Varmės vyskupas Anzelmas pastatė Brunsbergo pilį ir miestą Serijos upės žemupio saloje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 135
Apie Brunsbergo miestiečių karą antrosios atskalūnybės metais ir apie pilies bei miesto paėmimą Valdovas ir Teutonų ordino brolis Anzelmas, Varmės vyskupas, pastatė Brunsbergo pilį ir miestą Serijos upės žemupyje414, saloje, beveik per du akmens sviedimus nuo tos vietos, kur dabar tebėra; pirmaisiais antrosios atskalūnybės metais prūsai su didele kariuomene ją apsupo, visą dieną smarkiai puolė.
Pasak Narbuto cituojamo Treterio, Varmijos vyskupas Anzelmas įsakė nukirsti ąžuolą, prie kurio žmonės garbino dievus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 236
Varmijos vyskupų biografas Treteris sako: „Toje vietoje, kur yra Heiligenbeilis, augo milžiniškas ąžuolas, kuris tiek vasarą, tiek žiemą žaliavo (be abejo, velnio pastangomis). Sunaikinus Kurko šventyklą, tas ąžuolas dar stovėjo, ir paprasti žmonės, nepaisydami Varmijos vyskupo Anzelmo pamokslų ir pamokymų, nesiliovė po juo garbinti dievų. Tad, kai vyskupas įsakė ąžuolą nukirsti, atsitiko taip, jog kirvis, atšokęs nuo kamieno, mirtinai sužeidė žmogų, todėl krikščionys nebedrįso jo liesti, kol pats vyskupas, paėmęs į rankas kirvį, nepradėjo vadovauti kirtimui, tačiau ir šiaip be ugnies nepajėgta susidoroti su ąžuolu.
Viena me Varmijos vyskupo Anzelmo rašte (Bacho.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 347
Viename Varmijos vyskupo Anzelmo rašte (Bacho. T. 1. P. 289), neminint liudytojų, taip pat minimas Lemptenburgas, kai rašoma apie Rudolfus in Lemptenburg plebanus.
Jis gi nuleido antrą raštą Anzelmui, Varmijos vyskupui, keldamas jį siuntiniu savo Parusny ir liepdamas jam, idant visiems meldžionims, susirin kusiems ant totorių, įsakytų nertis su kryžėjais ir eiti netikėlių lietuvių kariauti.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 388
Todėl, — sako jis, — ant garbės Dievo skubinkitės skatinti krikščionis". Jis gi nuleido antrą raštą Anzelmui, Varmijos vyskupui, keldamas jį siuntiniu savo Parusny ir liepdamas jam, idant visiems meldžionims, susirinkusiems ant totorių, įsakytų nertis su kryžėjais ir eiti netikėlių lietuvių kariauti. Paskiaus, atėjus į Rymą antrai žiniai, jog lietuviai Parusny išsižadėjo tikybos krikščionygos ir sugrįžo į savo bočių tikybą, kuo didesniai dar popiežius nuliūdo, kursai, regėdamas pabangą tikybos krikščionygos šiaurėj, apskelbė vėl raštą didžiai graudingą provincijolams dominikonų, Teutonijoj, Lenkuose, Čekuose ir Danijoj gyvenantiems, skelbti kryžiaus kares, sakydamas: „Seniai jau dejavo brostviai, jų mistras ir tarnai guosdamies, jog, platinant tikybą krikščionų Parusny ir Padaugavy, daug jų nugalavo smurtą ranka netikėlių lietuvių ir žemaičių.
Ąžuolą taip pat nukirto valdant kryžiuočiams, Varmijos vys kupo Anzelmo laikais, kaip mes aukščiau sakėme.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 267
Ąžuolą taip pat nukirto valdant kryžiuočiams, Varmijos vyskupo Anzelmo laikais, kaip mes aukščiau sakėme. Miesto herbe išliko kirvukas.
Sunaikinus Kurko šventyklą, tas ąžuolas dar stovėjo, ir pa prasti žmonės, nepaisydami Varmijos vyskupo Anzelmo pa mokslų ir pamokymų, nesiliovė po juo garbinti dievų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 236
Varmijos vyskupų biografas Treteris sako: „Toje vietoje, kur yra Heiligenbeilis, augo milžiniškas ąžuolas, kuris tiek vasarą, tiek žiemą žaliavo (be abejo, velnio pastangomis). Sunaikinus Kurko šventyklą, tas ąžuolas dar stovėjo, ir paprasti žmonės, nepaisydami Varmijos vyskupo Anzelmo pamokslų ir pamokymų, nesiliovė po juo garbinti dievų. Tad, kai vyskupas įsakė ąžuolą nukirsti, atsitiko taip, jog kirvis, atšokęs nuo kamieno, mirtinai sužeidė žmogų, todėl krikščionys nebedrįso jo liesti, kol pats vyskupas, paėmęs į rankas kirvį, nepradėjo vadovauti kirtimui, tačiau ir šiaip be ugnies nepajėgta susidoroti su ąžuolu.
Anzelmas pastatė Brunsbergo pilį ir miestą Serijos upės žemupyje.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.