1918 m. lapkričio 2 d. Antanas Smetona buvo Tarybos prezidiumo pirmininkas, o prezidiumas su ministrų kabinetu sudarė vykdomąją valdžią.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 137
Naujas galimybes atvėrė dviejų imperijų – Rusijos ir Vokietijos – pra- laimėjimai kare, revoliucijos abiejose šalyse. Valstybės Taryba vis atkak liau siekė gauti konkrečias valdymo sritis į savo rankas, ruošėsi perimti valdžią, siuntė protestus dėl vokiečių vykdomų rekvizicijų, rūpinosi grą- žinti lietuvius karo belaisvius iš Vokietijos ir Austrijos, lietuvių repatriaci- ja iš Rusijos (iki 1922 m. sausio į Lietuvą sugrįžo 195 000 žmonių). 1918 m. lapkričio 2 d. Taryba priėmė Laikinąją konstituciją, pati pagal ją tapdama įstatymų leidimo organu, o Tarybos prezidiumas (pirminin- kas A. Smetona ir du vicepirmininkai Justinas Staugaitis ir S. Šilingas) drauge su ministrų kabinetu sudarė vykdomąją valdžią.
Antanas Smetona laikėsi nuostatos, kad be faktinės Klaipėdos kontrolės Lietuva neįgis juridinės krašto kontrolės.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 151
Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų admi- nistracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų. Prancūzai skelbė, kad Klaipėda gali tapti Lietuvos, bet tik susivienijusios su Lenkija, dalimi. Mat ir Lenkija neslėpė savo planų įsitvirtinti Klaipėdoje. Ministras pirminin- kas E. Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A. Smetonos, be faktinės kontrolės nebus juridinės), J. Pilsudskio pavyz- džiu pastatyti visus į fait accompli padėtį ir tada derėtis.
1928 m. Konstitucija įteisino autoritarinį Antano Smetonos valdymą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 161
Prezidentą renka septyneriems metams ypatingi tautos atstovai, jis daro visus paskyrimus ir atleidimus. Konstitu- cija iš esmės užrašė esamą situaciją, įteisindama autoritarinį A. Smetonos valdymą. Stiprėjant Europos tendencijai saugoti sienų neliečiamumą, A. Vol- demaras nieko negalėjo pakeisti.
A. Smetona buvo tarp tautininkų kritikų, kurie dėl valdžios taikytų spaudos ir susirinkimų ribojimų pasėdėjo kalėjime.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 149
Seimas ir prezidentas (renkamas Seimo) ren- kami trejiems metams. Konstitucija suteikė plačią autonomiją Lietuvoje gyvenusioms tautinėms mažumoms, įteisino privalomą pradžios mokslą. Vilniaus problema, įtempti santykiai su Lenkija iš dalies lėmė ir Lietu- vos demokratijos lygį – šalyje buvo karo padėtis, dėl to vykdyta spaudos cenzūra, piliečių susirinkimai apriboti, valdantieji baudė opozicijos pu- blicistus; pasėdėjo kalėjime ir aršiausi kritikai tautininkai A. Voldemaras, A. Smetona.
Antano Smetonos redaguojamos „Vilties“ grupuotė kovojo už lietuvių kalbos teises Vilniaus vyskupijos bažnyčiose.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 125
Daugiausia dėmesio jie skyrė katalikišką doktriną atitinkančiai lietuvių kultūrinei ir visuomeninei veiklai. Kartu su būsimų tautininkų, susispietusių apie „Vilties“ žurnalą, redaguojamą Anta- no Smetonos, grupuote kovojo už lietuvių kalbos teises Vilniaus vyskupijos bažnyčiose, neretai ta kova virsdavo lenkų ir lietuvių muštynėmis. Vyskupi- joje dominavo lenkų krikščionys demokratai, veikę vadovaudamiesi lenkų nacionalizmo doktrina, matę Lenkijos valstybę kuo platesnėje buvusios LLV teritorijoje, rūpinęsi lenkiškojo patriotizmo ir lenkų kalbos pozicijų stipri- nimu.