Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Skaitmeninė paroda

Kuriant Vytautą Didįjį

1918–1940 m. valstybė, jubiliejus ir Vytauto kultas

Vytauto atvaizdai 1918–1940 m. Lietuvos piniguose, leidiniuose ir viešose iškilmėse. Daugiausia eksponatų skirta 1930 m. minėtoms 500-osioms valdovo mirties metinėms.

Kiekvienas faktinis teiginys turi nuorodą į šaltinį. Vaizdo interpretacijos pažymėtos kaip parodos pasakojimas.

Parodos pasakojimasŠaltinis ir citata
Pradėti parodą Paleisti peržiūrą
01

Jauna valstybė pasirenka Vytautą

Atkurtai Lietuvos valstybei reikėjo lengvai atpažįstamų istorinio tęstinumo ženklų. 1922 m. Vytauto portretas pateko į oficialų pinigą, o 1930 m. jubiliejaus aplinkoje jo atvaizdas plačiai plito portretuose ir spaudiniuose.

Atgimstančios lietuvių tautos sąmonėje Vytautas buvo pasirinktas valstybės ir tautos didvyriu.t-176734
Vytautas pasirinktas valstybės ir tautos didvyriu
LDK tradicija, lietuvių ir jų kunigaikščių bei bajorijos, karvedžių Gedimino, Kęstučio, Vytauto Didžiojo vardai visuomet kėlė atgimstančios lietuvių tautos sąmonę. Valstybės ir tautos didvyriu pasirinktas senovės Lietuvos valdovas – Vytautas, Lietuvos didysis kunigaikštis, didis karo vadas, tautos genijus. 1930 m. iškilmingai pažymėtas Vytauto mirties 500 metų jubiliejus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)Skaityti citatą
1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje herbu liko baltas Vytis raudoname fone.t-77927
Vytis 1922 m. Konstitucijoje
Seimas 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje įtvirtino Prancūzijos III respublikos pavyzdžio demokratijos principus. Lietuvos valstybė – nepriklausoma demokratinė respublika, aukščiausioji valdžia priklauso tautai (LDK laikais tik bajorai turėjo aukščiausiąją valdžią ir užėmė išskirtinę padėtį šalyje). Lietuvių kalba pirmą kartą įteisinta kaip valstybinė. Nežiūrint lyties, kilmės, tikėjimo ir tautybės, visiems Lietuvos piliečiams garantuota lygybė prieš įstatymus ir kitos demokratinės teisės. Valstybės vėliavos spalvomis (geltona, žalia, raudona) atsisakyta bendrumo su LDK valdovų naudota vėliava, tačiau herbas – baltas Vytis raudoname fone – liko tas pats.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)Skaityti citatą
1922 m. 100 litų banknotas su Vytauto Didžiojo portretu.Atidaryti vaizdo kortelę
01

Vytautas ant 1922 metų šimto litų

Adomas Varnas1922 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisAdomas Varnas, Bank of Lithuania , Šiaulių „Aušros“ muziejus · Wikimedia Commons · https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3ABanknote_of_100_Lithuanian_litas_with_Vytis_%28Waykimas%29%2C_Columns_of_Gediminas_and_Vytautas_the_Great%2C_1922.jpg · Public Domain Mark 1.0 (https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/)
Parodos pasakojimas

Adomo Varno sukurtame 1922 m. šimto litų banknote Vytauto portretas rodomas greta Vyčio ir Gediminaičių stulpų. Jauna valstybė istorinį valdovą įtraukė į oficialų pinigo dizainą, todėl jo veidas tapo kasdien matomu valstybingumo ženklu.

Temos

#portretas · #Gediminaičių stulpai · #asmuo · #atvaizdas · #istorinis portretas · #pinigai · #valdovas · #vytis

Pirminis vaizdas
Idealizuotas Vytauto Didžiojo portretas, apie 1930 m.Atidaryti vaizdo kortelę
02

1930 metų Vytautas

Nežinomas autoriusapie 1930 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisUnknown author Unknown author · Wikimedia Commons · https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AVita%C5%ADt_Vialiki._%D0%92%D1%96%D1%82%D0%B0%D1%9E%D1%82_%D0%92%D1%8F%D0%BB%D1%96%D0%BA%D1%96_%281930%29.jpg · Public Domain Mark 1.0 (https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/)
Parodos pasakojimas

Apie 1930 m. sukurtas portretas parodos pradžioje atveria tarpukario atminties pasaulį. Rimtas, monumentalus veidas čia tampa epochos pasirinktu valdovo tipu ir pirmuoju susitikimu su jubiliejaus Vytautu.

Temos

#paveikslėlis · #atvaizdas · #istorinis portretas · #kunigaikštis · #portretas · #tapyba · #valdovas

Pirminis vaizdas

Kiti patikrinti šio skyriaus vaizdai

02

Paveikslas keliauja per Lietuvą

1930 m. Vytauto atvaizdas iškilmingai keliaudavo per Lietuvos miestus: jį sutikdavo, nešdavo ir lydėdavo minios. Atmintis čia tampa bendruomenės veiksmu.

Vytauto paveikslas buvo nešiotas po Lietuvą, o šias apeigas lydėjo renginiai Lietuvos miestuose ir miesteliuose.t-65005
Keliaujančio paveikslo apeigos
Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių komitetas nutarė pastatyti Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejų, kaip atminimo panteoną, po visą Lietuvą nešiotas Vytauto paveikslas – šias apeigas lydėjo daugybė įvairiausių renginių visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, jam pastatyti paminklai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)Skaityti citatą
Vytauto jubiliejinių renginių svarbiausia mintis buvo tautos vienybė ir žinia, kad Lietuva yra sena istorinė valstybė.t-20823
Tautos vienybės ir senos valstybės idėja
biausia Vytauto jubiliejinių renginių mintis – tautos vienybė per sukeltą
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)Skaityti citatą
1930 m. Vytauto Didžiojo portreto sutikimo ceremonija Kretingoje.Atidaryti vaizdo kortelę
03

Sutikimas Kretingoje

Nežinomas fotografas1930 m. (diena tikslintina)Wikimedia Commons

Viešoji sritisUnknown author Unknown author · Wikimedia Commons · https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3ACeremonial_reception_of_the_painting_of_Vytautas_the_Great_in_Kretinga%2C_Lithuania_in_1930.jpg · Public Domain Mark 1.0 (https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/)
Parodos pasakojimas

Kretingoje susirinkę žmonės sutinka Vytauto atvaizdą. Fotografija siejama su 1930 m. jubiliejumi. Jos šaltinio metaduomenyse nurodyta rugsėjo 8-oji nesutampa su dokumentuota keliaujančio portreto sutikimo Kretingoje liepos 24 d. data, todėl konkreti fotografavimo diena čia nepatvirtinama.

Pasakojimo šaltiniai
Temos

#Vytauto jubiliejus · #atvaizdas · #fotografija · #valdovas · #šventė

Pirminis vaizdas
1930 m. Vytauto Didžiojo portreto sutikimo ceremonija Klaipėdoje.Atidaryti vaizdo kortelę
04

Sutikimas Klaipėdoje I

Nežinomas fotografas1930 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisUnknown author Unknown author · Wikimedia Commons · https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3ACeremonial_reception_of_the_painting_of_Vytautas_the_Great_in_Klaip%C4%97da%2C_Lithuania_in_1930.jpg · Public Domain Mark 1.0 (https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/)
Parodos pasakojimas

1930 m. Klaipėdoje Vytauto portretą pasitinka rikiuotė, vėliavos ir susirinkusi minia. Fotografija pagauna akimirką, kai istorinis vardas tampa gyvu miesto įvykiu.

Temos

#Vytauto jubiliejus · #atvaizdas · #fotografija · #valdovas · #šventė

Pirminis vaizdas
1930 m. Vytauto Didžiojo portreto sutikimo ceremonija Klaipėdoje.Atidaryti vaizdo kortelę
05

Sutikimas Klaipėdoje II

Nežinomas fotografas1930 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisUnknown author Unknown author · Wikimedia Commons · https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3ACeremonial_reception_of_the_painting_of_Vytautas_the_Great_in_Klaip%C4%97da%2C_Lithuania_in_1930_%282%29.jpg · Public Domain Mark 1.0 (https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/)

Tas pats įvykis, kitas kadras: Sutikimas Klaipėdoje I

Parodos pasakojimas

Antrasis Klaipėdos kadras žvelgia į tą pačią 1930 m. ceremoniją kitu rakursu: geriau matyti susitikimo erdvę, vėliavas ir portretą lydinčią minią. Kartu su pirmuoju kadru jis parodo, kaip Vytauto atvaizdas buvo sutinkamas viešai.

Temos

#Vytauto jubiliejus · #atvaizdas · #fotografija · #valdovas · #šventė

Pirminis vaizdas
1930 m. Vytauto Didžiojo paveikslo nešimo per Lietuvą dokumentinė fotografija.Atidaryti vaizdo kortelę
06

Vytauto atvaizdo nešimas

Nežinomas fotografas1930 m.Samogitian Museum "Alka"

Viešoji sritisNežinomas fotografas · Samogitian Museum "Alka" · Europeana · https://www.europeana.eu/item/2021802/LIMIS_724702788 · Public Domain Mark 1.0 (https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/)
Parodos pasakojimas

Fotografijoje žmonės neša stendą su Vytauto portretu ir jubiliejinėmis 1430–1930 m. datomis. Katalogas vaizdą sieja su 1930 m. portreto kelione per Lietuvą. Jame minimas M. Barkauskas, tačiau įrašo nepakanka patikimai nustatyti jo vaidmenį kuriant atvaizdą.

Temos

#dokumentas · #Vytauto jubiliejus · #atvaizdas · #fotografija · #istorinis portretas · #tarpukaris · #vėliava

Pirminis vaizdas
03

Valstybė organizuoja atmintį

Už viešos šventės stovėjo komitetai, fondai, aukos, antspaudai ir medaliai. Šie daiktai leidžia pamatyti, kaip Vytauto atmintis buvo organizuojama, finansuojama ir paverčiama apčiuopiamu valstybės gyvenimu.

Vytauto jubiliejiniai renginiai formavo Vytauto Didžiojo kultą ir siejo jį su Antano Smetonos valdoma Lietuvos valstybe.t-66991
Kultas ir valstybės politika
biausia Vytauto jubiliejinių renginių mintis – tautos vienybė per sukeltą
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)Skaityti citatą
Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių minėjimo komiteto antspaudas su Vyčiu.Atidaryti vaizdo kortelę
07

Penkių šimtų metų atminimo komiteto antspaudas

Nežinomas autoriusapie 1930 m.Wikimedia Commons

CC BY 4.0Lithuania (seal), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (photography/scan) · Wikimedia Commons · https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3ASeal_of_the_Central_Committee_for_the_Celebration_of_the_500th_Anniversary_of_the_Death_of_Vytautas_the_Great_with_Vytis_%28Waykimas%29%2C_1920s-1930s.jpg · CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/)
Parodos pasakojimas

Centro komiteto antspaudas su Vyčiu priklausė Vytauto mirties 500-ųjų metinių organizavimo pasauliui. Portreto čia nėra – valdovo atminimą sutelkia institucijos vardas ir valstybės ženklas.

Temos

#Vytauto jubiliejus · #antspaudas · #simbolis · #vytis

Pirminis vaizdas
1930 m. Vytauto Didžiojo fondo rėmėjo liudijimas.Atidaryti vaizdo kortelę
08

Vytauto fondo rėmėjo liudijimas

Autorius nenurodytas1930 m.Wikimedia Commons

CC BY 4.0Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (image) · Wikimedia Commons · https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3ATestimony_of_the_sponsor_of_the_Vytautas_the_Great_Foundation%2C_1930.jpg · CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/)
Parodos pasakojimas

1930 m. Vytauto Didžiojo fondo rėmėjo liudijimas išsaugojo konkrečią aukos akimirką: 125 litai, parašai, antspaudas ir puošnus lapas rodo, kad jubiliejus buvo kuriamas ne vien kalbomis, bet ir žmonių parama.

Temos

#Vytauto jubiliejus · #aukojimas · #dokumentas · #tarpukaris · #valdovas

Pirminis vaizdas
1930 m. P. Rimšos bronzinis Vytauto Didžiojo medalis su valdovo portretu.Atidaryti vaizdo kortelę
09

Jubiliejinio medalio aversas

Petras Rimša1930 m.Heritage Conservation Library of the Cultural Heritage Center

CC BY-SA 4.0P. Rimša · Heritage Conservation Library of the Cultural Heritage Center · Europeana · https://www.europeana.eu/item/2021803/KPCPBF41Ap3Nr349 · CC BY-SA 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0/)
Parodos pasakojimas

1930 m. bronzinio Vytauto Didžiojo medalio averso centre – valdovo atvaizdas. Medalis istoriją iš knygos perkėlė į delną: jubiliejus tapo daiktu, kurį buvo galima saugoti, dovanoti ir rodyti. Reversas pateikiamas papildomame kataloge kaip antroji to paties eksponato pusė.

Temos

#moneta · #Vytauto ikonografija · #istorinis portretas · #medalis · #muziejaus-eksponatas · #portretas · #valdovas

Pirminis vaizdas

Susiję šio vaizdo variantai

04

Atvaizdas kasdienėje apyvartoje

Monetos, atvirukai ir pašto ženklas iškilmingą Vytauto atmintį išnešė į kasdienybę. Atvaizdą buvo galima laikyti piniginėje, siųsti paštu ar pasikabinti namuose.

Nuo 1930 m. per Tautos šventę valstybės įstaigas puošdavo dideli Vytauto Didžiojo ir Antano Smetonos portretai.t-75754
Vytauto ir Smetonos portretai valstybės įstaigose
Minint pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį pastatyta atminimo kryžių, patriotinių paminklų, primenančių nepriklausomybės kovas, imta rūpintis žuvusių už Lietuvos laisvę karių kapais. 1934 m. lapkričio 23 d. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę palaidotas Nežinomas kareivis, sukurtos pagarbos ceremonijos, rūpintasi karių kapų tvarkymu, intensyviai kuriamas žuvusių karių kultas, kasmet iškilmingai paminima kariuomenės įkūrimo diena – lapkričio 23-ioji. Nuo 1930 m. rugsėjo 8 dieną švęsta ypatinga Tautos šventė (neįvykusio Vytauto karūnavimo ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo diena): valstybines įstaigas papuošdavo dideli Vytauto Didžiojo ir A. Smetonos portretai, vykdavo kariuomenės paradai, inscenizuotos eitynės miestų gatvėmis, vaidinami spektakliai, užsienio svečiams rengiami pokyliai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)Skaityti citatą
1936 m. Lietuvos 10 litų moneta su Vytauto Didžiojo atvaizdu.Atidaryti vaizdo kortelę
10

1936 metų dešimt litų su Vytautu

Autorius nenurodytas1936 m.Tauragė Regional Museum

Viešoji sritisTauragė Regional Museum · Europeana · https://www.europeana.eu/item/2021802/LIMIS_870504368 · Public Domain Mark 1.0 (https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/)
Parodos pasakojimas

1936 m. dešimties litų monetoje Vytauto profilis su karūna tapo oficialiu valstybės pinigo atvaizdu. Meninė rekonstrukcija ant monetos pavertė valdovo atvaizdą kasdieniu daiktu, keliaujančiu iš rankų į rankas.

Temos

#moneta · #Vytauto ikonografija · #atvaizdas · #pinigai · #kunigaikštis · #portretas · #valdovas

Pirminis vaizdas
Vytauto Didžiojo atvaizdas Mstislavo Dobužinskio paveikslo reprodukcijoje, 1930 m. atviruke.Atidaryti vaizdo kortelę
11

Dobužinskio tapybos Vytautas atviruke

Mstislavas Dobužinskis1930 m.Trakai History Museum

CC BY 4.0Trakai History Museum · Europeana · https://www.europeana.eu/item/2021803/LIMIS_652688132 · CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/)
Parodos pasakojimas

Atvirukas reprodukuoja Mstislavo Dobužinskio paveikslą „Vytautas Didysis“ ir paverčia tapybos kūrinį lengvai platinamu vaizdu. Jis dokumentuoja kelią nuo vieno kūrinio prie masiškai prieinamos ikonografijos.

Temos

#portretas · #Vytauto jubiliejus · #atvaizdas · #graviūra · #iliustracija · #istorinis portretas · #paveikslėlis · #Vytauto ikonografija

Pirminis vaizdas
1936 m. Lietuvos pašto ženklas su Antano Smetonos šoniniu portretu.Atidaryti vaizdo kortelę
12

Smetonos portretas valstybiniame pašte

Lietuvos pašto administracija1936 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisPostal administration of Lithuania · Wikimedia Commons · https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3ALithuania_1936_MiNr410_B002a.jpg · Public Domain Mark 1.0 (https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/)
Parodos pasakojimas

1936 m. pašto ženkle matome Antano Smetonos portretą – kitą oficialiosios atminties pusę. Tarp Vytauto istorinio atvaizdo ir gyvo valstybės vadovo portreto atsiveria to meto politinis vaizdas: praeities valdovas ir dabarties prezidentas valstybės komunikacijos erdvėje.

Temos

#portretas · #asmuo · #atvaizdas · #iliustracija · #lietuva · #tarpukaris

Pirminis vaizdas

Kiti patikrinti šio skyriaus vaizdai

05

Jubiliejus, šventė ir palikimas

1930 m. jubiliejus kūrė šventę ir naują atminties kalbą: leidiniai bei reprodukcijos grąžino senosios Lietuvos ženklus į viešą apyvartą, o 1937 m. Vytauto vardas vėl skambėjo valstybinėje sukaktyje.

Nuo 1930 m. rugsėjo 8 d. Tautos šventė minėjo neįvykusį Vytauto karūnavimą ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimą.t-176744
Rugsėjo 8-osios Tautos šventės reikšmė
Minint pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį pastatyta atminimo kryžių, patriotinių paminklų, primenančių nepriklausomybės kovas, imta rūpintis žuvusių už Lietuvos laisvę karių kapais. 1934 m. lapkričio 23 d. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę palaidotas Nežinomas kareivis, sukurtos pagarbos ceremonijos, rūpintasi karių kapų tvarkymu, intensyviai kuriamas žuvusių karių kultas, kasmet iškilmingai paminima kariuomenės įkūrimo diena – lapkričio 23-ioji. Nuo 1930 m. rugsėjo 8 dieną švęsta ypatinga Tautos šventė (neįvykusio Vytauto karūnavimo ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo diena): valstybines įstaigas papuošdavo dideli Vytauto Didžiojo ir A. Smetonos portretai, vykdavo kariuomenės paradai, inscenizuotos eitynės miestų gatvėmis, vaidinami spektakliai, užsienio svečiams rengiami pokyliai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)Skaityti citatą
Adamo Stankevičiaus knygos „Vytautas Didysis ir baltarusiai“ viršelis, 1930 m.Atidaryti vaizdo kortelę
13

„Vytautas Didysis ir baltarusiai“, 1930

Adomas Stankevičius1930 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisАдам Станкевіч · Wikimedia Commons · https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AVita%C5%ADt_Vialiki%2C_Bie%C5%82arusy._%D0%92%D1%96%D1%82%D0%B0%D1%9E%D1%82_%D0%92%D1%8F%D0%BB%D1%96%D0%BA%D1%96%2C_%D0%91%D0%B5%D0%BB%D0%B0%D1%80%D1%83%D1%81%D1%8B_%28A._Stankievi%C4%8D%2C_1930%29.jpg · Public Domain Mark 1.0 (https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/)
Parodos pasakojimas

1930 m. Vilniuje baltarusių autoriaus išleista knyga „Vytautas Didysis ir baltarusiai“ parodo, kad Lietuvos didysis kunigaikštis rūpėjo ir kitai buvusios LDK visuomenei. Lietuviškoje parodoje tai ne ginčas, kam „priklauso“ Vytautas, o įdomus jo masto liudijimas: Lietuvos valstybingumo figūra buvo skaitoma ir baltarusių istorinėje atmintyje.

Temos

#iliustracija · #Vytauto ikonografija · #archyvinis-šaltinis · #knyga · #kunigaikštis · #valdovas

Pirminis vaizdas

Susiję šio vaizdo variantai

Vytauto Didžiojo antspaudo atvaizdas, 1385 m.; 1930 m. reprodukcija.Atidaryti vaizdo kortelę
14

Senas antspaudas, 1930 metų reprodukcija

Marian Gumowski1930 m. reprodukcijaWikimedia Commons

Viešoji sritisMarian Gumowski · Wikimedia Commons · https://commons.wikimedia.org/wiki/File%3AVita%C5%ADt_Vialiki%2C_Pahonia._%D0%92%D1%96%D1%82%D0%B0%D1%9E%D1%82_%D0%92%D1%8F%D0%BB%D1%96%D0%BA%D1%96%2C_%D0%9F%D0%B0%D0%B3%D0%BE%D0%BD%D1%8F_%281385%2C_1930%29.jpg · Public Domain Mark 1.0 (https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/)
Parodos pasakojimas

1930 m. reprodukcijoje senasis Vytauto antspaudas ir raitelio ženklas grįžta į modernią spaudą. Tarpukaris nekūrė šio ženklo iš naujo – jis pasirinko istorinį Lietuvos valdžios pėdsaką ir pavertė jį jubiliejinės atminties dalimi.

Temos

#antspaudas · #Pahonia · #heraldika · #sfragistika · #valdovas · #valdovo-antspaudas · #asmuo · #dokumentas

Pirminis vaizdas
1937 m. atsišaukimas, skirtas Lietuvos krikščionybės 550 metų sukakčiai paminėti.Atidaryti vaizdo kortelę
15

1937 metų krikščionybės sukakties atsišaukimas

Katalikų veikimo centras1937 m.Martynas Mažvydas National Library of Lithuania

Viešoji sritisKatalikų veikimo centras. Vyriausioji valdyba · Martynas Mažvydas National Library of Lithuania · Europeana · https://www.europeana.eu/item/2021803/C1BC1R0000120983 · Public Domain Mark 1.0 (https://creativecommons.org/publicdomain/mark/1.0/)
Parodos pasakojimas

1937 m. Katalikų veikimo centro atsišaukime Jogailos ir Vytauto vardai įrašyti į Lietuvos krikščionybės 550 metų sukakties pasakojimą. Eksponatas liudija ne galutinį istorikų vertinimą, o tai, kaip tarpukario organizacija viešai aiškino praeitį ir dar kartą pasitelkė Vytauto vardą po 1930 m. jubiliejaus.

Aprašoma tai, kas parašyta ir pavaizduota atsišaukime; jo interpretacija nepateikiama kaip šiuolaikinio istoriko išvada.

Pirminis vaizdas