Lietuvos metraštis pasakoja, kad Atila nužudė karalaitę Uršulę ir vienuolika tūkstančių su ja vykusių mergelių. Lietuvos metraščio pasakojime Atila, neįveikęs įtvirtinto miesto, patraukė gilyn į Italiją Romos link. Be to, istorikai, tai išgirdę, prisiminė, kad jų būta Atilos vadovaujamų genčių ir tautų mišinyje.
O kai įplaukė į tą jūrą, tuo metu iš Britanijos buvo \nlydima karalaitė, vardu Uršulė1 0 , Įišleidžiama] už Ang\nlijos karaliaus sūnaus. Su ja vyko vienuolika tūkstan- \nčiiĮ mergelių. Atila nužudė ir pačią karalaitę, ir visas \nvienuolika tūkstančių mergelių, buvusių su ja. Ir jos \nvardan Kristaus tapo kankinėmis. Tai pirma jo žiau\nrybė, padaryta krikščionims.
O šis miestas buvo labai įtvirtintas ir turėjo gerą romėnų kariuomenės Įgulą. Todėl Atila, negalėdamas jo vienu matu įveikti17 ir nebenorėdamas daugiau gaišti, traukė gilyn į Italiją, Romos linkui. O kunigaikščiai ir senatoriai, kurie> buvo 18 tame mies te, regėdami tokią jo kariautojų galybę, išbėgiojo iš miesto, apimti didžiausios baimės.
Tai galima pa aiškinti taip: iš istorijos žinome, tai mes vėliau paaiškin sime, kad šalia hunų būta anaiptol ne vienos lietuvių genties, t. y. skiriu, hirių ir kitokių, kurie visi tų laikų istorijose turėjo bendrinį litvanų vardą. Be to, istorikai, tai išgirdę, prisiminė, kad jų būta Atilos vadovaujamų genčių ir tautų mišinyje. Bet, kai smulkiame tautų sąva de šiam bendriniam pavadinimui neliko vietos, jis buvo tarsi pamirštas, tuo tarpu herulais vadinamų hirių sąvo ka įgavo persvarą tarp kitų jiems giminingų genčių; jų pavadinimas, tapęs bendrinis visiems, užgožė tą, kuris liko tik gimtojoje žemėje ir ten gyvenusioms gentims.