Ir didysis kunigaikštis Kęstutis vėl ėmė verkdamas skųstis savo sūnui, didžiajam kunigaikščiui Vytautui, dėl kunigaikščio Jogailos: ,,Jis anksčiau mane didžiausiai įskaudino, išleisdamas už vergo mano giminaitę, o savo seserį, o dabar — aš žinau — su vokiečiais bičiuliaujasi, sudarė prieš mus sandėrį. Mes štai jau trečią kartą kariaujame su vokiečiais, o jis su jais puola Polocką, kuris priklauso mano sūnui, o tavo broliui Andriui Kupriui. Tai jau antras jo priešiškumo mums ženklas * 8 .
Teodoro Narbuto pasakojimu, Andrius šešiolika savaičių gynė apgultą Polocką, vadovavo jam palankiems miestiečiams ir išlaikė miesto valdovo statusą, nepaisydamas Skirgailos bei Livonijos magistro pastangų.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Andrius ėmėsi miesto gynybos, taip didvyriškai stojo vadovauti palankiem s jam žmonėms, kad, nepaisant visų Skirgailos ir Livonijos magistro pastangų, taip pat šešiolika savaičių trukusios miesto apgulties, išliko Polocko valdovu