Aleksandras

PDF 79

Tą pačią dieną ten buvo atvykęs jau mirtinai nega- luojantis LDK valdovas Aleksandras. Jis vyriausiais kariuomenės vadais paskyrė LDK etmoną Stanislovą Kišką ir savo favo- rita, dvaro maršalką, kunigaikštį Mykolą Glinskį, o pats grįžo į Vilnių. Stanislovas Kiška nebuvo labai gabus karvedys, bet jau turėjo tam tikros patirties kovose su toto- riais ir maskvėnais (po to, kai 1502 m. jam pavyko apginti Smolenską nuo maskvėnų, jam buvo patikėtos etmono pareigos).

PDF 69

1365 m. Kęstutis,\nAlgirdas, Patrikas ir Aleksandras įsiveržė į Ordino valdas, jas nuniokojo ir po sėkmingo\nžygio ugnyje dievams paaukojo (sacrificantes diis [...] in ignem proiciunt) vieną vokietį\nbelaisvį (SRP, 2, 349); 1378 m.

PDF 81

Mūšio\nnugalėtojas Mykolas\nGlinskis triumfuo-\ndamas grįžo į Vilnių\n\nYD rugpjūčio 12 d. Džiugi\n\nžinia dar spėjo pasiekti\n\nmirštantį valdovą Aleksandrą.\nMengli-Girėjus, gavęs žinią apie toto-\nriams fatališkai pasibaigusį mūšį, tuojau pat\nišsiuntė savo pasiuntinį į Vilnių, kuris turėjo\npranešti, kad chanas labai noriai laikysis ge-\ngužės mėnesį suderėtos taikos.

PDF 81

Mūšio\nnugalėtojas Mykolas\nGlinskis triumfuo-\ndamas grįžo į Vilnių\n\nYD rugpjūčio 12 d. Džiugi\n\nžinia dar spėjo pasiekti\n\nmirštantį valdovą Aleksandrą.\nMengli-Girėjus, gavęs žinią apie toto-\nriams fatališkai pasibaigusį mūšį, tuojau pat\nišsiuntė savo pasiuntinį į Vilnių, kuris turėjo\npranešti, kad chanas labai noriai laikysis ge-\ngužės mėnesį suderėtos taikos.

PDF 58

Vėliau, 358 metais prieš Kristaus gi­ mimą, ėmė didėti politinė įtaka karaliaus Pilypo valdo­ mos Makedonijos, kurios galia Graikijos atžvilgiu iškilo iki tokio lygio, jog Skitijos tautos, turėjusios glaudžius ryšius su tenykščiais graikų kolonistais, pajuto nemažą įtaką. Tačiau jie pakentė tai neilgai, nes istorijoje ran­ dame prisiminimų apie skitų genčių susidūrimą su Pi­ lypo sūnumi ir įpėdiniu Aleksandru; kaunantis Sapiriono vadovaujama kariuomenė prarado 30 000 karių1, bet bu­ vo priversta prašyti Aleksandro taikos ir santarvės, o vėliau, kai pagarsėjo šaunus šio monarcho žygis į Aziją, skitai taip ir liko priklausomi nuo Makedonijos galybės ir buvo tolydžio puldinėjami Uždonės tautų2. 42 Taip senovės skitų genčių santvarka ir politinė įtaka IV amžiuje prieš Kristaus gimimą labai sumažėjo, o šią milžinišką genčių sąjungą sudariusios vienos gentys pa­ sitraukė į Aziją, kitos paspruko į Europos gilumą, gau­ damos kitus pavadinimus, kitokius papročius ir naują kal­ bą.

PDF 220

Tie, kuriems pavyko P o d o lės pasprukti nuo mirties, įsikū­ rė Dobrudžos krašte prie Du­ nojaus (tose vietose, kur iš Rusios važiuojama į Tra­ kiją): šių palikuonys net dabar tebekalba slavų kalba ir tebeprisimena savo protėvius, lietuvių iš Podolės iš­ varytus. Apvalęs Podolę nuo totorių, Algirdas atidavė šį kraštą savo giminaičiams, brolio Karijoto sūnums — Aleksandrui, Konstantinui, Teodorui ir Jurgiui, iš ku­ rių buvo susilaukęs pagalbos per šį karą. Paliko čia jiems ir dalį karių kraštui ginti nuo priešų.

PDF 200

To dėjęsis, Alobramdas kunigas nuėjo į Tu- raidą latvių mokyti ir krikštyti, kurį kraštą paskaidė į parakvijas ir Kaupo pilėj bažnyčią įkūrė. Kunigą Aleksandrą nusiuntė į Medžiapolę, kursai visus te­ nai ūkėsus apkrikštijo ir bažnyčią jiems įkūrė. Ku­ nigas Danielius į Lenevaldę iškeliavo, priimtas tenai žmoniškai, ūkinykus apkrikštijo.

PDF 302

Lietuviai prisiartinę uždegė miestą, gudai su kalavijonimis, apgobti dūmais ir liepsnomis, šim­ tais lietuvių žemaičių guldė pamūriais, o lietuviai, kūnais savo brolių pasispirdami, vylyčias it sniegą į miestą drėbė ir, taranais mūrus griaudami, gau­ jas kalavijonų ir gudų irose laidojo. Jau buvo lie­ tuviai į pilį įsigrūdą, bet tuo tarpu kunigaikštis Nau- gardo Aleksandras, vadinamas Nevskiu, atėjo ant pagalbos Polockui. Tuo kartu lietuviai pilį palikini turėjo eiliuotis į rindą ir su rimtais neprieteliais lyg­ mėj grumtis.

PDF 563

Mina- vojau viršiaus, jog totoriai valdė gudus rytinius, paskui maskoliais vadinamus, kurių kunigaikščiai mokėjo totorių chanams, taip vadinamiems viešpa­ čiams, donį ir kiekvienas naujas maskolių kuni­ gaikštis turėjo eiti pas juos patvirtinimo savo val­ džios lūgoti, idant galėtų didžiuoju kunigaikščiu va­ dintis ir kitais kunigaikščiais maskolių viešpatauti; vienu žodžiu, kas norėjo ypatingai rėdytis, tas tu­ rėjo nuo totorių chano patvirtintu būti ir donį jam mokėti. Tuo laiku Uzbekąs, chanas totorių, patvirtinęs tūlus maskolių kunigaikščius ypatingais valdymie- rais, liepė vaidintis savo rūmuose Tverės kunigaikš­ čiui Aleksandrui ir jį, Uzbeką, savo viešpačiu iš­ pažinti ir donį jam duoti. Bet Aleksandras niekaip nenorėjo to daryti, noris jo tėvūnai, kunigai ir ūkė- sai jam linkėjo tenai eiti, bet jis niekaip jų ne­ klausė, sakydamas tenai galą gausiąs.

PDF 5

Kad feodaliniai leni- niai ryšiai lietuvių kunigaikščius galėjo sieti su gretimų kraštų valdovais, liudija ir 1377 m. Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Anžu laiškas, kuriame kara- lius teigė, kad jam tarnauti perėjo Podolės kunigaikščiai Aleksandras ir Borisas

p. 9 (PDF 1)

Ilgo Kazimiero viešpatavimo laikais brendusios pamainos valdymo sistemoje, kurias sukėlė nuolatinio valdovo rezidavimo Lietuvoje stygius ir tolesnė institu­ cionalizacijos šalyje pažanga, pasireiškė Aleksandro, o ypač - Žygiman­ to Senojo valdymo metu.

PDF 460

Pskoviečiai buvo \nsusivaidiję su Didžiuoju Naugardu dėl to, kad anie su­\nteikė prieglobstį Tverės kunigaikščiui Aleksandrui. Ne­\npaisydami netgi baisios Maskvos kunigaikščio Jono ga­\nlybės— nei karinės, nei dvasinės, jie kilniai laikėsi vieną­\nsyk duoto žodžio persekiojamam kunigaikščiui

PDF 460

Tas kunigaikš­\ntis paliko miestui globoti jauną savo žmoną, o pats iš­\nkeliavo į Lietuvą. Toks garbingas poelgis išgelbėjo \npskoviečius nuo pavojų. Kunigaikštis Aleksandras, per­\nsekiojamas chano įsakymu, Lietuvoje jautėsi visiškai sau­\ngiai

PDF 460

Be to, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jis \nrado savo šalies globėją, kuris ne tiktai priėmė jį sve­\ntingai, bet ir, praslinkus aštuoniolikai mėnesių, nuveikė \ntiek, kad kunigaikštis Aleksandras galėjo jaustis ramus \nir toliau būti pirmuoju kunigaikščiu, Pskovo respublikos, \nkurią ėmėsi globoti.