikėlių paliaubas, jų metu lenkai, nesitikėdami jokių pavojų, ramiai sau dirbo visokius darbus, tuo tarpu lietuviai, nutraukę šį paliaubų susitarimą, užpuolė juos ir nužudė kunigaikštį Kazimierą bei visus jo žmones, išskyrus vieną karį, kuris paspruko, kad galėtų kitiems apie tai papasakoti.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šitai sužinojęs, Mazovijos kunigaikštis Boleslovas man nesuprantamais sumetimais sudarė kuriam laikui tarp krikščionių ir netikėlių paliaubas, jų metu lenkai, nesitikėdami jokių pavojų, ramiai sau dirbo visokius darbus, tuo tarpu lietuviai, nutraukę šį paliaubų susitarimą, užpuolė juos ir nužudė kunigaikštį Kazimierą bei visus jo žmones, išskyrus vieną karį, kuris paspruko, kad galėtų kitiems apie tai papasakoti.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Pats magistras, žiemai einant į pabaigą, nusiaubė Gaižuvos ir Paštuvos valsčius, sudegino dvi pilis, bet prie trečios jis sutiko kur kas didesnį pasipriešinimą, nei tomis aplinkybėmis galėjo tikėtis; nenorėdamas sulaukti Vytenio su kariuomene ir atsidur- 1295 m e ta i ti pavojuje, jis, nutraukęs apsuptį, išsiuntė grobį į Prūsiją, o pats nuvedė kariuomenę į Mažo viją, kur užėmė ir visiškai sunaikino Vizną. Mat, nors tada mozūrai bei kryžiuočiai buvo sudarę sąjungą, tačiau kunigaikštis Boleslovas, nekęsdamas ir lenkų, ir kryžiuočių, laikė toje vietoje lietuvių įgulą. Iš čia protarpiais kaimyniniai lenkų ir prūsų kaimai ne vieną kartą būdavo puolami ir siaubiami.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Todėl, pasiuntę naujų pasiuntinių, dar kartą paklausė Kazimierą, koks jo paskutinis žodis: šiam atsakius kaip ir anksčiau, karalystės regentas, visų karštai palaikomas, sušaukė Piotrkove seimą karaliui rinkti. Zbignevas ir kurie ne kurie kiti rėmė Fridrichą, Brandenburgo markgrafą, Jogailos anūkės vyrą, tačiau balsuojant laimėjo tie, kurie, Plocko vyskupo patarti, kėlė Mazovijos kunigaikštį Boleslovą. Tada jau ir Kazimieras susivokė be reikalo anksčiau atsikalbinėjęs ir išsisukinėjęs, krimsdaK a zim iera s p a sm ermasis, kad štai dabar gali nekia s a v o išsisukinętekti sosto, kurio ilgą laiką ¡im ą galėjo lengvapėdiškai atsisakinėti ne todėl, žinoma, kad jo nebūtų norėjęs, bet dėl to, kad troško kitiems šį nenorą parodyti, bent tol, kol nebuvo reikalo tarti galutinį žodį.