Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
ūkio reformų veikėjas
15 teiginių12 įrašų5 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Antanas Tyzenhauzas (1733 m. Žaludkų dvare, Lydos paviete – 1785 m. kovo 31 d. Varšuvoje) – vienas labiausiai išprususių Abiejų Tautų Respublikos veikėjų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų iždininkas ir karališkųjų ekonomijų administratorius.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Antanas Tyzenhauzas – XVIII a. Lietuvos ūkio reformas vykdęs veikėjas. Jo reformos pradėtos 1767 m., o šis laikotarpis kartais laikomas vienu iš Apšvietos epochos pradžios ženklų. Karališkosiose ekonomijose jis steigė palivarkus, pertvarkė žemės vertinimą, pradėjo laukų melioraciją, tiesė kelius ir skatino auginti naujas, olandiškas gyvulių veisles. Reformų reikšmė buvo plati: jos atnešė didelių permainų į Lietuvos ūkį ir tapo vienu svarbiausių XVIII a. pabaigos Lietuvos gyvenimo reiškinių. Tyzenhauzas taip pat siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją, Gardine įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų bei veterinarų mokyklas, o Šiauliuose ir Pastovyse steigė lino gamyklas; netoli Gardino Horodnicoje ir Lososnoje sukūrė karališkųjų manufaktūrų kompleksą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Antano Tyzenhauzo reformos (1767 m.), Povilo Ksa- vero Bžostovskio įkurta Paulavos respublika (1769 m.), jėzuitų ordino panaikinimas ir Edukacinės komisijos sukūrimas (1773 m.) – šie įvykiai kartais laikomi Apšvietos epochos pradžia.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| GebėjimaiŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Istorinė reikšmėŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Bendravimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
XVIII a. Lietuvoje LDK rūmų iždininkas Antanas Tyzenhauzas įsteigė lino gamyklas Šiauliuose ir Pastovyse bei karališkųjų manufaktūrų kompleksą Horodnicoje ir Lososnoje netoli Gardino.
Šaltinis: Marija Matušakaitė, Iš LDK gyventojų aprangos istorijos- XVI–XVIII a. (straipsnis, 2011 m.)
Su politinėmis permainomis ir pirmaisiais Apšvietos žingsniais sutapo Antano Tyzenhauzo veiklos, atnešusios didelių permainų į Lietuvos ūkį, pradžia.
Su politinėmis permainomis ir pirmaisiais Apšvietos žingsniais sutapo Antano Tyzenhauzo veiklos, atnešusios didelių permainų į Lietuvos ūkį, pradžia. Karališkosiose ekonomijose jis ėmėsi radikalių reformų: steigė palivarkus, vietoje činšo reikalavo dviejų dienų lažo per savaitę, buvo pradėta naujai rūšiuoti žemę, įvertinant jos kokybę, pradėti melioruoti laukai, tiesiami keliai, auginamos naujos (olandų) gyvulių veislės. A. Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją, įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų, veterinarų mokyklas Gardine.
Antano Tyzenhauzo reformos buvo vienas svarbiausių XVIII a. pabaigos Lietuvos gyvenimo reiškinių.
A. Tyzenhauzo reformos buvo vienas iš svarbiausių XVIII a. pabaigos Lietuvos gyvenimo reiškinių.
Antanas Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją ir Gardine įkūrė profesines mokyklas.
Su politinėmis permainomis ir pirmaisiais Apšvietos žingsniais sutapo Antano Tyzenhauzo veiklos, atnešusios didelių permainų į Lietuvos ūkį, pradžia. Karališkosiose ekonomijose jis ėmėsi radikalių reformų: steigė palivarkus, vietoje činšo reikalavo dviejų dienų lažo per savaitę, buvo pradėta naujai rūšiuoti žemę, įvertinant jos kokybę, pradėti melioruoti laukai, tiesiami keliai, auginamos naujos (olandų) gyvulių veislės. A. Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją, įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų, veterinarų mokyklas Gardine.
Augustino Midletono karjerą nuo Kauno pavieto pilies teismo raštininko iki pasiuntinybės Hagoje rezidento lėmė priklausymas dvaro grupuotei ir Antano Tyzenhauzo parama.
Šaltinis: 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos
Jo karjerą nuo Kauno pavieto pilies teismo raštininko, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo deputato, Kauno paseniūnio iki pasiuntinybės Hagoje sekretoriaus, vėliau - rezidento lėmė priklausymas dvaro grupuotei ir aktyvi Antano Tyzenhauzo, vėliau - Karolio Prozoro ir Pranciškaus Bukotos parama.
Antano Tyzenhauzo reformos datuojamos 1767 m. ir siejamos su Apšvietos epochos pradžia.
Antano Tyzenhauzo reformos (1767 m.), Povilo Ksavero Bžostovskio įkurta Paulavos respublika (1769 m.), jėzuitų ordino panaikinimas ir Edukacinės komisijos sukūrimas (1773 m.) – šie įvykiai kartais laikomi Apšvietos epochos pradžia.
Antanas Tyzenhauzas Gardine įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų ir veterinarų mokyklas.
Su politinėmis permainomis ir pirmaisiais Apšvietos žingsniais sutapo Antano Tyzenhauzo veiklos, atnešusios didelių permainų į Lietuvos ūkį, pradžia. Karališkosiose ekonomijose jis ėmėsi radikalių reformų: steigė palivarkus, vietoje činšo reikalavo dviejų dienų lažo per savaitę, buvo pradėta naujai rūšiuoti žemę, įvertinant jos kokybę, pradėti melioruoti laukai, tiesiami keliai, auginamos naujos (olandų) gyvulių veislės. A. Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją, įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų, veterinarų mokyklas Gardine.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 11 | 6 |
| 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos | — | 2 | 4 |
| Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje | — | 1 | 1 |
| Iš LDK gyventojų aprangos istorijos: XVI–XVIII a. | — | 1 | 1 |