Ilgasis skaitymas · Chodkevičių giminės istorija
Chodkevičiai iškilo XV a. Lietuvos valdovo dvare. Vėlesnės kartos vadovavo kariuomenei, dalyvavo unijos derybose, steigė miestus ir rėmė spaustuves. Šią istoriją pasakoja išlikusios privilegijos, knygos, fundacijų dokumentai ir giminės atvaizdai.
Parengė Lietuvos istorijos žinių lobynas · atnaujinta 2026-09-27.
Chodkevičių vardas dažniausiai siejamas su Jonu Karoliu Chodkevičiumi ir 1605 m. Salaspilio pergale. Toks pasakojimas palieka nuošalyje bent dvi kitas svarbias giminės veiklos sritis: knygų leidybą ir miestų kūrimą. Virtualioje parodoje šias istorijas jungia dvylika objektų, o čia aptariami žmonės, valdos ir sprendimai, dėl kurių tie objektai atsirado.
Kilmė ir giminės šakos
Giminės pirmtaku laikomas Chodka Jurgaitis, gyvenęs XV a. pirmojoje pusėje. Dėl ankstyvosios giminės kilmės istoriografijoje esama skirtingų aiškinimų. Istorikė Genutė Kirkienė, iš naujo nagrinėjusi ankstyvuosius dokumentus, Chodką sieja su Gardino žeme ir parodo, kaip giminė įsitvirtino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniame elite. Kirkienės monografijos aprašas, tyrimas apie Chodkevičių kilmę.
XVI–XVII a. autoriai giminei kūrė kitokią pradžią. Motiejus Strijkovskis jos protėviu laikė legendinį lietuvį Boreiką, o Albertas Vijūkas-Kojalavičius šį pasakojimą dar išplėtė. Šis legendinis pasakojimas siejo iš rusėniškos aplinkos kilusią giminę su lietuviška LDK didikų genealogine tradicija. Rimvydas Petrauskas apie Chodkevičių tapatybę ir genealoginę tradiciją.
Chodkos sūnus Jonas Chodkevičius tarnavo Kazimierui Jogailaičiui, buvo valdovo maršalka, Lydos ir Vitebsko vietininkas, Lucko seniūnas bei Kijevo vaivada. 1482 m. per Krymo totorių antpuolį jis pateko į nelaisvę ir iš jos negrįžo; jo žmona ir sūnus vėliau buvo išlaisvinti LDK pasiuntinių pastangomis. Santuoka su Jaunute Agniete Bielskyte susiejo šeimą su kunigaikščių Bielskių aplinka. VLE: Jonas Chodkevičius, Rimvydas Petrauskas apie ankstyvuosius Chodkevičius.
XVI a. Chodkevičiai naudojo Kościesza herbą, o nuo amžiaus pabaigos jų heraldikoje įsitvirtino grifas su kalaviju. 1555 m. Šventosios Romos imperatorius Karolis V Jeronimą Chodkevičių pakėlė į Šklovo ir Myšos grafus. Vakarietiškas titulas buvo prestižo ženklas, bet nepakeitė LDK pareigybių sistemos. Aleksandro Chodkevičiaus sūnų palikuonys sudarė tris pagrindines linijas: Jeronimo – Bychavo, Grigaliaus – Berastavicos, Jurgio – Supraslio. Šakų pavadinimai kilo iš svarbių valdų, bet jos nebuvo uždaros: turtas ir ryšiai keitėsi per santuokas, paveldėjimą ir tarnybą. VLE: Chodkevičiai, Raimonda Ragauskienė apie Jeronimą ir Joną Chodkevičius.
Zabludovas: spaustuvė didiko dvare
Grigalius Chodkevičius (apie 1505–1572) buvo Lietuvos lauko, vėliau didysis etmonas. 1564 m. jis kartu su Mikalojumi Radvila Ruduoju vadovavo Lietuvos kariuomenei Ulos mūšyje prieš Maskvos valstybės pajėgas. Zabludove Grigalius įkurdino spaustuvininkus Ivaną Fiodorovą ir Piotrą Mstislavcą. 1569 m. jie išspausdino mokomąją Evangeliją. 1570 m. Zabludove pasirodė Fiodorovo išspausdintas Psalmynas su Valandų knyga. VLE: Grigalius Chodkevičius, VLE: Ivanas Fiodorovas.
Zabludovo leidiniai buvo spausdinami bažnytine slavų kalba kirilika ir skirti stačiatikių skaitytojams. Jie liudija, kad didiko politinė ir karinė karjera galėjo eiti greta religinės raštijos mecenatystės. Vien knygos titulinis lapas neatsako, kiek pats fundatorius sprendė dėl teksto, vertimo ar spaudos darbo; jis patikimai rodo spaustuvės vietą, leidėjus ir leidinio aplinką. 1569 m. Evangelijos skaitmeninis atvaizdas.
XVI a. pradžioje Aleksandras Chodkevičius padėjo kurti vienuolyną, kuris tapo giminės laidojimo ir atminimo vieta bei svarbiu LDK stačiatikių kultūros židiniu. Parodos fotografijoje matomas dabartinis, vėliau perstatytas ir atkurtas vienuolyno ansamblis. Rimvydas Petrauskas apie Supraslio reikšmę.
Jeronimas jaunystėje buvo susijęs su Prūsijos kunigaikščio Albrechto dvaru ir tapo protestantu. 1547 m. jis išsiuntė sūnų Joną studijuoti į Karaliaučiaus universitetą, o 1559 m. iš Šaukėnų prašė atsiųsti liuteronų dvasininką. Jonas vėliau studijavo Leipcige ir Vitenberge, tarnavo Karolio V dvare, o 1572 m. priėmė katalikybę. Raimonda Ragauskienė, „Jonas Chodkevičius – tikėjimo keitimas ir derybos“.
Jonas Chodkevičius: Livonija, Liublinas ir Skuodas
Jeronimo sūnus Jonas Chodkevičius (apie 1537–1579) buvo Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis maršalka, Livonijos administratorius ir Vilniaus kaštelionas. Livonijos karo metais jis dalyvavo karinėse ir administracinėse užduotyse. 1569 m. vadovavo Lietuvos delegacijai Liublino seime, kuriame buvo deramasi dėl Lietuvos ir Lenkijos unijos. Derybos vyko spaudžiant Žygimantui Augustui ir Lenkijos luomams; Lietuvos atstovai siekė išsaugoti atskirą valstybės santvarką bei pareigybes. VLE: Jonas Chodkevičius, tyrimas apie Liublino seimą.
Liublinas nebuvo pirmoji Jono unijinių derybų patirtis. 1565–1566 m. jis dalyvavo nustatant LDK ir Livonijos politinį santykį, o nuo 1566 m. administravo Livoniją. 1569 m. jo laikysena keitėsi kartu su pačių derybų padėtimi: po Lietuvos delegacijos pasitraukimo ir valdovo vienašališkų sprendimų teko ieškoti kompromiso, kuris išsaugotų atskiras Lietuvos pareigybes, teisę ir administraciją bendroje Respublikoje. Raimonda Ragauskienė apie Joną Chodkevičių ir Liublino derybas.
1572 m. Jonas iš evangelikų reformatų perėjo į katalikybę. Tais pačiais metais jo iniciatyva Skuodui suteiktos Magdeburgo teisės; miestas pavadintas Johanesburgu, tačiau šis vardas neprigijo. Savivaldos privilegija reiškė teisinį ir ūkinį pertvarkymą, o ne miestą, sukurtą tuščioje vietoje: Skuodas šaltiniuose minimas gerokai anksčiau. VLE: Skuodas.
Valdų valdymas reikalavo ir kredito. 1574 m. Šklovo ir Myšos grafas Jonas Chodkevičius įsipareigojo Vaitiekui Rudenskiui grąžinti 1 000 kapų lietuviškų grašių paskolą (kapa – 60 grašių) bei sutartą mokestį. Neatsiskaičius, kreditoriui turėjo būti įkeista dešimt Myšos dvarui priklausiusių valakų žemės. Vienas sandoris neparodo visos giminės finansų, tačiau konkrečiai atskleidžia, kaip didelė pinigų suma buvo siejama su žemės įkeitimu ir terminuotu įsipareigojimu. Aivas Ragauskas apie skolinimąsi LDK, VLE: kapa.
Jonas Karolis: pergalės ir karo kaina
Jono sūnaus Jono Karolio Chodkevičiaus gimimo metai šaltiniuose pateikiami nevienodai. VLE nurodo 1560 m., Julius Kanarskas – 1570 m., o Sigitas Narbutas, remdamasis Mariano Chachajaus tyrimu, – 1571 m. Tiksli gimimo data tebėra ginčijama. Jis mokėsi Vilniaus jėzuitų kolegijoje ir Ingolštato universitete, keliavo po Vakarų Europą. VLE biografija, Darius Antanavičius apie gimimą ir studijas, Sigitas Narbutas, 2022, p. 16–17.
1596 m. Jonas Karolis dalyvavo malšinant Severyno Nalyvaikos vadovaujamą kazokų sukilimą. Vėliau Chodkevičius kariavo Livonijoje. 1605 m. rugsėjo 27 d. prie Salaspilio jo vadovaujama gerokai mažesnė kariuomenė sumušė Karolio IX Švedijos pajėgas. Pergalę lėmė suderintas pėstininkų, artilerijos ir husarų puolimas, bet ji neužbaigė ilgo karo dėl Livonijos. VLE biografija.
Iki Salaspilio buvo kelių metų Livonijos kampanija. 1601 m. Jonas Karolis dalyvavo Kuoknesės mūšyje. 1602 m. jis perėmė vadovavimą Livonijoje, 1603 m. susigrąžino Tartu, 1604 m. laimėjo kautynes prie Paide, o 1605 m. gavo didžiojo etmono buožę. Raimonda Ragauskienė apie Jono Karolio karinę karjerą, VLE biografija.
Kariuomenės finansavimas nuolat strigo: samdomi daliniai vėlavo gauti algą, o didikai karo reikmėms naudojo ir privačius išteklius. 1611–1612 m. Jonas Karolis vadovavo žygiams į Maskvos valstybę, 1617–1618 m. rėmė Vladislovo Vazos bandymą užimti Maskvą. 1621 m. prie Chotino vadovavo jungtinei Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei, gynusiai įtvirtintą stovyklą nuo Osmanų kariuomenės. Rugsėjo 24 d., dar nepasibaigus kovoms, jis mirė. Spalio pradžioje sudaryta taika sustabdė kampaniją. VLE biografija.
Karvedžio išsilavinimą leidžia tirti ir nekarinis šaltinis – jo knygos. Vilniaus universiteto bibliotekoje nustatyta dvylika Jonui Karoliui priklausiusių XVI a. antrosios pusės ir XVII a. pradžios leidinių: tarp jų buvo karybos bei istorijos darbų, kronikų ir Antikos autorių tekstų. Iš tokio nedidelio išlikusio rinkinio negalima atkurti visos bibliotekos, tačiau jis parodo dalį karvedžio turėtų knygų. Vien nuosavybės ženklai neatskleidžia, kuriuos veikalus jis skaitė. Salaspilio pergalė netrukus pati virto tekstu: 1606 m. Vilniuje išleista Laurencijaus Bojerio poema „Karolomachija“. Raimonda Ragauskienė apie Jono Karolio knygas ir „Karolomachiją“.
XIX a. Michało Stachowicziaus Salaspilio kompozicija ir Józefo Brandto Chotino paveikslas nėra įvykių metu sukurti liudijimai. Jie rodo, kaip po dviejų šimtmečių karvedys ir mūšiai buvo vaizduojami istorinėje tapyboje. Uniformos, gestai ir dramatiška kompozicija čia priklauso ir kūrinių sukūrimo laikui. Parodos objektų katalogas.
Valdų žemėlapis
1592 m. pagal tėvo testamentą Jonas Karolis paveldėjo Kretingą, Skuodą, Grūstę, Svisločę, Gniezną, Liachavičius ir Senąjį Bychavą. Julius Kanarskas, „Kretingos miesto kūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius“.
| Vieta | Ryšys su Chodkevičiais | Ką būtina skirti |
|---|---|---|
| Kretinga | Jono Karolio ir Sofijos Mieleckaitės miesto, bažnyčios ir bernardinų vienuolyno fundacijos | Fundacijų datos ir vėlesnė miesto raida nėra tas pats laikotarpis |
| Skuodas | Jono Chodkevičiaus 1572 m. savivaldos privilegija; vėliau Jono Karolio valda | Miestelis egzistavo iki Magdeburgo teisių suteikimo |
| Liachavičiai | Jono Karolio valda ir XVII a. pradžioje sustiprinta bastioninė tvirtovė | Dabartiniai vietos vaizdai neparodo visos dingusios tvirtovės |
| Senasis Bychavas | Bychavo šakos centras, vėliau Jono Karolio paveldas | Šakos pavadinimas neįrodo nepertraukiamo vieno savininko valdymo |
| Zabludovas | Grigaliaus dvaras ir spaustuvė | Išlikęs leidinys liudija spaudos veiklą, ne visą dvaro gyvenimą |
| Supraslis | Supraslio šakos ir stačiatikių vienuolyno aplinka | Dabartinis ansamblis patyrė vėlesnių perstatymų ir karo sugriovimų |
| Kražiai | Jonas Karolis rėmė jėzuitų kolegijos kūrimą | Fundacija buvo ilgesnio institucijos steigimo proceso dalis |
| Vilnius | Supraslio šakos rezidencija dabartinėje Didžiojoje gatvėje | Dabartinės rūmų formos daugiausia susiklostė jau pasikeitus savininkams |
Nutolusius dvarus prižiūrėjo tijūnai, ūkvedžiai, raštininkai, teisiniai atstovai ir pasiuntiniai. Dvarų pajamos maitino rezidencijas, fundacijas bei karo dalinius, o įkeitimai ir skolos leisdavo greitai sutelkti grynuosius pinigus. Dvarų administravimą ir atsiskaitymus liudija inventoriai, teismų bylos, sąskaitos ir korespondencija. Aivas Ragauskas apie didikų kreditą, Orbis Lituaniae apie dvarų administravimą.
Kretingoje 1603 m. Jonas Karolis išdavė privilegiją bernardinų vienuolynui ir bažnyčiai, 1605 m. fundacija buvo išplėsta, o mūrinė bažnyčia statyta 1610–1617 metais. 1619 m. Jonas Karolis ir Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė skyrė vienuolynui žemės bei kasmetinį išlaikymą: 120 statinių rugių, po 60 statinių miežių ir avižų, 25 statines grikių, 20 statinių žirnių, dešimt statinių kviečių, statinę aguonų, taip pat gyvulių, žuvų, medaus ir pinigų. Šiuos išteklius vienuolynui įsipareigota tiekti kasmet. Kanarsko tyrimas.
Bažnyčios kriptoje palaidoti Sofija ir du anksti mirę sutuoktinių sūnūs – Jeronimas Krizostomas bei Jonas Kazimieras. Ar ten buvo palaidotas ir pats Jonas Karolis, šaltiniai neleidžia tvirtai pasakyti. 2021 m. Kretingoje įrengtas jo kenotafas yra atminimo ženklas, ne patvirtintas kapas. Kanarsko tyrimas.
XVI–XVII a. sandūroje Chodkevičiai įsigijo mūrinius namus dabartinėje Didžiojoje gatvėje ir suformavo uždarą kiemą turėjusią Supraslio šakos rezidenciją. Rūmai plėsti, kentėjo nuo gaisrų, XVIII a. buvo rekonstruoti, o 1812 m. perėjo Vaitiekui Puslovskiui. Dabartinis fasadas daugiausia liudija vėlesnius pertvarkymus, todėl jo negalima tiesiogiai laikyti XVII a. Chodkevičių rūmų vaizdu. Vilniaus universiteto „Orbis Lituaniae“: Chodkevičių rūmai.
Moterys ir valdų paveldėjimas
Sofija Mieleckaitė Kretingos fundacijų dokumentuose įvardyta kartu su vyru. Dukra Ona Scholastika Chodkevičiūtė ištekėjo už Jono Stanislovo Sapiegos. Per tokias santuokas valdos, teisės ir giminės atmintis pereidavo į kitų didikų namus. Kanarsko tyrimas, VLE: Jonas Stanislovas Sapiega.
1594 m. Sofijos kraitis siekė 9 840 kapų grašių. Jos turtiniai įsipareigojimai užfiksuoti ir 1619 m. Kretingos fundacijos dokumente, kuriame ji įvardyta kartu su Jonu Karoliu. Raimonda Ragauskienė, „LDK didikės politikoje“, Kanarsko tyrimas.
Bychavo šakos vyriškoji linija baigėsi mirus Jono Karolio broliui Aleksandrui Chodkevičiui apie 1626 metus. VLE: Chodkevičiai.
Vėlyvoji linija ir giminės atmintis
Supraslio šaka išliko ilgiau. XVIII–XIX a. jai atstovavo Jonas Mikalojus, Aleksandras, Miečislovas, Jonas Karolis Gustavas ir Vladislovas Jeronimas Adomas. Jų gyvenimai jau priklausė Abiejų Tautų Respublikos padalijimų ir XIX a. imperijų pasauliui. Giminystė siejo juos su LDK didikų namais, tačiau jų politinės bei socialinės veiklos aplinka buvo pasikeitusi. VLE: Chodkevičiai.
1642 m. Gdanske Conradas Götke išleido septynių Chodkevičių atvaizdų lapą. 1890 m. paskelbtas Grigaliaus portretinis raižinys sukurtas praėjus daugiau kaip trims šimtmečiams po jo mirties. Abu kūriniai priklauso vėlesnei giminės reprezentacijai. 1642 m. leidinio kortelė, Grigaliaus raižinys.
Trumpa laiko juosta
| Data | Įvykis | Šaltinis |
|---|---|---|
| XV a. pirmoji pusė | Šaltiniuose veikia giminės pirmtaku laikomas Chodka Jurgaitis | Kirkienės tyrimas |
| 1555 m. | Chodkevičiams suteiktas grafų titulas | VLE |
| 1569 m. | Zabludove išspausdinta mokomoji Evangelija; Jonas vadovavo LDK delegacijai Liubline | VLE: Grigalius, VLE: Jonas |
| 1572 m. | Skuodui suteiktos Magdeburgo teisės | VLE: Skuodas |
| 1574 m. | Jonas Chodkevičius 1 000 kapų grašių paskolą užtikrino Myšos dvaro žeme | Aivas Ragauskas |
| 1605 m. | Salaspilio mūšis; išplėsta Kretingos bernardinų fundacija | VLE: Jonas Karolis, Kanarsko tyrimas |
| 1606 m. | Vilniuje išleista Salaspilio pergalei skirta „Karolomachija“ | Raimonda Ragauskienė |
| 1610–1617 m. | Pastatyta mūrinė Kretingos bažnyčia | Kanarsko tyrimas |
| 1619 m. | Jonas Karolis ir Sofija patvirtino Kretingos vienuolyno žemę bei išlaikymą | Kanarsko tyrimas |
| 1621 m. | Chotino kampanijoje mirė Jonas Karolis Chodkevičius | VLE |
Giminės žmonės
Čia surinkti 26 šaltiniais identifikuoti istoriniai asmenys: giminės nariai ir jų sutuoktiniai. Registras apima XV–XX a. biografijas, tačiau nėra visų palikuonių genealoginis medis. Kai tikslios datos nepatvirtintos, nurodytas tik amžius. Kiekvienas vardas veda į atskirą puslapį.
Šaltiniai ir skaitymas toliau
- Genutė Kirkienė, „LDK politikos elito galingieji: Chodkevičiai XV–XVI amžiuje“.
- Visuotinė lietuvių enciklopedija: Chodkevičiai.
- Julius Kanarskas, „Kretingos miesto kūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius“.
- Tyrimas apie Liachavičių pilį ir miestą.
- Rimvydas Petrauskas, „Chodkevičiai – naujieji lietuviai“.
- Raimonda Ragauskienė, „Jonas Chodkevičius – tikėjimo keitimas ir derybos“.
- Raimonda Ragauskienė, „XVII a. Europos legenda – Jonas Karolis Chodkevičius“.
- Aivas Ragauskas, „Bankai ir palūkanavimas: skolinimosi papročiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.
- Paroda „Chodkevičiai: etmonai, miestai ir spaustuvės“.