Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
4 teiginiai4 įrašai0 ryšių
Vikipedijos įžanga
Augustas III (lenk. August III, 1696 m. spalio 17 d. – 1763 m. spalio 5 d.) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Augustas II (vok. Friedrich August II.).
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Augustas III — svetimųjų pastatytasis karalius. Augustui II mirus, daugumas bajorijos panoro grąžinti ištremtąjį karalių Leščinskį, kurio kandidatūrą rėmė Prancūzija. Augustas III, 1733—1763 m. d. Lietuvos kunigaikštis, Lenkų karalius ir Saksų elektorius.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
po 1733 m. · Žiūrėti galerijojePatikrinti teiginiai
Po Augusto III mirties atsirado nemaža kandidatų į sostą, tarp jų buvo ir greitai miręs vyresnysis Augusto III sūnus.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Augustui **III** mirus, kandidatų į sostą atsirado nemaža.
Po Augusto II mirties ATR karaliumi tapo Rusijos remiamas Augusto II sūnus Augustas III.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Po Augusto II mirties ATR valdovu vėl mėgina tapti, dabar jau Prancūzijos remiamas, Stanislovas Leščinskis, tačiau Rusijos ir Prūsijos įtaka yra jau pakankamai stipri, kad nejsileisty nepageidaujamos Prancūzijos konkurencijos šiame regione. Karaliumi tapo Rusijos remiamas neveiklus Augusto 11 sūnus Augustas III. Abiejų Tautų Respublikos silpnėjimas tragiškai sutapo su jos kaimynių sustiprėjimu.
Po Augusto II mirties Rusija, Austrija ir Prūsija priešinosi tiek Fridriko Augusto, tiek Leščinskio išrinkimui į sostą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Augustui **II** mirus, daugumas bajorijos panoro grąžinti ištremtąjį karalių Leščinskį, kurio kandidatūrą rėmė Prancūzija. Tačiau svarbiausias tuo reikalu balsas priklausė kaimynėms valstybėms — Rusijai, Austrijai ir Prūsijai. O jos specialia sutartimi buvo įsižadėjusios neleisti į sostą nei Augusto **II** sūnaus, Fridriko Augusto, nei Leščinskio.
Augustas III privilegija suteikė Akademijos spaustuvei karališkosios spaustuvės titulą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taigi: 180 ## Puslapis 197 Il KNYGA 1631 metais Akademijos kolegija, Dievo Kūno koplyčios sutikimą turėdama, įgijo savo nuosavybei minėtą sklypą ir mūrinį namą, kurį vėlesniais laikais toji pati Akademijos kolegija spaustuve pavertė. Spaustuvė turėjo karališkosios vardą todėl, kad tas titulas jai buvo suteiktas privilegijomis šviesiausiųjų karalių: Augusto III ir Stanislovo Augusto. Nėra jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus visuomenei teikiamą naudą ir paskutiniojoje privilegijoje išsakytą sąlygą, kad nuo kiekvienos naujai išspausdintos knygos po vieną egzempliorių privalo duoti Lietuvos kancleriams ir Viešajai bibliotekai.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 2 | 2 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 1 | 1 |
Galerija