Aleksandras

PDF 79

Tą pačią dieną ten buvo atvykęs jau mirtinai negaluojantis LDK valdovas Aleksandras. Jis vyriausiais kariuomenės vadais paskyrė LDK etmoną Stanislovą Kišką ir savo favorita, dvaro maršalką, kunigaikštį Mykolą Glinskį, o pats grįžo į Vilnių. Stanislovas Kiška nebuvo labai gabus karvedys, bet jau turėjo tam tikros patirties kovose su totoriais ir maskvėnais (po to, kai 1502 m. jam pavyko apginti Smolenską nuo maskvėnų, jam buvo patikėtos etmono pareigos).

PDF 69

1365 m. Kęstutis, Algirdas, Patrikas ir Aleksandras įsiveržė į Ordino valdas, jas nuniokojo ir po sėkmingo žygio ugnyje dievams paaukojo (sacrificantes diis [...] in ignem proiciunt) vieną vokietį belaisvį (SRP, 2, 349); 1378 m.

PDF 81

Mūšio nugalėtojas Mykolas Glinskis triumfuodamas grįžo į Vilnių YD rugpjūčio 12 d. Džiugi žinia dar spėjo pasiekti mirštantį valdovą Aleksandrą. Mengli-Girėjus, gavęs žinią apie totoriams fatališkai pasibaigusį mūšį, tuojau pat išsiuntė savo pasiuntinį į Vilnių, kuris turėjo pranešti, kad chanas labai noriai laikysis gegužės mėnesį suderėtos taikos.

PDF 81

Mūšio nugalėtojas Mykolas Glinskis triumfuodamas grįžo į Vilnių YD rugpjūčio 12 d. Džiugi žinia dar spėjo pasiekti mirštantį valdovą Aleksandrą. Mengli-Girėjus, gavęs žinią apie totoriams fatališkai pasibaigusį mūšį, tuojau pat išsiuntė savo pasiuntinį į Vilnių, kuris turėjo pranešti, kad chanas labai noriai laikysis gegužės mėnesį suderėtos taikos.

PDF 58

Vėliau, 358 metais prieš Kristaus gimimą, ėmė didėti politinė įtaka karaliaus Pilypo valdomos Makedonijos, kurios galia Graikijos atžvilgiu iškilo iki tokio lygio, jog Skitijos tautos, turėjusios glaudžius ryšius su tenykščiais graikų kolonistais, pajuto nemažą įtaką. Tačiau jie pakentė tai neilgai, nes istorijoje randame prisiminimų apie skitų genčių susidūrimą su Pilypo sūnumi ir įpėdiniu Aleksandru; kaunantis Sapiriono vadovaujama kariuomenė prarado 30 000 karių1, bet buvo priversta prašyti Aleksandro taikos ir santarvės, o vėliau, kai pagarsėjo šaunus šio monarcho žygis į Aziją, skitai taip ir liko priklausomi nuo Makedonijos galybės ir buvo tolydžio puldinėjami Uždonės tautų2. 42 Taip senovės skitų genčių santvarka ir politinė įtaka IV amžiuje prieš Kristaus gimimą labai sumažėjo, o šią milžinišką genčių sąjungą sudariusios vienos gentys pasitraukė į Aziją, kitos paspruko į Europos gilumą, gaudamos kitus pavadinimus, kitokius papročius ir naują kalbą.

PDF 220

Tie, kuriems pavyko P o d o lės pasprukti nuo mirties, įsikūrė Dobrudžos krašte prie Dunojaus (tose vietose, kur iš Rusios važiuojama į Trakiją): šių palikuonys net dabar tebekalba slavų kalba ir tebeprisimena savo protėvius, lietuvių iš Podolės išvarytus. Apvalęs Podolę nuo totorių, Algirdas atidavė šį kraštą savo giminaičiams, brolio Karijoto sūnums — Aleksandrui, Konstantinui, Teodorui ir Jurgiui, iš kurių buvo susilaukęs pagalbos per šį karą. Paliko čia jiems ir dalį karių kraštui ginti nuo priešų.

PDF 200

To dėjęsis, Alobramdas kunigas nuėjo į Turaidą latvių mokyti ir krikštyti, kurį kraštą paskaidė į parakvijas ir Kaupo pilėj bažnyčią įkūrė. Kunigą Aleksandrą nusiuntė į Medžiapolę, kursai visus tenai ūkėsus apkrikštijo ir bažnyčią jiems įkūrė. Kunigas Danielius į Lenevaldę iškeliavo, priimtas tenai žmoniškai, ūkinykus apkrikštijo.

PDF 302

Lietuviai prisiartinę uždegė miestą, gudai su kalavijonimis, apgobti dūmais ir liepsnomis, šimtais lietuvių žemaičių guldė pamūriais, o lietuviai, kūnais savo brolių pasispirdami, vylyčias it sniegą į miestą drėbė ir, taranais mūrus griaudami, gaujas kalavijonų ir gudų irose laidojo. Jau buvo lietuviai į pilį įsigrūdą, bet tuo tarpu kunigaikštis Naugardo Aleksandras, vadinamas Nevskiu, atėjo ant pagalbos Polockui. Tuo kartu lietuviai pilį palikini turėjo eiliuotis į rindą ir su rimtais neprieteliais lygmėj grumtis.

PDF 563

Minavojau viršiaus, jog totoriai valdė gudus rytinius, paskui maskoliais vadinamus, kurių kunigaikščiai mokėjo totorių chanams, taip vadinamiems viešpačiams, donį ir kiekvienas naujas maskolių kunigaikštis turėjo eiti pas juos patvirtinimo savo valdžios lūgoti, idant galėtų didžiuoju kunigaikščiu vadintis ir kitais kunigaikščiais maskolių viešpatauti; vienu žodžiu, kas norėjo ypatingai rėdytis, tas turėjo nuo totorių chano patvirtintu būti ir donį jam mokėti. Tuo laiku Uzbekąs, chanas totorių, patvirtinęs tūlus maskolių kunigaikščius ypatingais valdymierais, liepė vaidintis savo rūmuose Tverės kunigaikščiui Aleksandrui ir jį, Uzbeką, savo viešpačiu išpažinti ir donį jam duoti. Bet Aleksandras niekaip nenorėjo to daryti, noris jo tėvūnai, kunigai ir ūkėsai jam linkėjo tenai eiti, bet jis niekaip jų neklausė, sakydamas tenai galą gausiąs.

PDF 5

Kad feodaliniai leniniai ryšiai lietuvių kunigaikščius galėjo sieti su gretimų kraštų valdovais, liudija ir 1377 m. Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Anžu laiškas, kuriame karalius teigė, kad jam tarnauti perėjo Podolės kunigaikščiai Aleksandras ir Borisas

p. 9 (PDF 1)

Ilgo Kazimiero viešpatavimo laikais brendusios pamainos valdymo sistemoje, kurias sukėlė nuolatinio valdovo rezidavimo Lietuvoje stygius ir tolesnė institucionalizacijos šalyje pažanga, pasireiškė Aleksandro, o ypač Žygimanto Senojo valdymo metu.

PDF 460

Pskoviečiai buvo susivaidiję su Didžiuoju Naugardu dėl to, kad anie suteikė prieglobstį Tverės kunigaikščiui Aleksandrui. Nepaisydami netgi baisios Maskvos kunigaikščio Jono galybės— nei karinės, nei dvasinės, jie kilniai laikėsi vienąsyk duoto žodžio persekiojamam kunigaikščiui

PDF 460

Tas kunigaikštis paliko miestui globoti jauną savo žmoną, o pats iškeliavo į Lietuvą. Toks garbingas poelgis išgelbėjo pskoviečius nuo pavojų. Kunigaikštis Aleksandras, persekiojamas chano įsakymu, Lietuvoje jautėsi visiškai saugiai

PDF 460

Be to, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jis rado savo šalies globėją, kuris ne tiktai priėmė jį svetingai, bet ir, praslinkus aštuoniolikai mėnesių, nuveikė tiek, kad kunigaikštis Aleksandras galėjo jaustis ramus ir toliau būti pirmuoju kunigaikščiu, Pskovo respublikos, kurią ėmėsi globoti.

PDF 46

Šio antspaudo atsiradimas buvo susijęs su Aleksandro išrinkimu 1492 m. savarankišku Lietuvos valdovu (iki tol valdęs Kazimieras buvo kartu ir Lenkijos karalius).

PDF 150

Nuo pasaulio sutvėrimo septyni tūkstančiai aštuntaisiais, o nuo dievo gimimo 1499 metais Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas Vasiljevičius sumanė pradėti kovą prieš savo žentą, Lietuvos didįjį kunigaikštį Aleksandrą

PDF 143

Karaliui Kazimierui mirus, lenkai į Lenkijos karalystės sostą paėmė jo sūnų karalaitį Olbrachtą ', o lietuviai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei kunigaikščiu paėmė antrą karalaitį — jo tikrą brolį Aleksandrą

PDF 58

Vėliau, 358 metais prieš Kristaus gimimą, ėmė didėti politinė įtaka karaliaus Pilypo valdomos Makedonijos, kurios galia Graikijos atžvilgiu iškilo iki tokio lygio, jog Skitijos tautos, turėjusios glaudžius ryšius su tenykščiais graikų kolonistais, pajuto nemažą įtaką. Tačiau jie pakentė tai neilgai, nes istorijoje randame prisiminimų apie skitų genčių susidūrimą su Pilypo sūnumi ir įpėdiniu Aleksandru; kaunantis Sapiriono vadovaujama kariuomenė prarado 30 000 karių1, bet buvo priversta prašyti Aleksandro taikos ir santarvės, o vėliau, kai pagarsėjo šaunus šio monarcho žygis į Aziją, skitai taip ir liko priklausomi nuo Makedonijos galybės ir buvo tolydžio puldinėjami Uždonės tautų2. 42 Taip senovės skitų genčių santvarka ir politinė įtaka IV amžiuje prieš Kristaus gimimą labai sumažėjo, o šią milžinišką genčių sąjungą sudariusios vienos gentys pasitraukė į Aziją, kitos paspruko į Europos gilumą, gaudamos kitus pavadinimus, kitokius papročius ir naują kalbą.

PDF 276

Valdant karaliui Aleksandrui^ jo įsakymu, pagoniškos šventyklos vietoje buvo pastatyta filija .