Ir didysis kunigaikštis Kęstutis vėl ėmė verk\ndamas skųstis savo sūnui, didžiajam kunigaikščiui Vy\ntautui, dėl kunigaikščio Jogailos: ,,Jis anksčiau mane \ndidžiausiai įskaudino, išleisdamas už vergo mano gimi\nnaitę, o savo seserį, o dabar — aš žinau — su vokie\nčiais bičiuliaujasi, sudarė prieš mus sandėrį. Mes štai \njau trečią kartą kariaujame su vokiečiais, o jis su \njais puola Polocką, kuris priklauso mano sūnui, o tavo \nbroliui Andriui Kupriui. Tai jau antras jo priešiškumo \nmums ženklas * 8 .
Teodoro Narbuto pasakojimu, Andrius šešiolika savaičių gynė apgultą Polocką, vadovavo jam palankiems miestiečiams ir išlaikė miesto valdovo statusą, nepaisydamas Skirgailos bei Livonijos magistro pastangų.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Andrius ėmėsi miesto gy nybos, taip didvyriškai stojo vadovauti palankiem s jam žmonėms, kad, nepaisant visų Skirgailos ir Livonijos magistro pastangų, taip pat šešiolika savaičių trukusios miesto apgul- ties, išliko Polocko valdovu