t-001vidutinis
Po Augusto III mirties atsirado nemaža kandidatų į sostą, tarp jų buvo ir greitai miręs vyresnysis Augusto III sūnus.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 416
Augustui **III** mirus, kandidatų į sostą atsirado nemaža.
Asmuo
Augustas III
4 teiginiai4 įrašai0 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Teiginiai ir įrodymai
Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–4 iš 4 teiginių
t-002vidutinis
Po Augusto II mirties ATR karaliumi tapo Rusijos remiamas Augusto II sūnus Augustas III.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 142
Po Augusto II mirties ATR valdovu vėl mėgina tapti, dabar jau Prancūzijos remiamas, Stanislovas Leščinskis, tačiau Rusijos ir Prūsijos įtaka yra jau pakankamai stipri, kad nejsileisty nepageidaujamos Prancūzijos konkurencijos šiame regione. Karaliumi tapo Rusijos remiamas neveiklus Augusto 11 sūnus Augustas III. Abiejų Tautų Respublikos silpnėjimas tragiškai sutapo su jos kaimynių sustiprėjimu.
t-003vidutinis
Po Augusto II mirties Rusija, Austrija ir Prūsija priešinosi tiek Fridriko Augusto, tiek Leščinskio išrinkimui į sostą.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 404
Augustui **II** mirus, daugumas bajorijos panoro grąžinti ištremtąjį karalių Leščinskį, kurio kandidatūrą rėmė Prancūzija. Tačiau svarbiausias tuo reikalu balsas priklausė kaimynėms valstybėms — Rusijai, Austrijai ir Prūsijai. O jos specialia sutartimi buvo įsižadėjusios neleisti į sostą nei Augusto **II** sūnaus, Fridriko Augusto, nei Leščinskio.
t-004vidutinis
Augustas III privilegija suteikė Akademijos spaustuvei karališkosios spaustuvės titulą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 196-197
Taigi: 180 ## Puslapis 197 Il KNYGA 1631 metais Akademijos kolegija, Dievo Kūno koplyčios sutikimą turėdama, įgijo savo nuosavybei minėtą sklypą ir mūrinį namą, kurį vėlesniais laikais toji pati Akademijos kolegija spaustuve pavertė. Spaustuvė turėjo karališkosios vardą todėl, kad tas titulas jai buvo suteiktas privilegijomis šviesiausiųjų karalių: Augusto III ir Stanislovo Augusto. Nėra jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus visuomenei teikiamą naudą ir paskutiniojoje privilegijoje išsakytą sąlygą, kad nuo kiekvienos naujai išspausdintos knygos po vieną egzempliorių privalo duoti Lietuvos kancleriams ir Viešajai bibliotekai.