Asmuo

Boleslovas

Mazovijos kunigaikštis

4 teiginiai5 įrašai1 ryšys

Dusburgietis teigia, kad šitai sužinojęs, Mazovijos kunigaikštis Boleslovas man nesuprantamais sumetimais sudarė kuriam laikui tarp krikščionių ir netikėlių paliaubas, jų metu lenkai, nesitikėdami jokių pavojų, ramiai sau dirbo visokius darbus, tuo tarpu lietuviai, nutraukę šį. Dusburgietis teigia, kad apie tai, kaip buvo sugriauta Mazovijos kunigaikščio pilis, kurią vadina Viz­ na Tais pačiais 1294 metais, užmiršęs dievo baimę, Boleslovas, Mazovijos kunigaikštis, ieškodamas dingsties suniekinti dievą bei užkrauti krikščionims sunkią ir skaudžią naštą, ne.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

ViznaBoleslovas

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Mazovijos kunigaikštis Boleslovas sudarė laikinas paliaubas tarp krikščionių ir lietuvių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šitai sužinojęs, Mazovijos kunigaikštis Boleslovas man nesuprantamais sumetimais sudarė kuriam laikui tarp krikščionių ir netikėlių paliaubas, jų metu lenkai, nesitikėdami jokių pavojų, ramiai sau dirbo visokius darbus, tuo tarpu lietuviai, nutraukę šį paliaubų susitarimą, užpuolė juos ir nužudė kunigaikštį Kazimierą bei visus jo žmones, išskyrus vieną karį, kuris paspruko, kad galėtų kitiems apie tai papasakoti.
t-002vidutinis

Mazovijos kunigaikštis Boleslovas po Vytenio įsiveržimo į Lenkiją sudarė laikinas paliaubas tarp krikščionių ir lietuvių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šitai sužinojęs, Mazovijos kunigaikštis Boleslovas man nesuprantamais sumetimais sudarė kuriam laikui tarp krikščionių ir netikėlių paliaubas, jų metu lenkai, nesitikėdami jokių pavojų, ramiai sau dirbo visokius darbus, tuo tarpu lietuviai, nutraukę šį paliaubų susitarimą, užpuolė juos ir nužudė kunigaikštį Kazimierą bei visus jo žmones, išskyrus vieną karį, kuris paspruko, kad galėtų kitiems apie tai papasakoti.
t-003vidutinis

Mazovijos kunigaikštis Boleslovas Viznoje laikė lietuvių įgulą, nors mozūrai ir kryžiuočiai tuo metu buvo sudarę sąjungą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Pats magistras, žiemai einant į pabaigą, nusiaubė Gaižuvos ir Paštuvos valsčius, sudegino dvi pilis, bet prie trečios jis sutiko kur kas didesnį pasipriešinimą, nei tomis aplinkybėmis galėjo tikėtis; nenorėdamas sulaukti Vytenio su kariuomene ir atsidur- 1295 m e ta i ti pavojuje, jis, nutraukęs apsuptį, išsiuntė grobį į Prūsiją, o pats nuvedė kariuomenę į Mažo viją, kur užėmė ir visiškai sunaikino Vizną. Mat, nors tada mozūrai bei kryžiuočiai buvo sudarę sąjungą, tačiau kunigaikštis Boleslovas, nekęsdamas ir lenkų, ir kryžiuočių, laikė toje vietoje lietuvių įgulą. Iš čia protarpiais kaimyniniai lenkų ir prūsų kaimai ne vieną kartą būdavo puolami ir siaubiami.
t-004vidutinis

Renkant karalių Piotrkovo seime, Plocko vyskupo patarti rinkėjai kėlė Mazovijos kunigaikštį Boleslovą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Todėl, pasiuntę naujų pasiuntinių, dar kartą paklausė Kazimierą, koks jo paskutinis žodis: šiam atsakius kaip ir anksčiau, karalystės regentas, visų karštai palaikomas, sušaukė Piotrkove seimą karaliui rinkti. Zbignevas ir kurie ne kurie kiti rėmė Fridrichą, Brandenburgo markgrafą, Jogailos anūkės vyrą, tačiau balsuojant laimėjo tie, kurie, Plocko vyskupo patarti, kėlė Mazovijos kunigaikštį Boleslovą. Tada jau ir Kazimieras susivokė be reikalo anksčiau atsikalbinėjęs ir išsisukinėjęs, krimsdaK a zim iera s p a sm ermasis, kad štai dabar gali nekia s a v o išsisukinętekti sosto, kurio ilgą laiką ¡im ą galėjo lengvapėdiškai atsisakinėti ne todėl, žinoma, kad jo nebūtų norėjęs, bet dėl to, kad troško kitiems šį nenorą parodyti, bent tol, kol nebuvo reikalo tarti galutinį žodį.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

valdė:

Šaltinių sąrašas