Lietuvos metraštis pasakoja, kad Atila nužudė karalaitę Uršulę ir vienuolika tūkstančių su ja vykusių mergelių. Lietuvos metraščio pasakojime Atila, neįveikęs įtvirtinto miesto, patraukė gilyn į Italiją Romos link. Be to, istorikai, tai išgirdę, prisiminė, kad jų būta Atilos vadovaujamų genčių ir tautų mišinyje.
O kai įplaukė į tą jūrą, tuo metu iš Britanijos buvo lydima karalaitė, vardu Uršulė1 0 , Įišleidžiama] už Anglijos karaliaus sūnaus. Su ja vyko vienuolika tūkstančiiĮ mergelių. Atila nužudė ir pačią karalaitę, ir visas vienuolika tūkstančių mergelių, buvusių su ja. Ir jos vardan Kristaus tapo kankinėmis. Tai pirma jo žiaurybė, padaryta krikščionims.
O šis miestas buvo labai įtvirtintas ir turėjo gerą romėnų kariuomenės Įgulą. Todėl Atila, negalėdamas jo vienu matu įveikti17 ir nebenorėdamas daugiau gaišti, traukė gilyn į Italiją, Romos linkui. O kunigaikščiai ir senatoriai, kurie> buvo 18 tame mieste, regėdami tokią jo kariautojų galybę, išbėgiojo iš miesto, apimti didžiausios baimės.
Tai galima paaiškinti taip: iš istorijos žinome, tai mes vėliau paaiškinsime, kad šalia hunų būta anaiptol ne vienos lietuvių genties, t. y. skiriu, hirių ir kitokių, kurie visi tų laikų istorijose turėjo bendrinį litvanų vardą. Be to, istorikai, tai išgirdę, prisiminė, kad jų būta Atilos vadovaujamų genčių ir tautų mišinyje. Bet, kai smulkiame tautų sąvade šiam bendriniam pavadinimui neliko vietos, jis buvo tarsi pamirštas, tuo tarpu herulais vadinamų hirių sąvoka įgavo persvarą tarp kitų jiems giminingų genčių; jų pavadinimas, tapęs bendrinis visiems, užgožė tą, kuris liko tik gimtojoje žemėje ir ten gyvenusioms gentims.