Juos išklausęs, minėtasis valdovas Konradas, Lenkijos kunigaikštis, kaip jau esame sakę, nuodugniai visą reikalą apsvarstęs, be to, patartas 168 Dobrynė — deš. Vyslos krante aukščiau Vloclaveko, to pat vardo žemės, šiaurėje besiribojančios su prūsų teritorija, centras. 169 Kaimas Sedlce (D.— Cedelicze) buvęs į pietus nuo Vyslos, kiek į šiaurę nuo Inovroclavo (minimas XIII a. 3—4 dešimtmečių dokumentuose). Kaip Dobrynės ordino palikimas atiteko kryžiuočiams (Guldon Z., Powierski J. Podziały..., p. 173—174, žemėlapis Nr. 6). 170 Dobrynės ordiną prūsai galėjo pulti 1224—1225 m. (Powierski J. Przekaz..., p. 411). savo žmonos Agotos bei sūnų Boleslovo, Kazimiero ir Zemovito171, kurie sutartinai viskam pritarė ir vieningai viską palaikė, atidavė Teutonų namų ordino broliams, jau dabar čia esantiems ir ateityje atvyksiantiems, Kulmo ir Lubavos žemes, be to, tas žemes, kurias, viešpaties padedami, jie ateityje atkariausią iš netikėlių, suteikdamas jiems per amžius visas teises bei visas naudas, jo bei jo pirmtakų čia turėtas, nepasilaikydamas sau nei teisių, nei nuosavybės ir pasižadėdamas nesiimti jokių teisinių ar faktinių veiksmų, kurie šiuo atveju galėtų praversti jam pačiam, jo žmonai, jo vaikams ar jų palikuonims.
Minėtieji broliai, valdovės Agotos, kunigaikščio žmonos, valia pasitelkę daug Lenkijos vyrų, narsiai stojo į kovą, tačiau prūsai, puolę iš priekio, jau pirmajame susirėmime lenkams pasileidus bėgti, minėtuosius brolius mirtinai sužeidė ir daugybę žmonių išžudė, o su savimi nusivedė sugautą lenkų kariuomenės vadą. Minėtoji valdovė po mūšio įsakė surinkti kovos lauke likusius pusgyvius brolius ir patikėti juos gydytojų priežiūrai. Broliai pagydyti protingai užbaigė jiems patikėtą reikalą.
Kai šie vyko į Lenkiją, kunigaikštis buvo kažkur toli iškeliavęs, o į Lenkijos žemę įsibrovė prūsų kariuomenė ir ją nuniokojo gaisrais ir grobstymais. Minėtieji broliai, valdovės Agotos, kunigaikščio žmonos, valia pasitelkę daug Lenkijos vyrų, narsiai stojo į kovą, tačiau prūsai, puolę iš priekio, jau pirmajame susirėmime lenkams pasileidus bėgti, minėtuosius brolius mirtinai sužeidė ir daugybę žmonių išžudė, o su savimi nusivedė sugautą lenkų kariuomenės vadą. Minėtoji valdovė po mūšio įsakė surinkti kovos lauke likusius pusgyvius brolius ir patikėti juos gydytojų priežiūrai.