Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
7 teiginiai9 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Slėceris skitų gintaro pavadinimą skaitė kaip satrium ir šį žodį prilygino lietuviškam lihtars. Narbutas rašo, kad Slėceris juoko vertu dalyku laikė krivičių siejimą su prūsų vyriausiuoju kunigu. Narbutas rašo, kad Slėceris prūsų ir slavų kalbas skelbė esančias antro giminystės laipsnio.
Patikrinti teiginiai
Slėceris skitų gintaro pavadinimą skaitė kaip satrium ir šį žodį prilygino lietuviškam lihtars.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Skitai gintarą\nvadino\nsacrium.\nŠio\nžodžio\ngalūnė\nsugraikinta.\nSlėceris skaito satrium ir tą žodį prilygina lietuviškam lihtars. Tik\nriausiai jį labiausiai reikėtų lyginti su skilu kalbos žodžiais*.
Narbutas rašo, kad Slėceris juoko vertu dalyku laikė krivičių siejimą su prūsų vyriausiuoju kunigu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Čia pakalbėsime apie kai\nkurias detales, palikdami išvadas daryti skaitytojui. Be\nto, mes neįrodinėsime, nes Slėceris pripažino juoko vertą\ndalyką, kad, minint krivičius, galima būtų turėti omeny\nprūsų vyriausiąjį kunigą.\nPenkios mažos gentys, gresiant pavojui susijungusios,\nįkūrė rusų valstybę ir išrinko savo vadą iš šeštos gen\nties.
Narbutas rašo, kad Slėceris prūsų ir slavų kalbas skelbė esančias antro giminystės laipsnio.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Visa tai išliko Prūsijoje. Jie nekalbėjo slaviškai, nes Nestoras nemini jų tarp slaviškų genčių; jų kalba buvo labiau gimininga slavų kalbai: Slėceris šias dvi kalbas skelbia esant antro giminystės laipsnio. Dėl sąjungos su graikų imperatoriumi rusai pri siekė savo dievu Perūnu; vadinasi, jis buvo tas pats kaip ir prūsų Perkūnas.
Slėceris darė prielaidą, kad Otaitos, Peru ir Meksikos gyventojų žemesnis išsivystymas iš dalies siejosi su raitos medžioklės nežinojimu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Slėceris paskelbė prielaidą (Nestor. Dritter Band. S.\n84), jog Otaitos, Peru, Meksikos gyventojai iš dalies bu\nvo žemesnio išsivystymo lygio todėl, kad nežinojo raitos\nmedžioklės. Jis rašė: „Kaip išdidžiai atrodo prūsai tarp to\nlimos Siaurės genčių, jau prieš 1000 metų nugalėdavę\nsavo užpuolikus kavalerija“.
Narbutas gina Slėcerį nuo kaltinimo melavimu, aiškindamas, kad jis galėjo remtis gerais senovės šaltiniais apie Baltiją.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Taip jūros plotas vis didėjo, ir galima sakyti, jog jūra augo žemės sąskaita, žodžiu, jūra didėjo. Tad tie, kurie pastebėjo fizinių įvykių, lėmusių žemių prie Baltijos jūros dingimą, sakė tikrą tiesą, ir tie, kurie, kaip Melą, teigė, jog Baltijos jūra užgriozta pakrantės salų, kurios vieną sykį panašios į sausumą, o kitą — į archipelagą, sakė taip pat ne mažiau tiesos. Tad kam gi vargšui Melai kaltinti Slėcerį meluojant; jis gal būt nesilankė prie Baltijos, neturėjo tikro supratimo apie Siaurės kraštus, bet galėjo visa nurašyti iš gerų senovės šaltinių, kurie tai žinojo ir, kaip matyti, labai gerai su vokė.
Narbutas rašo, kad Slėceris keliautojų patiriamus žinių rinkimo sunkumus priskyrė kliūtims, trukdančioms aiškintis geografinius vaizdinius.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Prie tų kliūčių, kurios trukdo keliautojams išsiaiškin\nti tokius vaizdinius, Slėceris labai teisingai priskiria \nsunkumus, su kuriais, norėdami gauti tam tikrų žinių, \nkeliautojai susiduria net ir labiausiai apsišvietusiuose \nkraštuose.\nPadavimai, pasakojimai labai dainai panašūs į pa\nsakas. Reikia pačiam keliauti, rinkti pasakojimus įvairiuo\nse užkampiuose, kad įsitikintum, kiek daug būtina iš jų \natsijoti norint įrašyti į kritinę-istorinę užrašų knygutę.
Vaidmenys: person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 7 | 8 |