Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
7 teiginiai11 įrašų0 ryšių
Slėceris skitų gintaro pavadinimą skaitė kaip satrium ir šį žodį prilygino lietuviškam lihtars. Narbutas rašo, kad Slėceris juoko vertu dalyku laikė krivičių siejimą su prūsų vyriausiuoju kunigu. Narbutas rašo, kad Slėceris prūsų ir slavų kalbas skelbė esančias antro giminystės laipsnio.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Slėceris skitų gintaro pavadinimą skaitė kaip satrium ir šį žodį prilygino lietuviškam lihtars.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Skitai gintarą vadino sacrium. Šio žodžio galūnė sugraikinta. Slėceris skaito satrium ir tą žodį prilygina lietuviškam lihtars. Tikriausiai jį labiausiai reikėtų lyginti su skilu kalbos žodžiais*.
Narbutas rašo, kad Slėceris juoko vertu dalyku laikė krivičių siejimą su prūsų vyriausiuoju kunigu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Čia pakalbėsime apie kai kurias detales, palikdami išvadas daryti skaitytojui. Be to, mes neįrodinėsime, nes Slėceris pripažino juoko vertą dalyką, kad, minint krivičius, galima būtų turėti omeny prūsų vyriausiąjį kunigą. Penkios mažos gentys, gresiant pavojui susijungusios, įkūrė rusų valstybę ir išrinko savo vadą iš šeštos genties.
Narbutas rašo, kad Slėceris prūsų ir slavų kalbas skelbė esančias antro giminystės laipsnio.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Visa tai išliko Prūsijoje. Jie nekalbėjo slaviškai, nes Nestoras nemini jų tarp slaviškų genčių; jų kalba buvo labiau gimininga slavų kalbai: Slėceris šias dvi kalbas skelbia esant antro giminystės laipsnio. Dėl sąjungos su graikų imperatoriumi rusai prisiekė savo dievu Perūnu; vadinasi, jis buvo tas pats kaip ir prūsų Perkūnas.
Slėceris darė prielaidą, kad Otaitos, Peru ir Meksikos gyventojų žemesnis išsivystymas iš dalies siejosi su raitos medžioklės nežinojimu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Slėceris paskelbė prielaidą (Nestor. Dritter Band. S. 84), jog Otaitos, Peru, Meksikos gyventojai iš dalies buvo žemesnio išsivystymo lygio todėl, kad nežinojo raitos medžioklės. Jis rašė: „Kaip išdidžiai atrodo prūsai tarp tolimos Siaurės genčių, jau prieš 1000 metų nugalėdavę savo užpuolikus kavalerija“.
Narbutas gina Slėcerį nuo kaltinimo melavimu, aiškindamas, kad jis galėjo remtis gerais senovės šaltiniais apie Baltiją.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Taip jūros plotas vis didėjo, ir galima sakyti, jog jūra augo žemės sąskaita, žodžiu, jūra didėjo. Tad tie, kurie pastebėjo fizinių įvykių, lėmusių žemių prie Baltijos jūros dingimą, sakė tikrą tiesą, ir tie, kurie, kaip Melą, teigė, jog Baltijos jūra užgriozta pakrantės salų, kurios vieną sykį panašios į sausumą, o kitą — į archipelagą, sakė taip pat ne mažiau tiesos. Tad kam gi vargšui Melai kaltinti Slėcerį meluojant; jis galbūt nesilankė prie Baltijos, neturėjo tikro supratimo apie Siaurės kraštus, bet galėjo visa nurašyti iš gerų senovės šaltinių, kurie tai žinojo ir, kaip matyti, labai gerai suvokė.
Narbutas rašo, kad Slėceris keliautojų patiriamus žinių rinkimo sunkumus priskyrė kliūtims, trukdančioms aiškintis geografinius vaizdinius.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Prie tų kliūčių, kurios trukdo keliautojams išsiaiškinti tokius vaizdinius, Slėceris labai teisingai priskiria sunkumus, su kuriais, norėdami gauti tam tikrų žinių, keliautojai susiduria net ir labiausiai apsišvietusiuose kraštuose. Padavimai, pasakojimai labai dainai panašūs į pasakas. Reikia pačiam keliauti, rinkti pasakojimus įvairiuose užkampiuose, kad įsitikintum, kiek daug būtina iš jų atsijoti norint įrašyti į kritinę-istorinę užrašų knygutę.
Prie tų kliūčių, kurios trukdo keliautojams išsiaiškin ti tokius vaizdinius, Slėceris labai teisingai priskiria sunkumus, su kuriais, norėdami gauti tam tikrų žinių, keliautojai susiduria net ir labiausiai apsišvietusiuose kraštuose.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Prie tų kliūčių, kurios trukdo keliautojams išsiaiškinti tokius vaizdinius, Slėceris labai teisingai priskiria sunkumus, su kuriais, norėdami gauti tam tikrų žinių, keliautojai susiduria net ir labiausiai apsišvietusiuose kraštuose. Padavimai, pasakojimai labai dainai panašūs į pasakas. Reikia pačiam keliauti, rinkti pasakojimus įvairiuose užkampiuose, kad įsitikintum, kiek daug būtina iš jų atsijoti norint įrašyti į kritinę-istorinę užrašų knygutę.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 7 | 10 |