1543 m. Krokuvoje Augustas vedė Austrijos kunigaikštytę Elžbietą, Romos karaliaus Ferdinando dukterį.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 671
1543 m e ta i Ž y g im a n ta s A u g u sta s v e d a a u strų k u n ig a ik š ty tę E lžb ietą Sugrįžęs į Lenkiją, karalius suskato apvesdinti sūnų Augustą. Nutarta susigiminiuoti su Austrijos valdovų šeima ir paprašyti Augustui Romos karaliaus Ferdinando dukters Elžbietos rankos. Ir jos tėvas, ir dėdė imperatorius Karolis V didžiai pritarė šiai santuokai, įsitikinę, kad ji dar labiau sustiprins santarvę ir gerus santykius, kuriems padėta pamatai anksčiau, susigiminiuojant su Vladislovu bei Liudviku.
Karalius B resto se im a s atvyko su sūnumi Augustu.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 672
B adas L ie tu v o je Prieš metus bei kelis mėnesius skėrių tumulams išnaikinus javus, visa Lietuva juto didelę maisto stoką, o labiausiai Vilnius, mat čia suplaukė iš kaimų baisybė alkanų varguolių, kurie krito it musės pribaigti ligų ir bado, nes per žmonių gausą sunku buvo susirasti maisto. Štai todėl, nutarus tais metais sušaukti lietuvių seimą, bajorai ir didikai rinkosi ne į Vilnių, bet į Brestą. Čia ir sugužėjo gausybė visų luomų atstovų. Karalius B resto se im a s atvyko su sūnumi Augustu. Seimo pradžioje, kai pradėjo dalyti pareigybes, Jurgį Chodkevičių paskyrė vyriausiuoju kunigaikščio miegamojo prižiūrėtoju, kurį žmonės vadina Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archikamerarij ūmi.
Ginče dėl caro titulo Augustui atsakyta, kad ciesoriumi iš pagarbos tituluojamas tik Romos imperatorius.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 689
Tuo tarpu Maskvos valdovas atsiuntė įgaliotus legatus neseniai sudarytoms paliauboms patvirtinti, be to, norėdamas įtikinti karalių, kad, rūpinantis dėl tvirG in čija m a si su m a sk tos taikos, ir laiškų rašytojai, v ė n a is d ė l ca ro Iiir pasiuntiniai nieku būdu tū lo neturi užmiršti caro titulo. Jam buvo atsakyta, kad žodžiai ciesorius ir caras šiek tiek rodosi panašūs tik tada, kai juos matai parašytus, bet šiaip visiškai skirtingos reikšmės. Ciesoriumi iš pagarbos kitų šalių valdovai tituluoja tik Romos imperatorių, nes jis — pirmas tarp visų kitų krikščioniškųjų valdovų, be to, patys maskvėnai ne kartą pareiškę, jog Ivanas nesiekiąs to titulo.
Augustas gavo valdyti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kai karalius dėl metų ir ligų perdavė jam valdymą, o luomai tam pritarė.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 671
1543 m e ta i Ž y g im a n ta s A u g u sta s v e d a a u strų k u n ig a ik š ty tę E lžb ietą Sugrįžęs į Lenkiją, karalius suskato apvesdinti sūnų Augustą. Nutarta susigiminiuoti su Austrijos valdovų šeima ir paprašyti Augustui Romos karaliaus Ferdinando dukters Elžbietos rankos. Ir jos tėvas, ir dėdė imperatorius Karolis V didžiai pritarė šiai santuokai, įsitikinę, kad ji dar labiau sustiprins santarvę ir gerus santykius, kuriems padėta pamatai anksčiau, susigiminiuojant su Vladislovu bei Liudviku.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 672
B adas L ie tu v o je Prieš metus bei kelis mėnesius skėrių tumulams išnaikinus javus, visa Lietuva juto didelę maisto stoką, o labiausiai Vilnius, mat čia suplaukė iš kaimų baisybė alkanų varguolių, kurie krito it musės pribaigti ligų ir bado, nes per žmonių gausą sunku buvo susirasti maisto. Štai todėl, nutarus tais metais sušaukti lietuvių seimą, bajorai ir didikai rinkosi ne į Vilnių, bet į Brestą. Čia ir sugužėjo gausybė visų luomų atstovų. Karalius B resto se im a s atvyko su sūnumi Augustu. Seimo pradžioje, kai pradėjo dalyti pareigybes, Jurgį Chodkevičių paskyrė vyriausiuoju kunigaikščio miegamojo prižiūrėtoju, kurį žmonės vadina Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archikamerarij ūmi.