Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
7 teiginiai9 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 7 teiginiai ir visi 9 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–10 iš 10 rodomų įrašų
Slėceris skitų gintaro pavadinimą skaitė kaip satrium ir šį žodį prilygino lietuviškam lihtars.
PDF 146
Skitai gintarą\nvadino\nsacrium.\nŠio\nžodžio\ngalūnė\nsugraikinta.\nSlėceris skaito satrium ir tą žodį prilygina lietuviškam lihtars. Tik\nriausiai jį labiausiai reikėtų lyginti su skilu kalbos žodžiais*.
Narbutas rašo, kad Slėceris juoko vertu dalyku laikė krivičių siejimą su prūsų vyriausiuoju kunigu.
PDF 340
Čia pakalbėsime apie kai\nkurias detales, palikdami išvadas daryti skaitytojui. Be\nto, mes neįrodinėsime, nes Slėceris pripažino juoko vertą\ndalyką, kad, minint krivičius, galima būtų turėti omeny\nprūsų vyriausiąjį kunigą.\nPenkios mažos gentys, gresiant pavojui susijungusios,\nįkūrė rusų valstybę ir išrinko savo vadą iš šeštos gen\nties.
Narbutas rašo, kad Slėceris prūsų ir slavų kalbas skelbė esančias antro giminystės laipsnio.
PDF 341
Visa tai išliko Prūsijoje. Jie nekalbėjo slaviškai, nes Nestoras nemini jų tarp slaviškų genčių; jų kalba buvo labiau gimininga slavų kalbai: Slėceris šias dvi kalbas skelbia esant antro giminystės laipsnio. Dėl sąjungos su graikų imperatoriumi rusai pri siekė savo dievu Perūnu; vadinasi, jis buvo tas pats kaip ir prūsų Perkūnas.
Slėceris darė prielaidą, kad Otaitos, Peru ir Meksikos gyventojų žemesnis išsivystymas iš dalies siejosi su raitos medžioklės nežinojimu.
PDF 342
Slėceris paskelbė prielaidą (Nestor. Dritter Band. S.\n84), jog Otaitos, Peru, Meksikos gyventojai iš dalies bu\nvo žemesnio išsivystymo lygio todėl, kad nežinojo raitos\nmedžioklės. Jis rašė: „Kaip išdidžiai atrodo prūsai tarp to\nlimos Siaurės genčių, jau prieš 1000 metų nugalėdavę\nsavo užpuolikus kavalerija“.
Narbutas gina Slėcerį nuo kaltinimo melavimu, aiškindamas, kad jis galėjo remtis gerais senovės šaltiniais apie Baltiją.
PDF 373
Taip jūros plotas vis didėjo, ir galima sakyti, jog jūra augo žemės sąskaita, žodžiu, jūra didėjo. Tad tie, kurie pastebėjo fizinių įvykių, lėmusių žemių prie Baltijos jūros dingimą, sakė tikrą tiesą, ir tie, kurie, kaip Melą, teigė, jog Baltijos jūra užgriozta pakrantės salų, kurios vieną sykį panašios į sausumą, o kitą — į archipelagą, sakė taip pat ne mažiau tiesos. Tad kam gi vargšui Melai kaltinti Slėcerį meluojant; jis gal būt nesilankė prie Baltijos, neturėjo tikro supratimo apie Siaurės kraštus, bet galėjo visa nurašyti iš gerų senovės šaltinių, kurie tai žinojo ir, kaip matyti, labai gerai su vokė.
Narbutas rašo, kad Slėceris keliautojų patiriamus žinių rinkimo sunkumus priskyrė kliūtims, trukdančioms aiškintis geografinius vaizdinius.
PDF 335
Prie tų kliūčių, kurios trukdo keliautojams išsiaiškin\nti tokius vaizdinius, Slėceris labai teisingai priskiria \nsunkumus, su kuriais, norėdami gauti tam tikrų žinių, \nkeliautojai susiduria net ir labiausiai apsišvietusiuose \nkraštuose.\nPadavimai, pasakojimai labai dainai panašūs į pa\nsakas. Reikia pačiam keliauti, rinkti pasakojimus įvairiuo\nse užkampiuose, kad įsitikintum, kiek daug būtina iš jų \natsijoti norint įrašyti į kritinę-istorinę užrašų knygutę.
Prie tų kliūčių, kurios trukdo keliautojams išsiaiškin ti tokius vaizdinius, Slėceris labai teisingai priskiria sunkumus, su kuriais, norėdami gauti tam tikrų žinių, keliautojai susiduria net ir labiausiai apsišvietusiuose kraštuose.
PDF 335
Prie tų kliūčių, kurios trukdo keliautojams išsiaiškin\nti tokius vaizdinius, Slėceris labai teisingai priskiria \nsunkumus, su kuriais, norėdami gauti tam tikrų žinių, \nkeliautojai susiduria net ir labiausiai apsišvietusiuose \nkraštuose.\nPadavimai, pasakojimai labai dainai panašūs į pa\nsakas. Reikia pačiam keliauti, rinkti pasakojimus įvairiuo\nse užkampiuose, kad įsitikintum, kiek daug būtina iš jų \natsijoti norint įrašyti į kritinę-istorinę užrašų knygutę.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Čia pakalbėsime apie kai kurias detales, palikdami išvadas daryti skaitytojui. Be to, mes neįrodinėsime, nes Slėceris pripažino juoko vertą dalyką, kad, minint krivičius, galima būtų turėti omeny prūsų vyriausiąjį kunigą. Penkios mažos gentys, gresiant pavojui susijungusios, įkūrė rusų valstybę ir išrinko savo vadą iš šeštos gen ties.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Prie tų kliūčių, kurios trukdo keliautojams išsiaiškin ti tokius vaizdinius, Slėceris labai teisingai priskiria sunkumus, su kuriais, norėdami gauti tam tikrų žinių, keliautojai susiduria net ir labiausiai apsišvietusiuose kraštuose. Padavimai, pasakojimai labai dainai panašūs į pa sakas. Reikia pačiam keliauti, rinkti pasakojimus įvairiuo se užkampiuose, kad įsitikintum, kiek daug būtina iš jų atsijoti norint įrašyti į kritinę-istorinę užrašų knygutę.
Susietas teiginys: t-007
Susieti teiginiai: t-007