Antanas Smetona

PDF 169

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 169 Tačiau valdžia efektyviai stabdė raginimus apriboti žydus, o filosemitas A. Smetona agresyvesniems jaunalietuviams pareiškė, kad „vietos visiems užteks“. Tautininkams patiko ir žydų parama sprendžiant Klaipėdos ir Vil- niaus problemas, o žydų dalyvavimas savivaldos rinkimuose laikytas „nepagrįstu“ žydų noru toliau plėsti savo įtaką. Tačiau lietuvėjant mies- tams, lietuvių ir jų ūkinių kooperatyvų veikla neišvengiamai silpnino žydų verslo pozicijas.

PDF 163

Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių komitetas nutarė pastatyti Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejų, kaip atminimo panteoną, po visą Lietuvą nešiotas Vytauto pa- veikslas – šias apeigas lydėjo daugybė įvairiausių renginių visuose Lietu- vos miestuose ir miesteliuose, jam pastatyti paminklai. Taip formuotas Vytauto Didžiojo kultas, priminęs lietuviams šlovingą jų senovės laikų didvyrio praeitį ir su juo susiejęs stipraus tautos vado – A. Smetonos, tarsi ir antrojo Vytauto – valdomą Lietuvos valstybę. Svar- biausia Vytauto jubiliejinių renginių mintis – tautos vienybė per sukeltą platų patriotinį sąjūdį, esama atrama šlovingoje pagoniškosios LDK pra- eityje, ir pasiųsta žinia, kad Lietuva yra sena istorinė valstybė.

PDF 163

Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių komitetas nutarė pastatyti Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejų, kaip atminimo panteoną, po visą Lietuvą nešiotas Vytauto pa- veikslas – šias apeigas lydėjo daugybė įvairiausių renginių visuose Lietu- vos miestuose ir miesteliuose, jam pastatyti paminklai. Taip formuotas Vytauto Didžiojo kultas, priminęs lietuviams šlovingą jų senovės laikų didvyrio praeitį ir su juo susiejęs stipraus tautos vado – A. Smetonos, tarsi ir antrojo Vytauto – valdomą Lietuvos valstybę. Svar- biausia Vytauto jubiliejinių renginių mintis – tautos vienybė per sukeltą platų patriotinį sąjūdį, esama atrama šlovingoje pagoniškosios LDK pra- eityje, ir pasiųsta žinia, kad Lietuva yra sena istorinė valstybė.

PDF 161

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 161 A. Smetona 1928 m. gegužės 15 d., „pritariamas viso Ministerių kabi- neto“, nauja konstitucija sustiprino savo pozicijas, nes įteisino savo virše- nybę prieš Seimą, galėjo jį paleisti ar surengti rinkimus, leisti įstatymus (įsteigta Valstybės Taryba turėjo teisę tik ruošti bei svarstyti įstatymus), Seimui nesant, vykdyti jo teises. Prezidentą renka septyneriems metams ypatingi tautos atstovai, jis daro visus paskyrimus ir atleidimus. Konstitu- cija iš esmės užrašė esamą situaciją, įteisindama autoritarinį A. Smetonos valdymą.

PDF 157

Prezidentas A. Smetona visą 1927 m. vasarą ir rudenį, lydimas kari- ninkų, ministrų, žurnalistų ir kino kronikos kamerų, keliavo iš mieste- lio į miestelį, kuriuose jį iškilmingai sutikdavo prie lietuvių organizacijų, moksleivių gėlėmis ir vainikais išdabintų sutikimo vartų, po jų – prie ati- tinkamai išpuoštų vietos žydų vartų. Prezidentas lankė bažnyčias, sina- gogas ir rusų stačiatikių cerkves. Ramindamas gyventojus A. Smetona aiškino naujos vadovybės planus įvesti tvarką šalyje, nebeleisti politikuoti neatsakingiems pažadų dalytojams, labiau rūpintis žmonių reikalais, už- baigti valdininkų korupciją, padaryti gyvenimą geresnį ir ramesnį. Pats A. Smetona teigė, kad ši jo beprecedentė kelionė leido žmonėms sužinoti Antanas Smetona – Lietuvos prezidentas 1919–1920 ir 1926–1940 m.

PDF 156-157

Siekdami pateisinti gruodžio įvykius tautininkai ir krikščionys demo- kratai skelbė Lietuvą išgelbėję nuo komunistų perversmo (1924 m. gruo- džio 1 d. komunistų pučas Estijoje rodė esant tokią galimybę). Keturi Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovai nuteisti mirties bausme ir po dešimt dienų nuo perversmo pradžios sušaudyti – tai turėjo reikšti, kad tikrieji kaltininkai nubausti, nors opozicinės partijos komunizmo pavo- jaus nematė. 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas – šarvuočiai prie Vyriausiojo štabo 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 157 A. Smetona ir A. Voldemaras atvirai pabrėždavo stiprių prezi- dento galių būtinybę, nevertino politinių partijų vaidmens, esą atstovavusių tik dalies, o ne vi- sos tautos valiai, ir neketino su- grįžti į vadinamuosius „seimų laikus“, prilygintus netvarkai ir anarchijai.

PDF 155

„Bolševizaciją“ papildė kaltinimai polonizaci- ja, mat vykdydama rinkiminius pažadus vyriausybė lenkams leido steigti 70 lenkiškų mokyklų, o tai, esant įtemptiems Lietuvos ir Lenkijos santy- kiams, įvertinta kaip pavojus visai tautai. Demokratija Lietuvoje, pasak A. Smetonos, tai nupirkti per dideli batai vaikams – parlamentarizmo tradicija vos per šešerius metus nesubren- do, neįsitvirtino, ypač sunkiai sekėsi sudaryti koalicijas. Seimas atrodė smulk­meniškai besikišantis į vykdomosios valdžios reikalus ir nekompe- tentingas.

PDF 170-171

Keliai tarp Lietuvos ir Lenkijos keliolika metų buvo uždaryti. Giminės iš abiejų pusių susitinka prie administracinės linijos (apie 1937 m.) 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 171 Tarptautinių įvykių poveikis ir lietuviams, ir tautinėms mažumoms po 1939 m. rudens buvo akivaizdus – Raudonosios armijos įgulos darė savo – lietuvių jaunimo dešinėje stiprėjo radikalus, nacionalistinis spar- nas, kairėje – žydų ir lietuvių jaunimo dalis reiškė aiškias simpatijas SSRS, bolševizmui. Nė vienų netenkino nuosaikus A. Smetonos autoritarinis re- žimas, nors ir dėl visai skirtingų priežasčių.

PDF 133-134

Konferencijos pagrindinėje rezoliucijoje lietuviai nubrėžė būsimos valstybės modelio kontūrus – „nepriklausoma demokratiškai sutvarkyta valstybė etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam gyvenimui korektyvomis“, kurios galutinę struktūrą turės nustatyti „su- šauktas Steigiamasis Lietuvos Seimas Vilniuje, demokratiškai visų jos gyventojų išrinktas“, užtikrintos kultūrinės teisės tautinėms mažumoms. Jeigu Vokietija sutiktų pripažinti Lietuvos valstybę prieš Taikos konfe- renciją, nustatyti tam tikrus, dar tikslintinus santykius su Vokietija, jeigu tai nekenktų Lietuvos interesams, nes Lietuvos interesai „yra pasvirę ne tiek į rytus /Rusiją/ ir ne tiek į pietus /Lenkiją/, kiek į vakarus /Vokieti- ją/“. Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti rugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmi- ninku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A. Smetona, tikintis, Lietuvių konferencijos Vilniuje prezidiumas (1917 m. rugsėjis) L I E T U V O S I S T O R I J A 134 kad jis įveiks prieštaravimus tarp Tarybos radikaliosios ir konservatyvio- sios dalies.

PDF 157

Prezidentas A. Smetona visą 1927 m. vasarą ir rudenį, lydimas kari- ninkų, ministrų, žurnalistų ir kino kronikos kamerų, keliavo iš mieste- lio į miestelį, kuriuose jį iškilmingai sutikdavo prie lietuvių organizacijų, moksleivių gėlėmis ir vainikais išdabintų sutikimo vartų, po jų – prie ati- tinkamai išpuoštų vietos žydų vartų. Prezidentas lankė bažnyčias, sina- gogas ir rusų stačiatikių cerkves. Ramindamas gyventojus A. Smetona aiškino naujos vadovybės planus įvesti tvarką šalyje, nebeleisti politikuoti neatsakingiems pažadų dalytojams, labiau rūpintis žmonių reikalais, už- baigti valdininkų korupciją, padaryti gyvenimą geresnį ir ramesnį. Pats A. Smetona teigė, kad ši jo beprecedentė kelionė leido žmonėms sužinoti Antanas Smetona – Lietuvos prezidentas 1919–1920 ir 1926–1940 m.

PDF 133-134

Konferencijos pagrindinėje rezoliucijoje lietuviai nubrėžė būsimos valstybės modelio kontūrus – „nepriklausoma demokratiškai sutvarkyta valstybė etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam gyvenimui korektyvomis“, kurios galutinę struktūrą turės nustatyti „su- šauktas Steigiamasis Lietuvos Seimas Vilniuje, demokratiškai visų jos gyventojų išrinktas“, užtikrintos kultūrinės teisės tautinėms mažumoms. Jeigu Vokietija sutiktų pripažinti Lietuvos valstybę prieš Taikos konfe- renciją, nustatyti tam tikrus, dar tikslintinus santykius su Vokietija, jeigu tai nekenktų Lietuvos interesams, nes Lietuvos interesai „yra pasvirę ne tiek į rytus /Rusiją/ ir ne tiek į pietus /Lenkiją/, kiek į vakarus /Vokieti- ją/“. Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti rugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmi- ninku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A. Smetona, tikintis, Lietuvių konferencijos Vilniuje prezidiumas (1917 m. rugsėjis) L I E T U V O S I S T O R I J A 134 kad jis įveiks prieštaravimus tarp Tarybos radikaliosios ir konservatyvio- sios dalies.

PDF 131

Padalijus kraštą į apskritis, kurių ribos buvo dažnai kaitaliojamos, 1916 m. birželį Lietuvos apskritis (su centru Kau- ne) suvienyta su Vilniaus apskritimi, o 1918 m. įsteigta Lietuvos karinė valdyba (Militaerverwaltung Litauen). Nuostabiausia tai, kad žemėlapyje į pietus nutįsusi Oberosto teritorija forma kone sutapo su 1793–1795 m. LDK ribomis, kai, anot A. Smetonos, „ji liovėsi būti valstybe“.

PDF 156

Tautininkai, susitarę su krikščionių demokratų bloku, vengdami naujos vyriausybės tarptautinio pripažinimo problemos, gruo- džio 19 dieną sušaukė III Seimo nepaprastąjį posėdį. Jame LKDP bloko balsais nauju šalies prezidentu išrinktas tautininkų lyderis A. Smetona, kuris prisiekė laikytis šalies konstitucijos. LKDP blokui atiteko Seimo pir- mininko (juo išrinktas A. Stulginskis) ir jo pavaduotojų postai.

PDF 225

1940 m. birželį išvykęs iš Lietuvos prezidentas A. Smetona nebuvo pa- geidaujamas nė vienoje Europos šalyje, tad per Vokietiją, Šveicariją, Por- tugaliją išvyko į JAV. Tačiau norėdamas gauti JAV vizą turėjo įsipareigoti nevykdyti politinės veiklos, tad apsiribojo ryšiais su JAV lietuviais ir Lietu- vos diplomatais. 1944 m. sausį A. Smetona žuvo Klivlande per gaisrą.

PDF 166

Todėl 1936 m. vasarą vykę rinkimai nebuvo demokratiniai, o išrinktas IV Seimas vadintas „smetoniniu Seimu“. Jo 49 narių daugumą sudarė tautininkai ar valdžiai lojalūs asmenys. Autoritarinį prezidento režimą 1938 m. gegužės 12 d. sustiprino pa- skelbta nauja šalies konstitucija, kurią pasirašė prezidentas A. Smetona ir ministras pirmininkas V. Mironas.

PDF 180-181

Dauguma kaltinamųjų sakė, kad žavisi nacizmu, Klaipėdą laiko Vokietijos dalimi, nurodymus gauda- vo iš Vokietijos nacių, o patys buvo tik jų skyrius, kad nurodymus jiems davė nacių vadai Valteris R. Hesas (Walter R. Hess), Rytų Prūsijos ober- prezidentas Ėrichas Kochas (Erich Koch) ir Vokietijos konsulatas Klaipė- doje. Procesas baigėsi 1935 m. kovo 26 d. – nuteisti 76 hitlerininkai. Nacių Vokietija dėl proceso darė didžiulį politinį ir ekonominį spaudi- mą mažai kaimynei, todėl prezidentas A. Smetona mirties bausmę netru- Klaipėdos nacių teismas Kaune (1934 m. gruodis) 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 181 kus pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos, o 1937 m. amnestavo kaltinamuo- sius.

PDF 149

Seimas ir prezidentas (renkamas Seimo) ren- kami trejiems metams. Konstitucija suteikė plačią autonomiją Lietuvoje gyvenusioms tautinėms mažumoms, įteisino privalomą pradžios mokslą. Vilniaus problema, įtempti santykiai su Lenkija iš dalies lėmė ir Lietu- vos demokratijos lygį – šalyje buvo karo padėtis, dėl to vykdyta spaudos cenzūra, piliečių susirinkimai apriboti, valdantieji baudė opozicijos pu- blicistus; pasėdėjo kalėjime ir aršiausi kritikai tautininkai A. Voldemaras, A. Smetona.

PDF 178

Karinėje srityje S. Raštikis zondavo karinio bendradarbiavimo su Latvija ir Estija galimy- bes, pasisakė už trijų šalių karinę sąjungą, tačiau A. Smetona ir premjeras J. Tūbelis pareiškė, kad toks aljansas nebus naudingas Lietuvai. Užmegzti ryšiai su Lenkijos užsienio reikalų ministru Juzefu Beku (Józef Beck) nieko gero nedavė: 1936 m. sausį J. Bekas savo kalboje išplūdo Lie- tuvą, o kovo mėn. Kaune atsakomąja kalba A. Smetona užvėrė duris kom- promisui.

PDF 157

Atsitokėjusi kairioji opozicija dar pabandė perversmininkų stiliumi grąžinti Seimą, tačiau 1927 m. pavasarį apie Seimo narį valstietį liaudininką Juozą Pajaujį susibūrusios grupės perversmo planas, suėmus J. Pajaujį, žlugo. Opozi- cijai protestuojant prieš J. Pajaujo suėmimą, nepritarus vyriausybės de- klaracijai, 1927 m. balandžio 12 d. prezidento aktu III Seimas paleistas, o nauji rinkimai neskelbiami, teisinantis rengiamu plebiscitu. Taip pre- zidentas A. Smetona vienu ypu nuo valdžios vairo nustūmė ir stipriausią šalies politinę jėgą – krikščionis demokratus.

PDF 141

Lietuvos delegacijos reikalavimu sudarytos prancūzų, britų, JAV ir An- tantės Aukščiausiosios Tarybos karinės misijos sustiprino viltis pasiekti nepriklausomybę, be to, misijos suteikė objektyvią informaciją Antantei apie padėtį Lietuvoje. Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos ma- sinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad Didžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių susirinko prie laikinosios sostinės Kauno rotušės. Laikraščiai rašė, kad to- kių minių Kaunas neregėjo penkis šimtmečius, danguje skraidė lėktuvai, tempdami Lietuvos trispalvę, žmonės džiūgavo, prezidentas A. Smetona iš balkono sveikino minias.

PDF 179

Priėmus Lenkijos ultimatumą atsistatydino J. Tūbelio ministrų kabi- netas, premjerą pakeitė kitas A. Smetonai artimas asmuo – kun. Vladas Mironas. Jis atleido S. Lozoraitį, kurio linija pralaimėjo, nors Lietuvos valdžia stengėsi parodyti, kad iš esmės nieko neįvyko. Besąlyginis ulti- matumo priėmimas realiai konsolidavo A. Smetonos valdymo opozicines jėgas – prasidėjo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „ašies“ lyderių pasitarimai dėl bendros programos parengimo, prie jų dėjosi ir ultraradikalieji voldemarininkai.

PDF 171

Nė vienų netenkino nuosaikus A. Smetonos autoritarinis re- žimas, nors ir dėl visai skirtingų priežasčių. Nepriklausomybės karta Per nepilnus du dešimtmečius Lietuva galutinai tapo lietu- viška, jos nebegalėjai supainioti nei su Lenkija, nei su Rusija. A. Smetonos valstybės modelio, jo režimo prioritetai – tautinės kultūros kūrimas ir lie- tuviškai kalbanti Lietuva – iš esmės įgyvendintas.

PDF 156-157

Siekdami pateisinti gruodžio įvykius tautininkai ir krikščionys demo- kratai skelbė Lietuvą išgelbėję nuo komunistų perversmo (1924 m. gruo- džio 1 d. komunistų pučas Estijoje rodė esant tokią galimybę). Keturi Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovai nuteisti mirties bausme ir po dešimt dienų nuo perversmo pradžios sušaudyti – tai turėjo reikšti, kad tikrieji kaltininkai nubausti, nors opozicinės partijos komunizmo pavo- jaus nematė. 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas – šarvuočiai prie Vyriausiojo štabo 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 157 A. Smetona ir A. Voldemaras atvirai pabrėždavo stiprių prezi- dento galių būtinybę, nevertino politinių partijų vaidmens, esą atstovavusių tik dalies, o ne vi- sos tautos valiai, ir neketino su- grįžti į vadinamuosius „seimų laikus“, prilygintus netvarkai ir anarchijai.

PDF 170-171

Keliai tarp Lietuvos ir Lenkijos keliolika metų buvo uždaryti. Giminės iš abiejų pusių susitinka prie administracinės linijos (apie 1937 m.) 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 171 Tarptautinių įvykių poveikis ir lietuviams, ir tautinėms mažumoms po 1939 m. rudens buvo akivaizdus – Raudonosios armijos įgulos darė savo – lietuvių jaunimo dešinėje stiprėjo radikalus, nacionalistinis spar- nas, kairėje – žydų ir lietuvių jaunimo dalis reiškė aiškias simpatijas SSRS, bolševizmui. Nė vienų netenkino nuosaikus A. Smetonos autoritarinis re- žimas, nors ir dėl visai skirtingų priežasčių.

PDF 180-181

Dauguma kaltinamųjų sakė, kad žavisi nacizmu, Klaipėdą laiko Vokietijos dalimi, nurodymus gauda- vo iš Vokietijos nacių, o patys buvo tik jų skyrius, kad nurodymus jiems davė nacių vadai Valteris R. Hesas (Walter R. Hess), Rytų Prūsijos ober- prezidentas Ėrichas Kochas (Erich Koch) ir Vokietijos konsulatas Klaipė- doje. Procesas baigėsi 1935 m. kovo 26 d. – nuteisti 76 hitlerininkai. Nacių Vokietija dėl proceso darė didžiulį politinį ir ekonominį spaudi- mą mažai kaimynei, todėl prezidentas A. Smetona mirties bausmę netru- Klaipėdos nacių teismas Kaune (1934 m. gruodis) 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 181 kus pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos, o 1937 m. amnestavo kaltinamuo- sius.

PDF 132

Tokią politiką kritikuojančius atsišaukimų autorius vokiečiai areštuodavo, mokytojus deportuodavo, dėl to lietuviai skundėsi Berlynui. Per karą daugeliui gyventojų likus be namų ir lėšų, atsiradus minioms padegėlių ir benamių, susikūrė draugija nuo karo nukentėjusiesiems šelp- ti. Jos vadovas A. Smetona, siekdamas kompromiso, į jos veiklą įtraukė kairės ir liberalų lyderius.

PDF 151

Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų admi- nistracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų. Prancūzai skelbė, kad Klaipėda gali tapti Lietuvos, bet tik susivienijusios su Lenkija, dalimi. Mat ir Lenkija neslėpė savo planų įsitvirtinti Klaipėdoje. Ministras pirminin- kas E. Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A. Smetonos, be faktinės kontrolės nebus juridinės), J. Pilsudskio pavyz- džiu pastatyti visus į fait accompli padėtį ir tada derėtis.

PDF 137

Lietuvių problema buvo ta, kad 1918 m. gruodžio pabaigoje artėjant prie Vilniaus Rau­donajai armijai, A. Voldemaro vyriausybė neturėjo ginkluo- tųjų pajėgų. 1918 m. gruo­džio 21 d. A. Smetona skubiai išvyko į Berlyną, kur pasirašė 100 mln. markių paskolą ginklams įsigyti. Vokietija pateikė ginklų kuriamiems Lietuvos kariuomenės daliniams ir, Antantės šalių reikalavimu, leido panaudoti savo dalinius stabdant bolševizmą.

PDF 172

Architektas V. Landsbergis-Žemkalnis, 1938 A. Smetonos režimas nereguliavo kultūros reiškinių raidos, turinio ir dvasios, nors ir nemažai kalbėta apie lietuvių tautinės kultūros kūrimą. Valstybės biudžeto lėšos leido sukurti profesionalią operą ir baletą, teatrą, formuotis tautiniam kultūros elitui. 1938 m. lapkričio 1 d. įkurtas Antano Smetonos lituanistikos institutas – mokslo įstaiga, kuri turėjo tirti lietuvių kalbą, tautosaką ir Lietuvos praeitį, tvarkyti tų sričių mokslinę medžiagą ir šaltinius, atstovauti lituanistikos mokslams Lietuvoje ir užsienyje, nustatyti techninius terminus, rinkti tautosakos, dainų lobius.

PDF 187

Visą birželio 15-osios naktį vykusiame vyriausybės posėdyje svarstyta, ar priešintis okupacijai, ar priimti ultimatumą. Ginkluoto pasipriešinimo idėją stabdė tai, kad tokiu atveju būtų įstota į ateities Anglijos ir Pran- cūzijos (ir JAV, gal ir SSRS) priešų bloką, o tokia Lietuva po karo būtų skaudžiai nubausta. Krikščionys demokratai ir liaudininkai, prieš tai su- sitarę, pareikalavo ministru pirmininku vietoje A. Merkio paskirti artimą krikščionims demokratams gen. S. Raštikį. Tai buvo dar vienas smūgis A. Smetonai – ultimatumo akivaizdoje opozicija verčia jo paskirtą prem- jerą, nors S. Raštikio kandidatūrai jis pritarė. Tačiau ministro pirmininko Lietuvos prezidentas jau nebegalėjo pats paskirti – sovietai tuoj pat S. Raš- tikio kandidatūrą atmetė. A. Smetonos siūlymą priešintis ginklu palaikė vos du ministrai.

PDF 169

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 169 Tačiau valdžia efektyviai stabdė raginimus apriboti žydus, o filosemitas A. Smetona agresyvesniems jaunalietuviams pareiškė, kad „vietos visiems užteks“. Tautininkams patiko ir žydų parama sprendžiant Klaipėdos ir Vil- niaus problemas, o žydų dalyvavimas savivaldos rinkimuose laikytas „nepagrįstu“ žydų noru toliau plėsti savo įtaką. Tačiau lietuvėjant mies- tams, lietuvių ir jų ūkinių kooperatyvų veikla neišvengiamai silpnino žydų verslo pozicijas.

PDF 171

Nė vienų netenkino nuosaikus A. Smetonos autoritarinis re- žimas, nors ir dėl visai skirtingų priežasčių. Nepriklausomybės karta Per nepilnus du dešimtmečius Lietuva galutinai tapo lietu- viška, jos nebegalėjai supainioti nei su Lenkija, nei su Rusija. A. Smetonos valstybės modelio, jo režimo prioritetai – tautinės kultūros kūrimas ir lie- tuviškai kalbanti Lietuva – iš esmės įgyvendintas.

PDF 156

Tautininkai, susitarę su krikščionių demokratų bloku, vengdami naujos vyriausybės tarptautinio pripažinimo problemos, gruo- džio 19 dieną sušaukė III Seimo nepaprastąjį posėdį. Jame LKDP bloko balsais nauju šalies prezidentu išrinktas tautininkų lyderis A. Smetona, kuris prisiekė laikytis šalies konstitucijos. LKDP blokui atiteko Seimo pir- mininko (juo išrinktas A. Stulginskis) ir jo pavaduotojų postai.

PDF 171

Nė vienų netenkino nuosaikus A. Smetonos autoritarinis re- žimas, nors ir dėl visai skirtingų priežasčių. Nepriklausomybės karta Per nepilnus du dešimtmečius Lietuva galutinai tapo lietu- viška, jos nebegalėjai supainioti nei su Lenkija, nei su Rusija. A. Smetonos valstybės modelio, jo režimo prioritetai – tautinės kultūros kūrimas ir lie- tuviškai kalbanti Lietuva – iš esmės įgyvendintas.

PDF 186

Į jokius Lietuvos pasiūlymus sovietai neatsiliepė, neleido netgi apklausti neva pagrobtų, bet atsiradusių „aukų“. Tai rodė, jog Maskva kaltinimais siekia toli einančių tikslų, be to, pakvietė atvykti Lietuvos ministrą pirmininką A. Merkį. Grėsmės akivaizdoje prezidentas A. Smetona leido jam pasirašyti bet kokias sutartis, kad tik jos nepažeistų 1939 m. spalio 10 d. sutarties.

PDF 133-134

Konferencijos pagrindinėje rezoliucijoje lietuviai nubrėžė būsimos valstybės modelio kontūrus – „nepriklausoma demokratiškai sutvarkyta valstybė etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam gyvenimui korektyvomis“, kurios galutinę struktūrą turės nustatyti „su- šauktas Steigiamasis Lietuvos Seimas Vilniuje, demokratiškai visų jos gyventojų išrinktas“, užtikrintos kultūrinės teisės tautinėms mažumoms. Jeigu Vokietija sutiktų pripažinti Lietuvos valstybę prieš Taikos konfe- renciją, nustatyti tam tikrus, dar tikslintinus santykius su Vokietija, jeigu tai nekenktų Lietuvos interesams, nes Lietuvos interesai „yra pasvirę ne tiek į rytus /Rusiją/ ir ne tiek į pietus /Lenkiją/, kiek į vakarus /Vokieti- ją/“. Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti rugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmi- ninku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A. Smetona, tikintis, Lietuvių konferencijos Vilniuje prezidiumas (1917 m. rugsėjis) L I E T U V O S I S T O R I J A 134 kad jis įveiks prieštaravimus tarp Tarybos radikaliosios ir konservatyvio- sios dalies.

PDF 172

Architektas V. Landsbergis-Žemkalnis, 1938 A. Smetonos režimas nereguliavo kultūros reiškinių raidos, turinio ir dvasios, nors ir nemažai kalbėta apie lietuvių tautinės kultūros kūrimą. Valstybės biudžeto lėšos leido sukurti profesionalią operą ir baletą, teatrą, formuotis tautiniam kultūros elitui. 1938 m. lapkričio 1 d. įkurtas Antano Smetonos lituanistikos institutas – mokslo įstaiga, kuri turėjo tirti lietuvių kalbą, tautosaką ir Lietuvos praeitį, tvarkyti tų sričių mokslinę medžiagą ir šaltinius, atstovauti lituanistikos mokslams Lietuvoje ir užsienyje, nustatyti techninius terminus, rinkti tautosakos, dainų lobius.

PDF 170-171

Keliai tarp Lietuvos ir Lenkijos keliolika metų buvo uždaryti. Giminės iš abiejų pusių susitinka prie administracinės linijos (apie 1937 m.) 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 171 Tarptautinių įvykių poveikis ir lietuviams, ir tautinėms mažumoms po 1939 m. rudens buvo akivaizdus – Raudonosios armijos įgulos darė savo – lietuvių jaunimo dešinėje stiprėjo radikalus, nacionalistinis spar- nas, kairėje – žydų ir lietuvių jaunimo dalis reiškė aiškias simpatijas SSRS, bolševizmui. Nė vienų netenkino nuosaikus A. Smetonos autoritarinis re- žimas, nors ir dėl visai skirtingų priežasčių.

PDF 166

Todėl 1936 m. vasarą vykę rinkimai nebuvo demokratiniai, o išrinktas IV Seimas vadintas „smetoniniu Seimu“. Jo 49 narių daugumą sudarė tautininkai ar valdžiai lojalūs asmenys. Autoritarinį prezidento režimą 1938 m. gegužės 12 d. sustiprino pa- skelbta nauja šalies konstitucija, kurią pasirašė prezidentas A. Smetona ir ministras pirmininkas V. Mironas.

PDF 157

Atsitokėjusi kairioji opozicija dar pabandė perversmininkų stiliumi grąžinti Seimą, tačiau 1927 m. pavasarį apie Seimo narį valstietį liaudininką Juozą Pajaujį susibūrusios grupės perversmo planas, suėmus J. Pajaujį, žlugo. Opozi- cijai protestuojant prieš J. Pajaujo suėmimą, nepritarus vyriausybės de- klaracijai, 1927 m. balandžio 12 d. prezidento aktu III Seimas paleistas, o nauji rinkimai neskelbiami, teisinantis rengiamu plebiscitu. Taip pre- zidentas A. Smetona vienu ypu nuo valdžios vairo nustūmė ir stipriausią šalies politinę jėgą – krikščionis demokratus.

PDF 155

„Bolševizaciją“ papildė kaltinimai polonizaci- ja, mat vykdydama rinkiminius pažadus vyriausybė lenkams leido steigti 70 lenkiškų mokyklų, o tai, esant įtemptiems Lietuvos ir Lenkijos santy- kiams, įvertinta kaip pavojus visai tautai. Demokratija Lietuvoje, pasak A. Smetonos, tai nupirkti per dideli batai vaikams – parlamentarizmo tradicija vos per šešerius metus nesubren- do, neįsitvirtino, ypač sunkiai sekėsi sudaryti koalicijas. Seimas atrodė smulk­meniškai besikišantis į vykdomosios valdžios reikalus ir nekompe- tentingas.

PDF 180-181

Dauguma kaltinamųjų sakė, kad žavisi nacizmu, Klaipėdą laiko Vokietijos dalimi, nurodymus gauda- vo iš Vokietijos nacių, o patys buvo tik jų skyrius, kad nurodymus jiems davė nacių vadai Valteris R. Hesas (Walter R. Hess), Rytų Prūsijos ober- prezidentas Ėrichas Kochas (Erich Koch) ir Vokietijos konsulatas Klaipė- doje. Procesas baigėsi 1935 m. kovo 26 d. – nuteisti 76 hitlerininkai. Nacių Vokietija dėl proceso darė didžiulį politinį ir ekonominį spaudi- mą mažai kaimynei, todėl prezidentas A. Smetona mirties bausmę netru- Klaipėdos nacių teismas Kaune (1934 m. gruodis) 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 181 kus pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos, o 1937 m. amnestavo kaltinamuo- sius.

PDF 165

Taip renkant ypatinguo­sius tautos atstovus buvo labai sun- ku išrinkti A. Smetonai priešingą asmenį. Taigi A. Smetona sudarė sau sąlygas vėl būti perrenkamas – ypatingieji tautos atstovai 1931 m. gruo- džio 11 d. vienbalsiai išrinko jį Lietuvos prezidentu. Panašiai A. Smetona išrinktas prezidentu ir 1938 m. lapkričio 14 d. Kai Vokietijoje 1933 m. į valdžią atėjo A. Hitleris, o 1934 m. po perversmų įsitvirtino autorita- riniai režimai Estijoje ir Latvijoje, regione A. Smetonos režimas atrodė visai liberalus.

PDF 133-134

Konferencijos pagrindinėje rezoliucijoje lietuviai nubrėžė būsimos valstybės modelio kontūrus – „nepriklausoma demokratiškai sutvarkyta valstybė etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam gyvenimui korektyvomis“, kurios galutinę struktūrą turės nustatyti „su- šauktas Steigiamasis Lietuvos Seimas Vilniuje, demokratiškai visų jos gyventojų išrinktas“, užtikrintos kultūrinės teisės tautinėms mažumoms. Jeigu Vokietija sutiktų pripažinti Lietuvos valstybę prieš Taikos konfe- renciją, nustatyti tam tikrus, dar tikslintinus santykius su Vokietija, jeigu tai nekenktų Lietuvos interesams, nes Lietuvos interesai „yra pasvirę ne tiek į rytus /Rusiją/ ir ne tiek į pietus /Lenkiją/, kiek į vakarus /Vokieti- ją/“. Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti rugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmi- ninku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A. Smetona, tikintis, Lietuvių konferencijos Vilniuje prezidiumas (1917 m. rugsėjis) L I E T U V O S I S T O R I J A 134 kad jis įveiks prieštaravimus tarp Tarybos radikaliosios ir konservatyvio- sios dalies.

PDF 173

Minint pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį pastatyta atmi- nimo kryžių, patriotinių paminklų, primenančių nepriklausomybės kovas, imta rūpintis žuvusių už Lietuvos laisvę karių kapais. 1934 m. lapkričio 23 d. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos lais- vę palaidotas Nežinomas kareivis, sukurtos pagarbos ceremonijos, rūpintasi karių kapų tvarkymu, intensyviai kuriamas žuvusių karių kultas, kasmet iš- kilmingai paminima kariuomenės įkūrimo diena – lapkričio 23-ioji. Nuo 1930 m. rugsėjo 8 dieną švęsta ypatinga Tautos šventė (neįvykusio Vytauto karūnavimo ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo diena): valstybines įstaigas papuošdavo dideli Vytauto Didžiojo ir A. Smetonos portretai, vykdavo kariuomenės paradai, inscenizuotos eitynės miestų ga- tvėmis, vaidinami spektakliai, užsienio svečiams rengiami pokyliai.

PDF 136

Nauja Lietuvos valstybė turėjo būti demokratinė, parlamentinė. Vasario 16 Aktas, išreiškęs lietuvių tautos viltis ir aspiracijas, tapo na- cijos laisvės ir suverenumo simboliu, Lietuvos Nepriklausomybės diena, davė pradžią tikrai Lietuvos nepriklausomybei, pagaliau aiškiai pasakant, kur Taryba veda Lietuvą. Kovo 23 dieną Berlyne A. Smetonos vadovau- jama Tarybos delegacija pristatė deklaracijos turinį Vokietijos kancleriui Georgui fon Hertlingui (Georg von Hertling), ir tą pačią dieną Vokietijos kaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomy- bę, bet pažymėjo, kad nustatomi glaudūs Lietuvos ir Vokietijos ryšiai… gruodžio 11-osios rezoliucijos pagrindu.

PDF 165

Taip renkant ypatinguo­sius tautos atstovus buvo labai sun- ku išrinkti A. Smetonai priešingą asmenį. Taigi A. Smetona sudarė sau sąlygas vėl būti perrenkamas – ypatingieji tautos atstovai 1931 m. gruo- džio 11 d. vienbalsiai išrinko jį Lietuvos prezidentu. Panašiai A. Smetona išrinktas prezidentu ir 1938 m. lapkričio 14 d. Kai Vokietijoje 1933 m. į valdžią atėjo A. Hitleris, o 1934 m. po perversmų įsitvirtino autorita- riniai režimai Estijoje ir Latvijoje, regione A. Smetonos režimas atrodė visai liberalus.

PDF 161

Prezidentą renka septyneriems metams ypatingi tautos atstovai, jis daro visus paskyrimus ir atleidimus. Konstitu- cija iš esmės užrašė esamą situaciją, įteisindama autoritarinį A. Smetonos valdymą. Stiprėjant Europos tendencijai saugoti sienų neliečiamumą, A. Vol- demaras nieko negalėjo pakeisti.

PDF 161

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 161 A. Smetona 1928 m. gegužės 15 d., „pritariamas viso Ministerių kabi- neto“, nauja konstitucija sustiprino savo pozicijas, nes įteisino savo virše- nybę prieš Seimą, galėjo jį paleisti ar surengti rinkimus, leisti įstatymus (įsteigta Valstybės Taryba turėjo teisę tik ruošti bei svarstyti įstatymus), Seimui nesant, vykdyti jo teises. Prezidentą renka septyneriems metams ypatingi tautos atstovai, jis daro visus paskyrimus ir atleidimus. Konstitu- cija iš esmės užrašė esamą situaciją, įteisindama autoritarinį A. Smetonos valdymą.

PDF 137

Naujas galimybes atvėrė dviejų imperijų – Rusijos ir Vokietijos – pra- laimėjimai kare, revoliucijos abiejose šalyse. Valstybės Taryba vis atkak­ liau siekė gauti konkrečias valdymo sritis į savo rankas, ruošėsi perimti valdžią, siuntė protestus dėl vokiečių vykdomų rekvizicijų, rūpinosi grą- žinti lietuvius karo belaisvius iš Vokietijos ir Austrijos, lietuvių repatriaci- ja iš Rusijos (iki 1922 m. sausio į Lietuvą sugrįžo 195 000 žmonių). 1918 m. lapkričio 2 d. Taryba priėmė Laikinąją konstituciją, pati pagal ją tapdama įstatymų leidimo organu, o Tarybos prezidiumas (pirminin- kas A. Smetona ir du vicepirmininkai Justinas Staugaitis ir S. Šilingas) drauge su ministrų kabinetu sudarė vykdomąją valdžią.