Narbutas rašo, kad Aurelijus Antoninas Romos Kapitolijuje pastatė Luno Heliogabalo stabą - didžiulį juodą akmenį, laikytą nukritusiu iš dangaus. Narbutas imperatoriaus Aurelijaus Antonino Heliogabalą lygina su Santvaro, vadinto Gabija, arba ugnies dievo stabu.
Akmuo, kurį Jokūbas patepė ir paskyrė Ikiamžinajam dievui, vėliau buvo stabmeldžių garbinamas kaip dievas. Luno Heliogabalo stabas, kurį Aurelijus Antoninas pastatė Romoje, ant Kapitolijaus kalno, buvo didžiulis juodas akmuo, apie kurį manyta, kad jis nukritęs iš dangaus (akmuo - meteoritas). Vėlgi buvo dievybių, kurioms nekūrė nei stabų, nei atvaizdų; dažnai dievo vardas, parašytas ant lentos arba iškaltas akmenyje, atstodavo jų atvaizdą.
Tačiau mūsų istorikas šito dalyko nuodugniau neišlukštena. Man atrodo, kad tai buvo Santvara, vadinto Gabija, arba ugnies dievo, visiškai toks pat stabas, kaip imperatoriaus Aurelijaus Antonino Heliogabalas, apie kurį kalbėjome straipsnyje „Santvaras“. Perkūno stabai iš karto turėjo būti tokie, apie kokius kalba Maksimas Tirėjietis, nusakydamas senovinius Jupiterio stabus, tai yra didžiulis ąžuolas arba neapdorotas ąžuolo gabalas.