Skaitmeninė paroda

Vytautas Didysis: tarp istorijos ir atvaizdo

Valdovo gyvenimas, jo ženklai ir šešis šimtmečius kurtas veidas

Nuolatinė skaitmeninė paroda jungia Vytauto gyvenimo istoriją su dokumentais, heraldika, pinigais ir vėlesne jo atmintimi. Dvidešimt keturi pagrindiniai eksponatai ir papildomas katalogas rodo ne vien tariamą valdovo veidą, bet ir tai, kaip skirtingi laikai kūrė Vytauto reikšmę.

Pradėti parodą

Kęstučio sūnus

Vytauto jaunystės atvaizdų neišliko. Jo kilmę ir ankstyvą veiklą pažįstame iš rašytinių šaltinių, o veidą – iš daug vėliau sukurtų portretų.

Atidaryti vaizdo kortelę

Veidas iš Nesvyžiaus atminimo

Jan Hesse · 1842 · Wikimedia Commons

Viešoji sritisMuzeum Narodowe w Krakowie. MNK III-ryc.-36104.

Jano Hesse 1842 m. graviūra pateikia karūnuotą, šarvuotą ir kalaviju ginkluotą Vytautą. Tai nėra iš natūros sukurtas portretas: XIX a. dailininkas rėmėsi senesniu Nesvyžiuje saugotu atvaizdu ir suteikė valdovui savo epochos istorinio didvyrio bruožų. Šalia šio vėlyvo veido paroda primena rašytinį kilmės teiginį: 1930 m. biografijoje Vytautas vadinamas ketvirtuoju Kęstučio sūnumi ir tikėtinu Birutės pirmagimiu. Vaizdas svarbus kaip atminties, o ne fizinio panašumo dokumentas. Jis leidžia iškart atskirti istorinį asmenį nuo po kelių šimtmečių sukurto jo veido. Taip prasideda parodos dialogas tarp istorijos ir vaizdo. [t-194955]

Teiginys t-194955

1930 m. biografijoje Vytautas įvardijamas kaip ketvirtasis Kęstučio sūnus ir, tikėtina, pirmagimis Birutės sūnus.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#portretas · #Vytauto ikonografija · #asmuo · #graviūra · #iliustracija · #istorinis portretas · #kunigaikštis · #lietuva

Originalios šaltinio žymos (5)

Author died more than 100 years ago public domain images · CC-PD-Mark · Historical coats of arms of Lithuania · PD-old missing SDC copyright status · Vytautas the Great in art

Pirminis vaizdo įrašas

Atidaryti vaizdo kortelę

Polkowskio Vytautas – valstybės veikėjas

Józef Tadeusz Polkowski · 1864 · Wikimedia Commons

Viešoji sritisBiblioteka Narodowa. G.29035/I.

Józefo Tadeuszo Polkowskio 1864 m. portrete Vytautas įkomponuotas kaip atpažįstamas istorinis valdovas, nors dailininkas jo gyvo nebuvo matęs. Santūri laikysena, valdžios atributai ir kruopščiai modeliuotas kostiumas kuria biografinio autoriteto įspūdį. 1930 m. biografija reikšmingos Vytauto veiklos pradžią sieja su Kęstučio konfliktu su Jogaila – akimirka, kai sūnui teko rinktis tarp tėvo, pusbrolio ir savo politinės ateities. Portretas šiame skyriuje veikia kaip vėlesnis atsakas į tą lūžį. Jis parodo, kaip XIX amžius sudėtingą jaunystės istoriją pavertė vientisu didžiojo valdovo charakteriu. Žiūrovas kviečiamas šį vientisumą vertinti kritiškai. [t-194975]

Teiginys t-194975

1930 m. biografija istoriškai reikšmingos Vytauto veiklos pradžią sieja su Kęstučio konfliktu su Jogaila.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#portretas · #Vytauto ikonografija · #asmuo · #graviūra · #iliustracija · #istorinis portretas · #kunigaikštis · #lietuva

Originalios šaltinio žymos (6)

Author died more than 100 years ago public domain images · CC-PD-Mark · Engravings in the National Library in Warsaw · Historical coats of arms of Lithuania · PD-old missing SDC copyright status · Vytautas the Great in art

Pirminis vaizdo įrašas

Vytautas Didysis su kalaviju ir Vyčio skydu, M. Barvicki, 1908 m.

Atidaryti vaizdo kortelę

Karys, kokį įsivaizdavo XX amžiaus pradžia

Мечыслаў Барвіцкі · 1908 · Wikimedia Commons

Viešoji sritisNacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

M. Barvickio 1908 m. atvaizde Vytautas rodomas su kalaviju ir skydu – kaip karinis lyderis, kurio tapatybę pirmiausia nusako ginklas. Šis vaizdinys dera su biografijos teiginiu, kad valdovas nuo jaunystės domėjosi karyba, ginklais ir Vakarų Europos karo naujovėmis. Vis dėlto iliustracija liudija ne XV a. aprangos tikslumą, o XX a. pradžios poreikį turėti aiškų tautos karžygio paveikslą. Todėl eksponatas padeda matyti, kaip šaltinio sakinys apie pomėgius vėliau virto ryškia, lengvai skaitoma herojaus ikonografija ir paplito už akademinės istorijos ribų. Jos poveikis tebėra atpažįstamas ir šiandien. [t-194973]

Teiginys t-194973

Nuo jaunystės Vytautas domėjosi karyba, ginklais ir Vakarų Europos karo naujovėmis.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#paveikslėlis · #portretas · #simbolis · #Vytauto ikonografija · #asmuo · #iliustracija · #istorinis portretas · #kunigaikštis

Originalios šaltinio žymos (8)

Author died more than 70 years ago public domain images · CC-PD-Mark · Ermine (clothing) · Fur fashion in 1409 · Historical coats of arms of Lithuania · PD-old missing SDC copyright status · Portraits of Vytautas the Great · Portraits with ermine (clothing)

Pirminis vaizdo įrašas

XV a. rankraštinė scena, siejama su Vytautu Didžiuoju ir Pahonia, 1443 m.

Atidaryti vaizdo kortelę

Vytautas 1443 metų rankraščio pasaulyje

Unknown author Unknown author · 1443 · Wikimedia Commons

Viešoji sritisАндрэй Строцаў, герб Пагоня (herb Pahonia / Погоня / Pogonia): усё пра гістарычны герб беларусаў

1443 m. rankraščio miniatiūra yra vienas ankstyviausių parodos vaizdų, tačiau ir ji sukurta jau po Vytauto mirties. Kompozicijoje valdovo atmintis siejama su Pahonios ženklu ir ceremonine istorijos scena. Ji neatsako, kaip Vytautas iš tiesų atrodė, bet rodo, kaip greitai jo asmuo tapo politinės ir dinastinės atminties dalimi. 1930 m. biografijoje jo mirtis aprašoma kaip katalikiškai pasirengusio valdovo išėjimas, po kurio kūnas aštuonias dienas rodytas visuomenei. Miniatiūra leidžia pradėti pasakojimą nuo paradokso: pirmieji vaizdai jau yra pomirtinė reprezentacija. Šis paradoksas lydės visą tolesnę parodą. [t-194970]

Teiginys t-194970

1930 m. biografijoje Vytauto mirtis aprašoma kaip katalikiškai pasirengusio valdovo išėjimas, po kurio jo kūnas aštuonias dienas buvo viešai išstatytas atsisveikinti.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#rankraštis · #simbolis · #asmuo · #laidotuvės · #lietuvos-didžioji-kunigaikštystė · #paveikslėlis · #tapyba · #Pahonia

Originalios šaltinio žymos (10)

1443 paintings of people · Artworks without Wikidata item · Author died more than 100 years ago public domain images · CC-PD-Mark · Coat of arms of Vytautas · Fur trimmings in art · Historical coats of arms of Lithuania · Medieval furs · Sigismund, Holy Roman Emperor in miniature · Squirrel (clothing) in art

Pirminis vaizdo įrašas

Karys tampa valdovu

Vytauto valdžia matoma ne vien mūšiuose. Laiškai, aktai ir vėliavos atskleidžia derybas, įsipareigojimus ir reprezentaciją, lydėjusią jo kelią į Lietuvos valdymą.

Atidaryti vaizdo kortelę

Ištikimybės aktas Jogailai, 1404

Witold (Aleksander), wielki książę litewski · 20 September 1404 · Wikimedia Commons

Viešoji sritisThis file was provided to Wikimedia Commons by the Polish Central Archives of Historical Records as part of a cooperation project with Association "Archivum Patriae" and Wikimedia Polska .

Didelio formato archyvinis aktas dokumentuoja 1404 m. Vytauto įsipareigojimą Vladislovui Jogailai ir Lenkijos karūnai. Pergamentas, tankus lotyniškas tekstas ir antspaudų vietos primena, kad valdžia buvo kuriama ne vien kalaviju, bet ir raštiškais susitarimais. Kėzmarko epizodą aprašantis teiginys rodo kitą to paties santykio pusę: Vytautas atmetė Zigmanto siūlymą suardyti uniją ir apie slaptą karūnos pasiūlymą pranešė Jogailai. Eksponatas todėl nėra paprasta „draugystės“ iliustracija. Jis leidžia matyti nuolat derėtą, įtampa ir abipusiais įsipareigojimais paremtą dviejų valdovų politinį ryšį. Dokumento tyla čia tampa istorinio sudėtingumo dalimi. [t-194961]

Teiginys t-194961

Kėzmarke Vytautas atmetė Zigmanto siūlymą suardyti uniją ir, grįžęs, apie slaptą karūnos pasiūlymą pranešė Jogailai.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#aktas · #archyvinis-šaltinis · #diplomatinis-įvykis · #dokumentas · #lenkija · #lietuvos-didžioji-kunigaikštystė · #priesaika · #rankraštis

Originalios šaltinio žymos (10)

1404 seals · Artworks with known accession number · Artworks without Wikidata item · Author died more than 100 years ago public domain images · CC-PD-Mark · Documents from Archiwum Główne Akt Dawnych · Documents of Wladislaus II of Poland · Media contributed by Archiwum Główne Akt Dawnych · Vytautas the Great · Zbiór Dokumentów Pergaminowych w Archiwum Główne Akt Dawnych

Pirminis vaizdo įrašas

1399 m. Vytauto Didžiojo laiškas Rygos burmistrui su parašu „Самъ“.

Atidaryti vaizdo kortelę

Laiškas su valdovo ženklu „Самъ“

Вітаўт Вялікі (Vitaŭt Vialiki) · 1399 · Wikimedia Commons

Viešoji sritisГрамоти XIV ст. / упорядкування М. М. Пещак. – Київ: Наукова думка, 1974. № 77. Дайліда А. Пачаткі Вялікага княства Літоўскага: ад стварэння да Крэўскай уніі / Рэц. С. Тарасаў. Аўтарскае выданне. — Менск, 2019. С. 307.

1399 m. laiškas Rygos burmistrui išsaugojo Vytauto kanceliarijos darbą, prikabintą antspaudą ir išskirtinį parašą „Самъ“. Šis dokumentas priartina valdovą labiau negu vėlyvas portretas: matome ne jo veidą, o realiai veikusios valdžios pėdsaką. Biografijos autorius atsargiai spėjo, kad Vytautas galėjo mokėti totorių kalbą, nes jo dvare tarnavo totoriai, o kanceliarija siuntė tokia kalba rašytus dokumentus. Laiškas to spėjimo pats neįrodo, tačiau pagrindžia daugiakalbės ir plačius ryšius palaikiusios kanceliarijos kontekstą. Eksponatas rodo diplomatiją kaip kasdienį valdymo įrankį. Kartu jis primena atsargiai skirti faktą nuo spėjimo. [t-194974]

Teiginys t-194974

Biografijos autorius atsargiai spėjo, kad Vytautas galėjo mokėti totorių kalbą, nes jo dvare tarnavo totoriai, o kanceliarija siuntė raštus totorių kalba.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#antspaudas · #archyvinis-šaltinis · #dokumentas · #laiškas · #lietuva · #lietuvos-didžioji-kunigaikštystė · #rankraštis · #valdovas

Originalios šaltinio žymos (7)

Author died more than 100 years ago public domain images · CC-PD-Mark · Charters of Vytautas the Great · Church Slavonic inscriptions in Lithuania · Naukova Dumka · PD-old missing SDC copyright status · Vytautas the Great

Pirminis vaizdo įrašas

Vytauto Didžiojo 1410 m. vasario 16 d. lotyniškas ediktas.

Atidaryti vaizdo kortelę

Ediktas Žalgirio metų pradžioje

Vytautas the Great (or his clerk) · 1410-02-16 · Wikimedia Commons

Viešoji sritisOriginally uploaded on en.wikipedia.org (2006). Source this

1410 m. vasario 16 d. lotyniškas Vytauto ediktas buvo išduotas likus keliems mėnesiams iki Žalgirio mūšio. Pergamento puslapis nevaizduoja kariuomenės, tačiau parodo administracinę valdovo pusę: sprendimai, raštas ir teisinė forma lydėjo karinius pasirengimus. 1930 m. biografijoje teigiama, kad Vytautas pats vadovavo savo kariuomenei, o sąjunginės pajėgos turėjo spręsti lenkų vadovybės klausimą. Dokumentas nepatvirtina kiekvienos šio vertinimo detalės, bet suteikia materialų 1410 m. kontekstą. Parodoje jis sąmoningai stabdo herojišką mūšio vaizdinį ir leidžia pamatyti valdovą, kuris tuo pačiu metu valdė per dokumentus. [t-194956]

Teiginys t-194956

Šaltinyje teigiama, kad Vytautas pats vedė savo kariuomenę, o lenkų kariuomenė iš pradžių neturėjo vadų.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#aktas · #archyvinis-šaltinis · #dokumentas · #lietuva · #lietuvos-didžioji-kunigaikštystė · #rankraštis · #valdovas

Originalios šaltinio žymos (7)

1410 in Europe · 1410-02-16 · CC-PD-Mark · Documents of the Grand Duchy of Lithuania · PD-old missing SDC copyright status · PD-old-100-expired · Vytautas the Great

Pirminis vaizdo įrašas

1416 m. herbyne pavaizduota Vytauto Didžiojo vėliava su Kęstutaičių raiteliu ir Lietuvos Vyčiu.

Atidaryti vaizdo kortelę

Vytauto vėliava Konstanco herbyne

From an Armorial (a book of coats-of-arms), produced in 1416. Made by a Portuguese herald, attending the Council of Constance. · 1416-01-01 · Wikimedia Commons

BY-SA 4.0https://iiif.biblissima.fr/collections/manifest/04f2cc0d807d3d80e1408351acf5f1500fcc4888?tify={%22pages%22 :[173],%22panX%22:0.216,%22panY%22:0.819,%22view%22:%22export%22,%22zoom%22:0.295} (page 143 in the actual book; page 173 in the online version)

1416 m. herbyne užfiksuota Vytauto vėliava su Kęstutaičių raiteliu ir Lietuvos Vyčiu. Ryški raudonos ir auksinės spalvų kompozicija skirta ne portretiniam panašumui, o valdovo atpažinimui tarptautinėje aplinkoje. Biografijos pasakojime Vytautas mūšio metu judėjo tarp kariuomenės dalinių ir rūpinosi jų tvarka; vėliava padeda suprasti ženklų vaidmenį tokioje kariuomenėje. Ji žymėjo valdžią, grupavo žmones ir pavertė asmeninę dinastinę tapatybę viešu politiniu kodu. Eksponatas todėl sieja karvedžio veiksmą su reprezentacija: valdovas buvo matomas ne tik per savo kūną, bet ir per jį lydinčius ženklus. [t-194957]

Teiginys t-194957

Kol Jogaila tarėsi su pasiuntiniais, Vytautas judėjo tarp kariuomenės dalinių ir rūpinosi jų tvarka.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#Vytauto ikonografija · #archyvinis-šaltinis · #heraldika · #iliustracija · #kunigaikštis · #lietuva · #lietuvos-didžioji-kunigaikštystė · #vytis

Originalios šaltinio žymos (7)

Banners and coats of arms of Kęstutis, Grand Duke of Lithuania · CC-BY-SA-4.0 · Coats of arms in the Chronicle of the Council of Constance · Heraldry of Grand Duchy of Lithuania in the Council of Constance · Paintings of flags of Poland · Vytautas the Great · Vytis on flags

Pirminis vaizdo įrašas

Valstybė ir jos ženklai

Monetos ir heraldika pasakoja apie teritoriją, valdžios mastą ir administraciją. Jos yra mažos, bet itin tankios valstybės istorijos laikmenos.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moneta su ieties smaigaliu ir kryžiumi, kaldinta Vilniuje apie 1392–1401 m.

Atidaryti vaizdo kortelę

Ankstyvojo valdymo ietigalis ir kryžius

Grand Duchy of Lithuania (coin), M. K. Čiurlionis National Museum of Art / Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (image) · The coin was minted between 1392–1401 (or earlier). · Wikimedia Commons

BY-SA 4.0LIMIS (primary account number of exhibit: ČDM Nn 54230)

Nedidelė, apie 1392–1401 m. Vilniuje kaldinta moneta išlaikė ieties smaigalio ir kryžiaus ženklus. Joje nėra Vytauto portreto ar vardo, todėl ryšys su valdovu yra chronologinis ir politinis, o ne tiesiogiai atvaizduotas. Būtent 1392-uosius biografija vadina lūžio metais: Vytautas nutraukė sąjungą su Ordinu, susitaikė su Jogaila ir gavo valdyti visą Lietuvą. Moneta leidžia tą abstraktų valdžios pasikeitimą pamatyti kasdienėje apyvartoje. Ji rodo, kaip valdovo laikotarpis įsirašo ne vien sutartyse, bet ir mažuose daiktuose, judėjusiuose tarp miestų, dvarų ir žmonių. Mažas mastelis tik sustiprina šio pokyčio materialumą. [t-194976]

Teiginys t-194976

1392-ieji Vytauto gyvenime tapo lūžio metais: jis nutraukė sąjungą su Ordinu, susitaikė su Jogaila ir gavo valdyti visą Lietuvą.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#lietuva · #lietuvos-didžioji-kunigaikštystė · #moneta · #pinigai · #vilnius

Originalios šaltinio žymos (3)

CC-BY-SA-4.0 · Coins of the Grand Duchy of Lithuania · Vytautas the Great

Pirminis vaizdo įrašas

1399–1401 m. Vytauto laikų Smolensko kunigaikštystės moneta su Gediminaičių stulpais ir slaviškais liūtais.

Atidaryti vaizdo kortelę

Smolensko moneta ir valdžios pakraštys

Grand Duchy of Lithuania (coin), Pinigų muziejus / Money Museum (image) · The coin was minted in 1399–1401. · Wikimedia Commons

BY-SA 4.0LIMIS (primary account number of exhibit: LBPM GEK 7138)

1399–1401 m. Smolensko kunigaikštystės monetos pusėse matomi Gediminaičių stulpai ir stilizuoti slaviški liūtai. Šis derinys kalba apie vietinės tradicijos ir Lietuvos politinės įtakos sandūrą. 1930 m. biografijos autorius Vytauto veiksmus Rytų žemėse ir stepėse vertino kaip stiprius smūgius priešininkams; tokį vertinimą paroda aiškiai palieka šaltiniui, o ne pateikia kaip neutralų faktą. Moneta leidžia kalbėti tiksliau: valdžia buvo reiškiama simboliais, vasaliniais ryšiais ir pinigų apyvarta. Ji materializuoja didelės, nevienalytės valstybės pakraštį, kuriame susitiko kelios politinės kalbos. Šis susitikimas išliko abiejose monetos pusėse. [t-194959][t-194971]

Teiginys t-194959

1930 m. biografijos autorius Vytauto žygius prieš Aukso Ordos stepių gyventojus vertino kaip itin stiprius smūgius.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Teiginys t-194971

Šaltinyje Vytauto žemėvaldos politika rusėniškose žemėse apibūdinama kaip reforma, išplėtusi jo nuosavų žemių plotą.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#heraldika · #lietuva · #lietuvos-didžioji-kunigaikštystė · #moneta · #muziejaus-eksponatas · #pinigai · #simbolis · #valdovas

Originalios šaltinio žymos (9)

1401 coins · CC-BY-SA-4.0 · Columns of Gediminas on Grand Ducal Lithuanian coins · Images with annotations · Polgrosh · Principality of Smolensk · Ruthenian lion · Vytautas the Great · Vytautas the Great in art

Pirminis vaizdo įrašas

Atidaryti vaizdo kortelę

Denaras su Gediminaičių stulpais

Grand Duchy of Lithuania (coin), Šiauliai Aušros Museum / Šiaulių „Aušros“ muziejus (image) · The coin was minted in 1413–1430. · Wikimedia Commons

BY-SA 4.0LIMIS (primary account number of exhibit: ŠAM GEK 1404/33)

Vytauto 1413–1430 m. denaro fotografijoje matome abi apgadintos monetos puses: Gediminaičių stulpus, kryžių ir ietigalį. Tai vienas tiesiausių parodos valdžios ženklų, nes jo datavimas ir atribucija siejami su Vytauto valdymu bei Vilniaus monetų kalykla. Biografijoje teigiama, kad Vytauto laikais Lietuvoje buvo kalami čekų grašiai, o šalia jų kursavo lietuviški denarai. Moneta nepaverčia ekonomikos vien valdovo portretu; priešingai, ji rodo ženklų sistemą, kuri veikė be veido. Eksponatas primena, kad valstybės kasdienybę kūrė matas, sidabras, pasitikėjimas ir atpažįstama heraldika. Kiekviena detalė čia turi politinį svorį. [t-194972]

Teiginys t-194972

Vytauto laikais Lietuvoje buvo kalami čekų grašiai, o šalia jų kursavo lietuviški denarai.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#heraldika · #lietuva · #lietuvos-didžioji-kunigaikštystė · #moneta · #pinigai · #simbolis · #valdovas · #vilnius

Originalios šaltinio žymos (5)

1413 coins · CC-BY-SA-4.0 · Columns of Gediminas on the seals of the Grand Dukes of Lithuania · Vytautas the Great · Vytautas the Great in art

Pirminis vaizdo įrašas

Atidaryti vaizdo kortelę

Pahonia kaip asmeninis ir valstybės ženklas

Unknown author Unknown author · between 1416 and 1417 · Wikimedia Commons

Viešoji sritisLivro de Arautos al. De ministerio armorum. Portuguese armorial. The University of Manchester Library, U.K.

Apie 1416–1417 m. heraldinėje knygoje Vytautui priskirtame herbe raitelis, skydas ir karūna sudaro tankią valdžios programą. Vaizdas buvo skirtas atpažinti valdovą, tačiau kartu veikė kaip Lietuvos politinės bendruomenės ženklas. Sutarties teiginys pasakoja, kad Vytautas iš Jogailos gavo Lietuvą valdyti didžiojo kunigaikščio teisėmis ir taip susigrąžino valdžią. Heraldika neįrodo sutarties turinio, bet parodo, kaip įgyta valdžia buvo viešai pateikiama. Šiame eksponate asmuo ir valstybė beveik susilieja: nėra tikro veido, tačiau raitelio figūra leidžia valdovo vardui veikti tarptautinėje ženklų kalboje. Ženklas tampa savotišku politiniu portretu. [t-194960]

Teiginys t-194960

Vytautas iš Jogailos gavo Lietuvą valdyti didžiojo kunigaikščio teisėmis kaip lėną; ši sutartis grąžino jam Lietuvos valdžią.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#Pahonia · #Vytauto ikonografija · #atvaizdas · #heraldika · #iliustracija · #lietuva · #simbolis · #valdovas

Originalios šaltinio žymos (7)

Author died more than 100 years ago public domain images · CC-PD-Mark · Historical coats of arms of Lithuania by ruler · PD-old missing SDC copyright status · Template Unknown (author) · Vytautas the Great · Vytis on flags

Pirminis vaizdo įrašas

Karūna, kurios nebuvo

1429–1430 m. karūnacijos projektas vėliau tapo pagrindiniu Vytauto suvereniteto pasakojimu. Eksponatai rodo ir įvykį, ir jo vėlesnę interpretaciją.

Atidaryti vaizdo kortelę

Pašlovinimas Slucko kronikoje

Timofey, scribe of bishop Gerasim of Smolensk · circa 1430 · Wikimedia Commons

CC0https://bis.nlb.by/api/files/getFromDocument/19328

Apie 1430 m. Slucko kronikos puslapyje Vytautas šlovinamas raštu, todėl valdovo reputaciją čia kuria ne portretas, o kalba. Rankraštis gimė tuo metu, kai karūnacijos projektas ir valdovo mirtis suteikė jo figūrai ypatingą politinį krūvį. 1930 m. biografijoje laukta karūna interpretuojama kaip ženklas, turėjęs išgelbėti valstybę ir jos laisvę. Paroda šią stiprią interpretaciją priskiria konkrečiam šaltiniui. Kronika leidžia matyti, kad išaukštintas Vytauto vaizdinys nebuvo vien XX a. išradimas: jis pradėtas formuoti dar valdovo epochos pabaigoje ir perduotas vėlesniems skaitytojams. Rašytinis pagyrimas pats tampa eksponuojamu atvaizdu. [t-194968]

Teiginys t-194968

1930 m. biografijoje Vytauto laukta karūna interpretuojama kaip ženklas, turėjęs išgelbėti valstybę ir jos laisvę.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#archyvinis-šaltinis · #kronika · #lietuva · #lietuvos-didžioji-kunigaikštystė · #metraštis · #rankraštis · #valdovas

Originalios šaltinio žymos (6)

CC-Zero · Church Slavonic inscriptions in Belarus · Church Slavonic inscriptions in Poland · Praise to Vytautas the Great · Sluck Letopis · Vytautas the Great

Pirminis vaizdo įrašas

Vytauto Didžiojo atvaizdas po Pahonia herbu, iš 1930 m. Vilniuje išleistos A. Stankevičiaus knygos.

Atidaryti vaizdo kortelę

1930 metų Vytautas po Pahonia

Unknown author Unknown author · 1930 · Wikimedia Commons

Viešoji sritisСтанкевіч А. Вітаўт Вялікі і беларусы. — Вільня, 1930. С. 5.

Adomo Stankevičiaus 1930 m. leidinio iliustracijoje Vytauto figūra iškeliama po Pahonia herbu. Kompozicija sujungia valdovą, valstybę ir jubiliejinę atmintį viename aiškiame vaizde. Tais pačiais metais plito pasakojimas apie Lucko suvažiavimą, kurį, kaip teigia biografija, Vytautas sušaukė 1429 m. sausio 6 d. Paveikslas nėra suvažiavimo dokumentas, tačiau rodo, kaip tarpukaris šį politinį epizodą įrašė į suvereniteto ikonografiją. Karūnos čia nematome, tačiau jos nebuvimą pakeičia heraldinis didingumas. Tai svarbus pavyzdys, kaip neužbaigtas projektas virsta užbaigtu nacionaliniu vaizdiniu. Jo įtaiga kyla iš sąmoningo paprastumo. [t-194965]

Teiginys t-194965

Popiežiaus paskirtą suvažiavimą Vytautas sušaukė 1429 m. sausio 6 d. Lucke.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#Pahonia · #Vytauto ikonografija · #iliustracija · #knyga · #lietuva · #tarpukaris · #vilnius

Originalios šaltinio žymos (9)

1930 in Vilnius · Black and white photographs of interiors of churches · Black and white photographs of the Church of St. Nicholas, Vilnius · Books by Adam Stankievič · Historical coats of arms of Lithuania · Interior of Church of St. Nicholas in Vilnius · PD-anon-70 · Template Unknown (author) · Vytautas the Great

Pirminis vaizdo įrašas

Vytauto Didžiojo portretinis atvaizdas atviruko tipo spaudinyje.

Atidaryti vaizdo kortelę

Valdymo datos po karūnuotu portretu

https://www.epaveldas.lt/thesaurus/_source/cr6bpy63jer5r28nbxdw3jn · Martynas Mažvydas National Library of Lithuania

creativecommons.org

Atviruko tipo spaudinyje karūnuotas Vytautas įvardytas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o po portretu išspausdintos 1392–1430 m. valdymo datos. Tokia forma sudėtingą karūnacijos istoriją sutraukia į įtaigų valdovo ženklą. Biografijos teiginys atskleidžia konfliktą: Vytautas laiške Jogailai piktinosi mintimi, kad Lietuvos bajorai ir gyventojai negali laisvai pasirinkti valdovo be Lenkijos baronų sutikimo. Atvirukas šios polemikos nepasakoja, bet jo karūna vizualiai išsprendžia tai, kas istorijoje liko neišspręsta. Eksponatas todėl svarbus kaip populiariosios atminties gebėjimo suteikti prarastai karūnai matomą pavidalą pavyzdys. Vaizdas atsako ten, kur šaltiniai ginčijasi. [t-194966]

Teiginys t-194966

Vytautas laiške Jogailai piktinosi teiginiu, kad Lietuvos bajorai ir gyventojai negali laisvai išsirinkti valdovo be Lenkijos baronų sutikimo.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#portretas · #asmuo · #istorinis portretas · #kunigaikštis · #lietuva · #paveikslėlis · #portretas · #valdovas

Pirminis vaizdo įrašas

Atvirukas su Vytauto Didžiojo, Lietuvos kunigaikščio, portretu.

Atidaryti vaizdo kortelę

Kunigaikštis atviruke, karalius vaizduotėje

The Oginski Cultural History Museum of Rietavas

creativecommons.org

Šiame atviruke Vytautas pristatomas kaip Lietuvos kunigaikštis, tačiau reprezentacinė poza, drabužiai ir rėmas suteikia jam beveik karališką statusą. Masinės spaudos vaizdas keliavo tarp žmonių ir kūrė bendrą, lengvai atpažįstamą valdovo veidą. Biografijoje karūna aiškinama kaip valstybės laisvę turėjęs apsaugoti ženklas; tai šaltinio interpretacija, o ne savaime suprantama istorijos išvada. Atvirukas parodo, kodėl tokia mintis tapo paveiki. Vaizde suverenitetas atrodo jau įvykęs, nors 1430 m. karūnacija neįvyko. Taip mažas spaudinys užpildo politinės istorijos paliktą tuštumą ir perduoda ją kasdienėje kultūroje. Jo kelionė pati yra atminties istorija. [t-194968]

Teiginys t-194968

1930 m. biografijoje Vytauto laukta karūna interpretuojama kaip ženklas, turėjęs išgelbėti valstybę ir jos laisvę.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#portretas · #asmuo · #istorinis portretas · #kunigaikštis · #paveikslėlis · #portretas · #valdovas

Pirminis vaizdo įrašas

Mirtis ir nutrūkusi karalystės galimybė

Vytauto liga ir mirtis nutraukė karūnacijos projektą. Po penkių šimtmečių ši pabaiga tapo didelio visuomeninio minėjimo pradžia.

Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių minėjimo Centro komiteto antspaudas su Vyčiu, XX a. 3–4 dešimtmetis.

Atidaryti vaizdo kortelę

Penkių šimtų metų atminimo komiteto antspaudas

Lithuania (seal), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (photography/scan) · Between 1920s-1930s · Wikimedia Commons

BY 4.0LIMIS (inventory number: ČDM Nas 293)

Violetinis Centro komiteto antspaudas su Vyčiu buvo naudojamas rengiant Vytauto mirties 500-ųjų metinių minėjimą. Jis rodo, kaip 1930 m. atmintis buvo organizuojama institucijomis, dokumentais ir oficialiais ženklais, o ne vien paveikslais. Biografijoje pasakojama, kad atsisveikinęs su svečiais Vytautas susirgo, nors dar neprarado vilties karūnuotis. Antspaudas po penkių šimtmečių šią nutrūkusią galimybę pavertė nacionaline programa. Jo centre nėra portreto: valdovo vietą užima Vytis ir komiteto legenda. Eksponatas liudija perėjimą nuo asmeninės mirties prie kolektyvinio, administruojamo istorijos minėjimo. Atmintis čia turi savo biurą ir procedūrą. [t-194969]

Teiginys t-194969

Atsisveikinęs su svečiais Vytautas susirgo, tačiau dar neprarado vilties karūnuotis.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#Vytauto jubiliejus · #Waykimas · #antspaudas · #lietuva · #muziejaus-eksponatas · #vytis

Originalios šaltinio žymos (5)

1930 in Lithuania · CC-BY-4.0 · Vytautas the Great · Vytautas the Great in art · Vytis on 20th-century seals

Pirminis vaizdo įrašas

Vytauto Didžiojo fondo rėmėjo liudijimas, išduotas 1930 m. už 125 litų auką.

Atidaryti vaizdo kortelę

Vytauto fondo rėmėjo liudijimas

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (image) · 1930 · Wikimedia Commons

BY 4.0LIMIS (inventory number: ČDM Tkr 1685)

1930 m. už 125 litų auką išduotas Vytauto Didžiojo fondo rėmėjo liudijimas jungia istoriją su pilietiniu veiksmu. Dekoratyvus lapas, parašai ir antspaudas rodo, kad valdovo atmintis buvo finansuojama, organizuojama ir paversta materialiu dalyvavimo įrodymu. Biografijoje Vytauto mirtis aprašoma katalikiško valdovo pabaigos ir didelių nelaimių Lietuvai kalba; paroda šį vertinimą aiškiai priskiria 1930 m. autoriui. Liudijimas padeda suprasti, kodėl toks tonas turėjo visuomeninę galią. Gedulas čia tampa fondu, auka ir pažadu tęsti atminimą, o istorinis pasakojimas – kolektyvine tarpukario praktika. Rėmėjas tapo aktyviu šios istorijos dalyviu. [t-194970]

Teiginys t-194970

1930 m. biografijoje Vytauto mirtis aprašoma kaip katalikiškai pasirengusio valdovo išėjimas, po kurio jo kūnas aštuonias dienas buvo viešai išstatytas atsisveikinti.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#Vytauto jubiliejus · #antspaudas · #aukojimas · #dokumentas · #institucija · #lietuva · #tarpukaris

Originalios šaltinio žymos (5)

1930 in Lithuania · CC-BY-4.0 · Historical images of Vytis · Vytautas the Great · Vytis on 20th-century seals

Pirminis vaizdo įrašas

1930 m. Vytauto Didžiojo jubiliejinės mažosios medalio reversas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiu.

Atidaryti vaizdo kortelę

Jubiliejinio medalio valstybės žemėlapis

Горолевич Игорь Евгеньевич · 2010-04-10 17:08:32 · Wikimedia Commons

Viešoji sritisИгорь Горолевич. «Калуга на иностранной награде». // ГУ «Государственный архив документов новейшей истории Калужской области» (ГАДНИКО) Ф. П-7701, оп. 1, д. 137. // Газета Калужской области «ВЕСТЬ-неделя» № 124-127 (6455-6458), 8 апреля 2010, Приложение «Калужские Губернские Ведомости» № 4 (7812), 8 апреля 2010. - С. 17) и http://www.proza.ru/2012/11/04/189

1930 m. mažojo jubiliejinio medalio reverse iškeltas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Valdovo mirties sukaktis čia siejama ne su kapu ar gedulo scena, bet su teritorinės galybės vaizdiniu. Biografijoje laukta karūna interpretuojama kaip valstybės ir jos laisvės išgelbėjimo ženklas; medalio žemėlapis šiai minčiai suteikia aiškią erdvinę formą. Tai nėra neutralus XV a. sienų dokumentas, o tarpukario atminties kūrinys. Jis parodo, kaip nutrūkusi karalystės galimybė vėliau perrašyta kaip didžiausio politinio masto prisiminimas, kurį galima laikyti rankoje ir perduoti kitam. Medalis paverčia geopolitiką asmeniniu daiktu. [t-194968][t-194970]

Teiginys t-194968

1930 m. biografijoje Vytauto laukta karūna interpretuojama kaip ženklas, turėjęs išgelbėti valstybę ir jos laisvę.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Teiginys t-194970

1930 m. biografijoje Vytauto mirtis aprašoma kaip katalikiškai pasirengusio valdovo išėjimas, po kurio jo kūnas aštuonias dienas buvo viešai išstatytas atsisveikinti.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#Vytauto jubiliejus · #heraldika · #lietuva · #lietuvos-didžioji-kunigaikštystė · #muziejaus-eksponatas · #žemėlapis

Originalios šaltinio žymos (5)

1930 medals · Items with VRTS permission confirmed · PD-self · Self-published work · Vytautas the Great

Pirminis vaizdo įrašas

Pašto vokas su Vytauto Didžiojo portretu, skirtas Žalgirio mūšio sukakčiai.

Atidaryti vaizdo kortelę

Vytautas, Žalgiris ir pašto atmintis

Trakai History Museum

creativecommons.org

Pašto vokas Vytauto portretą susieja su Žalgirio mūšio sukaktimi. Kasdienės komunikacijos objektas paverčia valdovą ir pergalę keliaujančiu atminties ženklu. 1930 m. biografijos autorius Žalgirio laimėjimą aiškino Vytauto vadovavimu ir vadino jį genialiu karvedžiu; paroda šį vertinimą pateikia kaip konkretaus autoriaus poziciją. Vokas rodo, kaip tokia interpretacija iš istorijos knygos pereina į viešą apyvartą: portretas, mūšio vardas ir jubiliejus sujungiami vienoje kompozicijoje. Po mirties Vytauto veidas tampa būdu kalbėti ne apie pabaigą, o apie pergalę ir valstybės tęstinumą. Atmintis keliauja kartu su laišku. [t-194962]

Teiginys t-194962

1930 m. biografijos autorius Žalgirio pergalę aiškino Vytauto vadovavimu ir vertino jį kaip genialų karvedį.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#portretas · #Vytauto ikonografija · #Vytauto jubiliejus · #atvaizdas · #mūšis · #portretas

Pirminis vaizdo įrašas

Veidas po mirties

XIX ir XX amžių spauda, pinigai ir tapyba sukūrė daugybę Vytauto veidų. Jie pasakoja tiek apie valdovą, kiek apie juos kūrusių visuomenių lūkesčius.

1922 m. Lietuvos 100 litų banknotas su Vytauto Didžiojo atvaizdu, Vyčiu ir Gedimino stulpais.

Atidaryti vaizdo kortelę

Vytautas ant 1922 metų šimto litų

Adomas Varnas, Bank of Lithuania , Šiaulių „Aušros“ muziejus · 1922 · Wikimedia Commons

Viešoji sritisLIMIS (primary account number of exhibit: ŠAM GEK 32800)

Adomo Varno sukurtame 1922 m. šimto litų banknote Vytauto portretas veikia greta Vyčio ir Gediminaičių stulpų. Jauna Lietuvos valstybė pasirinko valdovą kasdieniam pinigui, todėl istorinis veidas tapo pasitikėjimo ir teisėtumo ženklu. 1392-uosius biografija vadina Vytauto lūžiu – susitaikymo su Jogaila ir visos Lietuvos valdymo pradžia. Banknotas šį pasakojimą perkelia į modernią valstybę: senoji valdžia pateikiama kaip dabartinės politinės tvarkos pirmtakė. Eksponatas svarbus ne portretiniu tikslumu, o mastu – Vytauto atvaizdas galėjo cirkuliuoti tūkstančiais egzempliorių ir tapti kasdien matoma istorija. Pinigas čia kartu yra masinė medija. [t-194976]

Teiginys t-194976

1392-ieji Vytauto gyvenime tapo lūžio metais: jis nutraukė sąjungą su Ordinu, susitaikė su Jogaila ir gavo valdyti visą Lietuvą.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#Vytauto ikonografija · #Waykimas · #atvaizdas · #heraldika · #lietuva · #pinigai · #simbolis · #tarpukaris

Originalios šaltinio žymos (7)

Banknotes of Lithuania (1922-1938) · Banknotes with a face value of 100 · Columns of Gediminas on Lithuanian banknotes · PD-LT-exempt (banknotes) · Vytautas the Great · Vytautas the Great in art · Vytis on Lithuanian banknotes

Pirminis vaizdo įrašas

1936 m. 10 litų moneta su Vytautu Didžiuoju.

Atidaryti vaizdo kortelę

1936 metų dešimt litų su Vytautu

Tauragė Regional Museum

creativecommons.org

1936 m. dešimties litų monetoje karūnuotas Vytauto profilis paverstas oficialiu valstybės pinigo atvaizdu. Tai jau ne valdovo epochos denaras su ženklais, bet moderni proginė ikonografija, kurioje istorinis asmuo atpažįstamas iš veido ir vardo. Biografijoje nurodoma, kad Vytauto laikais Lietuvoje buvo kalami čekų grašiai ir cirkuliavo lietuviški denarai. Šalia viduramžių monetų šis eksponatas parodo penkių šimtmečių poslinkį: pinigas iš valdžios priemonės tapo ir istorijos memorialu. Portretas ant sidabro suteikė tarpukario valstybei tęstinumo jausmą, nors pats veidas buvo vėlyva meninė rekonstrukcija. Oficialumas jos nepaverčia autentišku portretu. [t-194972]

Teiginys t-194972

Vytauto laikais Lietuvoje buvo kalami čekų grašiai, o šalia jų kursavo lietuviški denarai.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#moneta · #Vytauto ikonografija · #atvaizdas · #kunigaikštis · #moneta · #pinigai · #portretas · #valdovas

Pirminis vaizdo įrašas

Mstislavo Dobužinskio paveikslo „Vytautas Didysis“ reprodukcijos atvirukas.

Atidaryti vaizdo kortelę

Dobužinskio tapybos Vytautas atviruke

Trakai History Museum

creativecommons.org

Atvirukas reprodukuoja Mstislavo Dobužinskio paveikslą „Vytautas Didysis“ ir paverčia tapybos kūrinį lengvai platinamu vaizdu. Valdovas čia konstruojamas spalva, kostiumu ir teatrališka laikysena – kaip istorinio pasakojimo centras. 1930 m. biografijos autorius Žalgirio pergalę aiškino Vytauto vadovavimu ir vertino jį kaip genialų karvedį. Atvirukas padeda pamatyti, kaip toks aiškiai vertinamasis teiginys įgauna emocinį kūną: žiūrovas gauna ne argumentą, o įsimenamą herojų. Eksponatas rodo medijų grandinę nuo paveikslo iki reprodukcijos ir nuo istoriografijos iki populiariosios, namuose saugomos ikonografijos. Kiekviena kopija plečia šio herojaus auditoriją. [t-194962]

Teiginys t-194962

1930 m. biografijos autorius Žalgirio pergalę aiškino Vytauto vadovavimu ir vertino jį kaip genialų karvedį.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#paveikslėlis · #Vytauto ikonografija · #Vytauto jubiliejus · #atvaizdas · #iliustracija · #istorinis portretas · #portretas

Pirminis vaizdo įrašas

Atidaryti vaizdo kortelę

„Vytautas Didysis ir baltarusiai“, 1930

Адам Станкевіч · 1930 · Wikimedia Commons

Viešoji sritisСтанкевіч А. Вітаўт Вялікі і беларусы. — Вільня, 1930.

Adomo Stankevičiaus Vilniuje išleistos knygos viršelis primena, kad Vytauto atmintis nėra vien lietuviškas pasakojimas. Baltarusiškas pavadinimas įrašo valdovą į daugiakalbę buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrą. Istorikas Kochanovskis, kaip cituoja 1930 m. biografija, teigė, kad unija Vytautas siekė ne lenkinti Lietuvą, o ją civilizuoti; tai aiškiai priskirta istoriografinei nuomonei. Knygos viršelis nesiūlo vieno atsakymo, bet parodo konkuruojančių interpretacijų erdvę. Paskutinis pagrindinės parodos eksponatas todėl grąžina nuo vieno didžiojo veido prie skirtingų kalbų, bendruomenių ir istorijos skaitymų. Paroda baigiasi ne atsakymu, o dialogu. [t-194963]

Teiginys t-194963

Istorikas Kochanovskis teigė, kad paskutine unija Vytautas siekė ne lenkinti Lietuvą, o ją civilizuoti.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Temos

#autorius · #bibliografija · #dokumentas · #knyga · #lietuva · #tarpukaris · #vilnius

Originalios šaltinio žymos (6)

Author died more than 70 years ago public domain images · Belarusians · Books by Adam Stankievič · CC-PD-Mark · PD-old missing SDC copyright status · Vytautas the Great

Pirminis vaizdo įrašas

Papildomas katalogas

Kiti patikrinti Vytauto vaizdai

Kauno paminklo medalis I

Vienas iš 1990 m. medalių variantų perkelia Vytauto Didžiojo paminklą Kaune į mažą metalinį atminimo objektą. Jis papildo pasakojimą apie valdovo pomirtinę skulptūrinę ikonografiją ir jos atkūrimą.

Teiginys t-194970

1930 m. biografijoje Vytauto mirtis aprašoma kaip katalikiškai pasirengusio valdovo išėjimas, po kurio jo kūnas aštuonias dienas buvo viešai išstatytas atsisveikinti.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kauno paminklo medalis II

Kitas to paties memorialinio motyvo egzempliorius leidžia palyginti medalio puses, reljefo būklę ir muziejinę fotografiją. Pagrindinėje parodoje jis nedubliuoja pirmojo motyvo, bet lieka patikrintame kataloge.

Teiginys t-194970

1930 m. biografijoje Vytauto mirtis aprašoma kaip katalikiškai pasirengusio valdovo išėjimas, po kurio jo kūnas aštuonias dienas buvo viešai išstatytas atsisveikinti.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kauno paminklo medalis III

Trečiasis muziejinis variantas saugo tą pačią Vytauto paminklo Kaune ikonografiją. Jis vertingas serijos pilnumui ir provenancijai, tačiau sąmoningai paliktas papildomame kataloge, kad nesikartotų pagrindinis pasakojimas.

Teiginys t-194970

1930 m. biografijoje Vytauto mirtis aprašoma kaip katalikiškai pasirengusio valdovo išėjimas, po kurio jo kūnas aštuonias dienas buvo viešai išstatytas atsisveikinti.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kauno paminklo medalis IV

Dar vienas 1990 m. medalio egzempliorius rodo, kaip vienas paminklo motyvas cirkuliavo keliuose muziejiniuose objektuose. Katalogas jį išsaugo, bet kuratorinė atranka neleidžia serijai užgožti kitų vaizdų.

Teiginys t-194970

1930 m. biografijoje Vytauto mirtis aprašoma kaip katalikiškai pasirengusio valdovo išėjimas, po kurio jo kūnas aštuonias dienas buvo viešai išstatytas atsisveikinti.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Dešimties litų monetos egzempliorius I

Ši 1936 m. monetos fotografija yra atskiras muziejaus egzempliorius su Vytauto profiliu. Ji palikta kataloge numizmatiniam palyginimui, bet nekartoja pagrindinėje parodoje rodomo geriausiai skaitomo varianto.

Teiginys t-194972

Vytauto laikais Lietuvoje buvo kalami čekų grašiai, o šalia jų kursavo lietuviški denarai.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Dešimties litų monetos egzempliorius II

Antras 1936 m. dešimties litų egzempliorius leidžia tikrinti reljefo ir fotografavimo skirtumus. Jis išlieka viešame kataloge su atskira provenancija, nors kuratoriniame pasakojime monetos motyvas nerodomas pakartotinai.

Teiginys t-194972

Vytauto laikais Lietuvoje buvo kalami čekų grašiai, o šalia jų kursavo lietuviški denarai.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Paminklo medalio kitas liejinys

Atskiras Trakų istorijos muziejaus įrašas dokumentuoja kitą Vytauto paminklo Kaune medalio liejinį. Jo licencija, kūrėjas ir pirminis įrašas išsaugomi, o pats vaizdas lieka lyginamajame kataloge.

Teiginys t-194970

1930 m. biografijoje Vytauto mirtis aprašoma kaip katalikiškai pasirengusio valdovo išėjimas, po kurio jo kūnas aštuonias dienas buvo viešai išstatytas atsisveikinti.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1990 metų paminklo medalis

1990 m. datuotas variantas aiškiai įvardija Vytauto Didžiojo paminklą Kaune ir jo atkūrimo atmintį. Jis užbaigia visą patikrintą seriją, tačiau dėl motyvo pasikartojimo rodomas kataloge.

Teiginys t-194970

1930 m. biografijoje Vytauto mirtis aprašoma kaip katalikiškai pasirengusio valdovo išėjimas, po kurio jo kūnas aštuonias dienas buvo viešai išstatytas atsisveikinti.

Atidaryti teiginį ir jo citatą Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)