Vytautas Didysis

Santrauka

— 2 — Vytautas, apie kurį mes čia kalbėsime, buvo žymiausias šios dinastijos atstovas, kaip galingas ir labai didelis ąžuolas, išaugęs kitų miško medžių tarpe. Vytautas buvo Kęstučio iš eilės ketvirtas, o Birutės bene pirmagimis sūnus. Bet iš ki­ tos pusės, Vytautui teko gyventi ne vien pagoniško tikėjimo pa­ sauliožiūros rate.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 — 2 — Vytautas, apie kurį mes čia kalbėsime, buvo žymiausias šios dinastijos atstovas, kaip galingas ir labai didelis ąžuolas, išaugęs kitų miško medžių tarpe.		c-001
t-002 Vytautas buvo Kęstučio iš eilės ketvirtas, o Birutės bene pirmagimis sūnus.		c-002
t-003 Bet iš ki­ tos pusės, Vytautui teko gyventi ne vien pagoniško tikėjimo pa­ sauliožiūros rate.		c-003
t-004 Vytautas savo ka­ riuomenę pats vedė, o lenkai visai neturėjo vadų.		c-004
t-005 Jogaila tuojau sudarė aštuonių žmonių karo tarybą, kuriai pirmininkas buvo Vytautas.		c-005
t-006 Vytautas visą laiką, kai Jogaila tarėsi su pasiuntiniais, lakstė kariuome­ nės tarpe, darė tvarką.		c-006
t-007 Taip iš tikrųjų būtų ir įvykę, jeigu šitiems Jogailos planams nebūtų stojęs skersai kelio Vytautas, kuris visai netikėtai, pa­ bėgęs iš Krėvės kalėjimo, atsidūrė pas Vokiečių Ordiną.		c-007
t-008 Jo krikštatėviu buvo Ragainės komtūras Vy­ gandas von Baldersheimas, dėl to ir Vytautas apsikrikštijo Vy­ gando vardu^1 ).		c-008
t-009 Lietuviai krikštijosi Vytauto D.		c-009
t-010 Daugiau Jogaila Lie­ tuvoje bažnyčių ir nestatęs; tai atliko Vytautas ir Lietuvos didikai.		c-010
t-011 Vytautas ir Jogaila, nelaukdami Ordino užpuo­ limo, 1422 m. liepos mėn.		c-011
t-012 Gudrūs Pskovo ir Naugardo pirkliai, pajutę Vytauto pyk­ tį, keletą kartų siuntė pas jį su dovanomis savo pasiuntinius, bet Vytautas nenorėjo klausyti jų taikių pasiūlymų ir atvirai rengėsi karui, kuris įvyko 1426 m. Tų metų vasarą, rugpiūčio mėn.		c-012
t-013 Vadinasi, taip stipriai Vytautas buvo užatakavęs šiuos stepių gyventojus, kurie nuo Aukso Ordos įkūrimo laikų (1273) vargi­ no rusus duoklėmis ir baidė Europą^2 ).		c-013
t-014 153 sustiprėjusi Vytauto padėtis.		c-014
t-015 Tuo būdu Vytautas gavo iš Jo­ gailos Lietuvą didž.		c-015
t-016 Kuo būdu stengtasi išlyginti nesusipratimas, apie tai liudija ir Vytauto titulas: „ex parte Regni Poloniae supremi du­ cis Lituaniae“, kokį duoda Vytautui anas raštas iš 1398 m. pa­ baigos.		c-016
t-017 Vytautas, naujais pasižadėjimais nuraminęs lenką galvas ir susiderinęs su Ordinu, pasuko į rytus sutvarkyt Smolensko reikalą.		c-017
t-018 Vytautas šiuo laiku atmetė ir gundymą suardyti uniją, ka­ da jis buvo nuvykęs į Kėzmarką pas Vengrų karalių Zigmantą, norėdamas jį palenkti, kad ištesėtų paliaubas su Lenkija.		c-018
t-019 Rytai ginklų kovoje nugalėjo Vakarus, vadovaujant genialiam Vytautui, kuris neveltui vadi­ namas Didžiuoju.		c-019
t-020 Kochanovskis yra tos nuomonės, kad paskutine unija Vytautas nenorėjęs Lietuvos len­ kinti, bet ją civilizuoti^3 ).		c-020
t-021 Vytauto bajorai irgi dalyvavo kovose, kaip antai, kun. Zigmantas Kaributas vadovavo kai kurioms lenkų kariuomenės dalims.		c-021
t-022 Kai šį sprendimą sužinojo Vytautas ir Jogaila, kurie tada viešėjo Dauguose, abu taip balsiai pra­ virko, kad jų verksmas, kaip sako Dlugošas, iš tolo buvo girdėti.		c-022
t-023 Ištikimybės prie­ saikos aktuose dėl Lenkijos įpėdinių lenkai prisiekė, kad, mirus Jogailai, jo vaikų globėjas bus Vytautas.		c-023
t-024 Vytauto karūnacijos klausimas, iškeltas 1429 m. Lucko su­ važiavime, buvo nebe naujas.		c-024
t-025 Šis pavojus ir turėjo būt aptartas suvažia­ vime, kurį paskyrė popiežius, o Vytautas sušaukė 1429 m. sau­ sio mėn.		c-025
t-026 Tuojau iš čia Vytautas nurašė Jogailai laišką, su pasipiktinimu pabrėždamas, kaip jį skaudžiai jis įžeidė, pasisakęs nenorįs todėl palaikyti jo karūnacijos, kad Lie­ tuvos bajorai ir gyventojai neturi teisės laisvai išsirinkti valdo­ vo be Lenkijos baronų.		c-026
t-027 Kai sužinojo, kad kryžiuočių pasiuntinys, Tomo komtūras, atvyko pas Jogailą į Lenčicą, pa­ siuntė ten ir Vytautas savo delegatus: Vilniaus vaivadą (palati­ num) Gedgaudą (Gedigoldum) ir maršalką Rumbaudą (Rum­ poldum).		c-027
t-028 Nežiūrint visų nesusipratimų su lenkais, Vytautas ir dabar atvykusiems pasiuntiniams buvo malonus ir vaišingas: nesigai­ lėjo jiems visokių dovanų, o išvykstant, pats palydėjo iki Vol­ kovisko.		c-028
t-029 Sužinojęs iš savo pasiuntinio apie suvažiavimo pa­ sekmes Vytautas įsitikino, kad geruoju su Lenkija nesusitars, Vytautas dabar laukė karūnos, kaip ženklo, kuris turi išgelbėti valstybę^3 ) ir jos laisvę^4 ).		c-029
t-030 Vytautas, atsisveikinęs su svečiais, susirgo^4 ).		c-030
t-031 Taip tad Vytautas, didysis mūsų valdovas, kaip geras ka­ talikas, susitaikinęs su Dievu, užmerkė akis ir paliko Lietuvą didelėms nelaimėms.		c-031
t-032 Taigi didysis Lietuvos kunigaikš­ tis buvo didžiausias visoje valstybėje žemvaldys ir turėjo pla­ čiausių teisių žemės valdymo srityje.		c-032
t-033 Visi šių kunigaikščių, daugiausia jau minėtų tėvynainių, dvarai su visa dirbama ir nedirbama žeme, žmonė­ mis, gyvuliais ir padargais pateko į tiesioginę Vytauto valdžią.		c-033
t-034 Tai buvo tam tikra žemės valdymo reforma, Vytauto įvykdyta rusiškuose kraštuose, ir praplėtusi jo nuosavų žemių plotą, susiaurėjusi Lietuvoje.		c-034
t-036 Kaip vertino Vytautas karines pareigas už žemę, rodo ir tai, kad gausiai dalino žemių visai ne bajorų kilmės žmonėms, kurie už tai turėjo raiti tarnauti kariuomenėje.		c-036
t-037 Vytauto laikais čekų gra­ šiai buvo kalami ir Lietuvoje.		c-037
t-038 Žodžiu šios kontri­ bucijos ir, bendrai, mokesčiai bei duoklės didino Vytauto iždą.		c-038
t-040 Nuo pat jaunystės Vytautas mėgo karo dalykus, ginklus.		c-040
t-041 Galimas daiktas, kad Vytautas mokėjęs ir totorių kal­ bos, nes jo dvare totorių daug pasimaišydavo ir nuolat būdavo kun. tarnyboj; o iš kun. kanceliarijos, kaip užsimena Ghillebert de Lannoy, buvo siuntinėjami totorių kalba raštai.		c-041
t-042 Istoriniai reikšmingas Vytauto veikimas prasideda Kęstu­ čio kovos metu su Jogaila.		c-042
t-043 Vytautas, dukart iš Lietuvos pabėgęs, išbuvo apie ketve­ rius metus Prūsuose.		c-043
t-044 1392 metai Vytauto gyvenime yra persilaužimo metai — jis galutinai atsisakė nuo sąjungos su Ordinu, susitaikė su Jogai­ la ir lenkais ir gavo valdyti ne tik tėviškę, bet ir visą Lietuvą.		c-044

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: — 2 — Vytautas, apie kurį mes čia kalbėsime, buvo žymiausias šios dinastijos atstovas, kaip galingas ir labai didelis ąžuolas, išaugęs kitų miško medžių tarpe.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jiedu davė vėl valstybei vi­ są eilę kunigaikščių, kurie Lietuvą valdė daugiau kaip pustrečio šimto metų, iki pat Liublino unijos.

— 2 —

Vytautas, apie kurį mes čia kalbėsime, buvo žymiausias
šios dinastijos atstovas, kaip galingas ir labai didelis ąžuolas,
išaugęs kitų miško medžių tarpe. Jo tėvas Kęstutis, nuolatinis
Žemaičių krašto gynėjas, turėdamas per 40 metų vedė žinomo
Žemaičių bajoro Vydimanto dukterį Birutę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Vytautas buvo Kęstučio iš eilės ketvirtas, o Birutės bene pirmagimis sūnus.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas buvo Kęstučio iš eilės ketvirtas, o Birutės bene pirmagimis sūnus. Kuriais metais jis gimė, tiksliai sunku pasa­ kyti. Konradas Bitschinas savo kronikoje sako, kad Vytautas, turėdamas dvidešimt metų, dalyvavęs 1370 metais Rudavos mū­ šyje^2 ), 1430 metais mirdamas jis turėjęs aštuoniasdešimt metų, vadinasi turėjo gimti apie 1350 metus^3 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Bet iš ki­ tos pusės, Vytautui teko gyventi ne vien pagoniško tikėjimo pa­ sauliožiūros rate.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Todėl ji savo grynai lietuviškomis tradicijomis bei papročiais ir bus jam daugiausia įtakos padariusi. Bet iš ki­ tos pusės, Vytautui teko gyventi ne vien pagoniško tikėjimo pa­ sauliožiūros rate. Kaip Trakuose, taip ir dėdės Algirdo šeimoj Vilniuj tekdavo jam susidurti ir su krikščionybės idėjomis, nes čia dažnai atvykdavo iš Vakarų ir Rytų Europos įvairūs pasiuntiniai, riteriai, vienuoliai, kurie lankydavos ne tik naujo tikėjimo skelbimo reikalais, bet ir apsigyvendavo kunigaikščių dvaruose raštininkais, patarėjais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Vytautas savo ka­ riuomenę pats vedė, o lenkai visai neturėjo vadų.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas savo ka­ riuomenę pats vedė, o lenkai visai neturėjo vadų. Jogaila ėmė tartis su čekų ir moravų riteriais, siūlydamas jiems kariuome­ nę vesti. Tie atsisakė. Tada karalius lenkų kariuomenės ve­ dimą atidavė Zyndramui iš Moškovicų, Krokuvos vaivadai. Zyndramas vedimui mažai turėjo reikšmės; jis kovojo tik prie vyriausios vėliavos, tuo tarpu visos sąjunginės kariuomenės vadovybė atiteko Vytautui.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Jogaila tuojau sudarė aštuonių žmonių karo tarybą, kuriai pirmininkas buvo Vytautas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jogaila tuojau sudarė aštuonių žmonių karo tarybą, kuriai pirmininkas buvo Vytautas. Bet tarybos reikšmė buvo menka, nes čia viską tvarkė pats Vy­ tautas. Toji pati taryba turėjo išspręsti ir tolimesnį kariuome­ nių žygiavimą. Buvo nutarta pasitraukti kiek atgal, paskui ei­ ti į šiaurę, kad būtų galima pro Alenšteiną apeiti Drevencos upę ir, nors tolimesniu keliu, pasiekti Marienburgą. Buvo tuo­ jau surasti vadovai ir nustatytas kelias. „Tokiu būdu veiklusis Vytautas, apsuptas septynių tarybos, išklausinėjęs vadovus, davė parėdymus, kur eiti, kur sustoti, — žodžiu, pildydamas vyriausio vado pareigas, tvarkė visą kariuomenės judėjimą ir veikimą“ (Dlugošas).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Vytautas visą laiką, kai Jogaila tarėsi su pasiuntiniais, lakstė kariuome­ nės tarpe, darė tvarką.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas visą laiką, kai Jogaila tarėsi su pasiuntiniais, lakstė kariuome­ nės tarpe, darė tvarką. „Aleksandras Vytautas, Didysis Lie­ tuvos kunigaikštis, pavedė save Dievo valiai, lakstė visur tarp lenkų ir lietuvių kariuomenių, dažnai mainydamas arklius“ (Dlugošas). Tai Vytauto apsauga.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Taip iš tikrųjų būtų ir įvykę, jeigu šitiems Jogailos planams nebūtų stojęs skersai kelio Vytautas, kuris visai netikėtai, pa­ bėgęs iš Krėvės kalėjimo, atsidūrė pas Vokiečių Ordiną.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Taip iš tikrųjų būtų ir įvykę, jeigu šitiems Jogailos planams nebūtų stojęs skersai kelio Vytautas, kuris visai netikėtai, pa­ bėgęs iš Krėvės kalėjimo, atsidūrė pas Vokiečių Ordiną. Čia jis ne tiktai Vok. Ordiną palenkė į savo pusę ir pradėjo su Jo­ gaila karą, bet ir pirmiau už jį pasiskubino priimti katalikų ti­ kėjimą. Tai įvyko 1383 m. spalių mėn. 21 d. Tapiau mieste­ lyje Prūsuose. Jo krikštatėviu buvo Ragainės komtūras Vy­ gandas von Baldersheimas, dėl to ir Vytautas apsikrikštijo Vy­ gando vardu^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Jo krikštatėviu buvo Ragainės komtūras Vy­ gandas von Baldersheimas, dėl to ir Vytautas apsikrikštijo Vy­ gando vardu^1 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jo krikštatėviu buvo Ragainės komtūras Vy­ gandas von Baldersheimas, dėl to ir Vytautas apsikrikštijo Vy­ gando vardu^1 ). Jis turėjo tada 33 metus, ir krikščionybė jam nebuvo svetima, nes savo tėvo Kęstučio dvare Trakuose susi­ tikdavo su svečiais katalikais iš Mozūrijos, kur buvo nutekė­ jusi jo sesuo Danuta, iš Malburgo ir kartais iš kitų Vakarų Eu­ ropos kraštų, o per abi savo žmonas stačiatikes suartėjo su jų tikėjimu, nes mirus pirmajai žmonai Marijai, Vytautas vedė Smolensko kunigaikštytę Oną, taip pat stačiatikę. Pas Vokie­ čių Ordiną per apskritus metus su katalikybe susipažino dar ar­ čiau ir čia ji pakeitė Vytautui seną lietuvių tikėjimą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Lietuviai krikštijosi Vytauto D.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Per menkos buvo dovanos, kad būtų vertusios veidmai­ niauti kad ir pagoniško tikėjimo lietuvį. Lietuviai krikštijosi Vytauto D. ir Jogailos paraginti ir pasiduodami jų įsakymams, nes buvo išleistas raštas, skelbiąs katalikybę Lietuvoje viešpa­ taujančiu tikėjimu ir įsakąs visiems jį priimti^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Daugiau Jogaila Lie­ tuvoje bažnyčių ir nestatęs; tai atliko Vytautas ir Lietuvos didikai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Daugiau Jogaila Lie­ tuvoje bažnyčių ir nestatęs; tai atliko Vytautas ir Lietuvos didikai.

Vytautas nuo pat pirmos krikšto dienos aktyviai daly­ vavo krikštijimo darbe, aiškindamas žmonėms tikėjimą, ragin­ damas juos krikštytis. Jo, kaipo Gardino kunigaikščio, ant­ spaudos pridėtos privilegijų raštuose; taigi jis prisidėjo ir prie naujos visuomeninės tvarkos įvedimo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Vytautas ir Jogaila, nelaukdami Ordino užpuo­ limo, 1422 m. liepos mėn.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas ir Jogaila, nelaukdami Ordino užpuo­ limo, 1422 m. liepos mėn. gale išžygiavo prieš Ordiną tuo pat keliu, kaip ir į Žalgirio mūšį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Gudrūs Pskovo ir Naugardo pirkliai, pajutę Vytauto pyk­ tį, keletą kartų siuntė pas jį su dovanomis savo pasiuntinius, bet Vytautas nenorėjo klausyti jų taikių pasiūlymų ir atvirai rengėsi karui, kuris įvyko 1426 m. Tų metų vasarą, rugpiūčio mėn.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Gudrūs Pskovo ir Naugardo pirkliai, pajutę Vytauto pyk­ tį, keletą kartų siuntė pas jį su dovanomis savo pasiuntinius, bet Vytautas nenorėjo klausyti jų taikių pasiūlymų ir atvirai rengėsi karui, kuris įvyko 1426 m. Tų metų vasarą, rugpiūčio mėn. surinkęs didelę iš lietuvių, lenkų, čekų ir totorių kariuomenę, Vytautas užpuolė Pskovą, nes Dorpato vyskupas, kuris Vytautą turėjo savo globėju, skundėsi, kad pskoviečiai vargina jo že­ mes^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Vadinasi, taip stipriai Vytautas buvo užatakavęs šiuos stepių gyventojus, kurie nuo Aukso Ordos įkūrimo laikų (1273) vargi­ no rusus duoklėmis ir baidė Europą^2 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vadinasi, taip stipriai Vytautas buvo užatakavęs šiuos stepių gyventojus, kurie nuo Aukso Ordos įkūrimo laikų (1273) vargi­ no rusus duoklėmis ir baidė Europą^2 ).

Vytautas turėjo neblogus santykius ir su kita mongolų šaka — turkais, kurie jo valdymo metu vis daugiau spraudėsi į Bal­ kanų pusiasalį. Kai jie vieną kartą puolė Bosniją (prie Adrijati­ kos jūros), o Konstancijos susirinkimas ragino Vytautą ir Jo­ gailą padėti besiginantiems vengrams, tai abiem valdovam pa­ rašius grasinantį sultonui laišką, turkai iš Bosnijos pasitraukė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: 153 sustiprėjusi Vytauto padėtis.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

153

sustiprėjusi Vytauto padėtis. Ir Vytautas, nesitikėdamas tuo tarpu daugiau laimėti bei Henriko prikalbėtas, sulaužė antrą kartą sutartį su Ordinu ir su savo šalininkais sugrįžo į Lietuvą. Vytautui grįžus, tarp jo ir Jogailos rugpiūčio mėn.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Tuo būdu Vytautas gavo iš Jo­ gailos Lietuvą didž.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tai gryni vasalystės pažadai. Tuo būdu Vytautas gavo iš Jo­ gailos Lietuvą didž. kunigaikščio teisėmis, kaip lėną. Ši sutar­ tis grąžino jam Lietuvos valdžią.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Kuo būdu stengtasi išlyginti nesusipratimas, apie tai liudija ir Vytauto titulas: „ex parte Regni Poloniae supremi du­ cis Lituaniae“, kokį duoda Vytautui anas raštas iš 1398 m. pa­ baigos.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kuo būdu stengtasi išlyginti nesusipratimas, apie tai liudija ir Vytauto titulas: „ex parte Regni Poloniae supremi du­ cis Lituaniae“, kokį duoda Vytautui anas raštas iš 1398 m. pa­ baigos. Padarytas kompromisas, kuriuo einant buvo pripažinta Vytautui didžiojo kunigaikščio valdžia, bet pareinanti nuo Len­ kijos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Vytautas, naujais pasižadėjimais nuraminęs lenką galvas ir susiderinęs su Ordinu, pasuko į rytus sutvarkyt Smolensko reikalą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas, naujais pasižadėjimais nuraminęs lenką galvas
ir susiderinęs su Ordinu, pasuko į rytus sutvarkyt Smolensko
reikalą. Čia jam ir sekėsi: atsiėmė Smolenską, o su D. Naugar­
du sureguliavo santykius. Tuo metu pagerėjo reikalai ir su
Lenkija: ji dabar nekliudė Vytauto planą, — gal bijojo kry­
žiuočią, kurie iš abieją kraštą nesantaikos galėjo tik pasinaudoti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Vytautas šiuo laiku atmetė ir gundymą suardyti uniją, ka­ da jis buvo nuvykęs į Kėzmarką pas Vengrų karalių Zigmantą, norėdamas jį palenkti, kad ištesėtų paliaubas su Lenkija.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas šiuo laiku atmetė ir gundymą suardyti uniją, ka­ da jis buvo nuvykęs į Kėzmarką pas Vengrų karalių Zigmantą, norėdamas jį palenkti, kad ištesėtų paliaubas su Lenkija. Zig­ mantas atsisakė išpildyti tuo atveju, jei kiltų karas tarp Lenki­ jos ir Ordino. Užtat slaptai, nedalyvaujant lenkų ponams, ku­ rie kartu buvo atvykę su Vytautu, pasiūlė jam karaliaus karū­ ną, žadėdamas visišką nepriklausomybę nuo Jogailos ir Lenki­ jos ir net pagalbą prieš juos, jeigu jie priešintųsi. Bet Vytau­ tas, ką jis priminė vėliau lenkams, nesileido į jokias derybas tuo klausimu, bet priešingai, sugrįžęs tuojau pranešė Jogailai tuos pasitarimus^2 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Rytai ginklų kovoje nugalėjo Vakarus, vadovaujant genialiam Vytautui, kuris neveltui vadi­ namas Didžiuoju.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Ir tuo būdu prisiartino Vokiečių Ordinui lemianti valanda: 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio laukuo­ se ištiko didelė ir žiauri kova lietuvių ir lenkų suvienytų jėgų — su Ordinu ir jo gausingais Vakarų Europos svečiais. Kryžiuo­ čių galybė buvo sutriuškinta. Rytai ginklų kovoje nugalėjo Vakarus, vadovaujant genialiam Vytautui, kuris neveltui vadi­ namas Didžiuoju. Norėdami būti objektyvūs, turime pasakyti, kad vargiai vieni lietuviai be lenkų sąjungininkystės, kad ir to­ kiam gabiam Vytautui vadovaujant, būtų nugalėję kryžiuočius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: Kochanovskis yra tos nuomonės, kad paskutine unija Vytautas nenorėjęs Lietuvos len­ kinti, bet ją civilizuoti^3 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jei ir sutiktumėm su ta mintimi, kad Horodlės unija—didelė Vy­ tauto klaida, tai vis tik norėtųsi manyti, kad jis ją padarė ne iš prielankumo Lenkijai, bet iš prielankumo tai Vak. Europos kultū­ rai, kuri ėmė skverbtis per Lenkiją į Lietuvą jau nuo Krėvės unijos ir, gal būt, nuo ankstyvesnių laikų. Kochanovskis yra tos nuomonės, kad paskutine unija Vytautas nenorėjęs Lietuvos len­ kinti, bet ją civilizuoti^3 ). Ir nenuostabu, nes Vytautas, pats bū­ damas Vakarų Europos žmogus, keletą metų joje išbuvęs, jos auklėtas, negalėjo nepastebėti ir nejausti to didelio savo krašto atsilikimo, ko jis ir negalėjo ilgiau toleruoti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: Vytauto bajorai irgi dalyvavo kovose, kaip antai, kun. Zigmantas Kaributas vadovavo kai kurioms lenkų kariuomenės dalims.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Todėl nenuostabu, kad tas nesuta­ rimas pasireiškė ir 1414 m. kare. Karas buvo paskelbtas Vy­ tauto drauge su Jogaila. Susijungusios lietuvių, rusų, totorių jėgos su lenkų kariuomene prie Zakračimo (prie Vislos) padėjo nuniokoti Prūsus. Vytauto bajorai irgi dalyvavo kovose, kaip antai, kun. Zigmantas Kaributas vadovavo kai kurioms lenkų kariuomenės dalims. Bet Vytautas ir dabar, kaip ir 1410 m., ėmė greit rodyti norą grįžti į Lietuvą, visiškai neatsižvelgdamas nei į lenkų bajorų, ypač didžlenkių, pasipriešinimą, kurie ypa­ tingai buvo žygio pasisekimu suinteresuoti. Vytautas skubiai įvykdė savo pasiryžimą. Pametė Jogailą ir lenkų būrius prie Brodnicos mūrų, o pats paskubom sugrįžo į Lietuvą^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: Kai šį sprendimą sužinojo Vytautas ir Jogaila, kurie tada viešėjo Dauguose, abu taip balsiai pra­ virko, kad jų verksmas, kaip sako Dlugošas, iš tolo buvo girdėti.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kai šį sprendimą sužinojo Vytautas ir Jogaila, kurie tada viešėjo Dauguose, abu taip balsiai pra­ virko, kad jų verksmas, kaip sako Dlugošas, iš tolo buvo girdėti. Toks įžeidžiantis ir neteisingas klausimo išsprendimas suglaudė abi valstybes į bendrą kovą. Vytautas kartu su karū­ nos pasiuntiniu Zbignievu Olesnickiu pasiuntė ir savo atstovą, sekretorių Mikalojų Cebulką, kuris jo vardu pareiškė Zigmantui nepasitenkinimą^3 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: Ištikimybės prie­ saikos aktuose dėl Lenkijos įpėdinių lenkai prisiekė, kad, mirus Jogailai, jo vaikų globėjas bus Vytautas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Ištikimybės prie­ saikos aktuose dėl Lenkijos įpėdinių lenkai prisiekė, kad, mirus Jogailai, jo vaikų globėjas bus Vytautas. Bet lenkai, atsidūrę į keblią padėtį — Vytautui ir Lietuvai daug daugiau žadėjo: buvo

(^1) ) Hal., 238.

194

suteiktas patariamasis balsas Lenkijos karaliaus rinkimuose, kas sutiko ir su unijos aktais^1 ). Šis vaidmuo Lietuvai pagal uni­ jos aktus, turėjo atitekti tuo atveju, jei pasibaigtų Jogailos pa­ likuonys, ko Vytautas, aišku, nesitikėjo susilaukti. Kadangi vie­ toj įpėdinystės teisės Lenkijoj gavo viršų elekcija, tai jos luomai, norėdami palaikyti su Lietuva ryšius, paremtus laisvu Vytauto ir lietuvių didikų sutikimu, pripažino jiems teisę dalyvauti elekcijoj, neatsižiūrint į tai, ar eis reikalas apie dinastijos pakeitimą ar ne.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Vytauto karūnacijos klausimas, iškeltas 1429 m. Lucko su­ važiavime, buvo nebe naujas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytauto karūnacijos klausimas, iškeltas 1429 m. Lucko su­
važiavime, buvo nebe naujas. Žinom, kad jau 1398 m. Vytau­
tas su Jogaila tuo reikalu rūpinosi Romos kurijoj. Tų pačių
metų pabaigoj Salyne Vytautą jo bajorai paskelbė Lietuvos ir
Rusijos žemių karalium. Po dvylikos metų šis klausimas vėl iš­
kyla aikštėn ir, būtent tuo metu, kai Vytautas lankėsi Kėzmar­
ke, pas karalių Zigmantą. Pastarasis ta proga jam ir pasiū­
lė užsidėt karaliaus karūną. Bet Vytautas, turėdamas prieš
akis svarbius valstybės reikalus ir juos statydamas aukščiau
savo asmens interesų, atsisakė priimti tą nors ir labai svarbų
siūlymą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Šis pavojus ir turėjo būt aptartas suvažia­ vime, kurį paskyrė popiežius, o Vytautas sušaukė 1429 m. sau­ sio mėn.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Šis pavojus ir turėjo būt aptartas suvažia­ vime, kurį paskyrė popiežius, o Vytautas sušaukė 1429 m. sau­ sio mėn. 6 d. Lucke^1 ). Į šį nepaprastą Vytauto kviečiamą susirinkimą gausiai su­ plaukė svečių tiek iš Vakarų, tiek ir iš Rytų Europos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: Tuojau iš čia Vytautas nurašė Jogailai laišką, su pasipiktinimu pabrėždamas, kaip jį skaudžiai jis įžeidė, pasisakęs nenorįs todėl palaikyti jo karūnacijos, kad Lie­ tuvos bajorai ir gyventojai neturi teisės laisvai išsirinkti valdo­ vo be Lenkijos baronų.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Juk tai buvo visos Lietuvos pažeminimas ir nepasitikėjimas jos ba­ jorų taryba. Tuojau iš čia Vytautas nurašė Jogailai laišką, su pasipiktinimu pabrėždamas, kaip jį skaudžiai jis įžeidė, pasisakęs nenorįs todėl palaikyti jo karūnacijos, kad Lie­ tuvos bajorai ir gyventojai neturi teisės laisvai išsirinkti valdo­ vo be Lenkijos baronų sutikimo^2 ). Toliau Vytautas pabrėžia, kad šis punktas galės būt pritai­ kintas tik jam mirus^3 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: Kai sužinojo, kad kryžiuočių pasiuntinys, Tomo komtūras, atvyko pas Jogailą į Lenčicą, pa­ siuntė ten ir Vytautas savo delegatus: Vilniaus vaivadą (palati­ num) Gedgaudą (Gedigoldum) ir maršalką Rumbaudą (Rum­ poldum).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kai sužinojo, kad kryžiuočių pasiuntinys, Tomo komtūras, atvyko pas Jogailą į Lenčicą, pa­ siuntė ten ir Vytautas savo delegatus: Vilniaus vaivadą (palati­ num) Gedgaudą (Gedigoldum) ir maršalką Rumbaudą (Rum­ poldum). Atvykę jie į Lenčicą (1429 VI. 18), įteikė Jogailai Vy­ tauto laišką.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-028

Santrauka: Nežiūrint visų nesusipratimų su lenkais, Vytautas ir dabar atvykusiems pasiuntiniams buvo malonus ir vaišingas: nesigai­ lėjo jiems visokių dovanų, o išvykstant, pats palydėjo iki Vol­ kovisko.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

(^3) ) „Odbierać zaś koronę królestwa Polskiego bratu, byłoby z jego — 218 —

219

čius lenkus Jis atsisakė nuo Lenkijos karūnos, bet neatsisakė nuo savo pasiryžimo — apsikarūnuot. Nežiūrint visų nesusipratimų su lenkais, Vytautas ir dabar atvykusiems pasiuntiniams buvo malonus ir vaišingas: nesigai­ lėjo jiems visokių dovanų, o išvykstant, pats palydėjo iki Vol­ kovisko. Čia su jais atsisveikindamas, jis diplomatiškai pareiš­ kė, kad pats nedėsiąs pastangų gauti karūnos, bet atsiųstos — neatmesiąs^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-029

Santrauka: Sužinojęs iš savo pasiuntinio apie suvažiavimo pa­ sekmes Vytautas įsitikino, kad geruoju su Lenkija nesusitars, Vytautas dabar laukė karūnos, kaip ženklo, kuris turi išgelbėti valstybę^3 ) ir jos laisvę^4 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet ir tada nebuvo iš­ spręstas. Sužinojęs iš savo pasiuntinio apie suvažiavimo pa­ sekmes Vytautas įsitikino, kad geruoju su Lenkija nesusitars, Vytautas dabar laukė karūnos, kaip ženklo, kuris turi išgelbėti valstybę^3 ) ir jos laisvę^4 ). Jedlnos nutarimai buvo priešingi ir Horodlės unijos ak­ tams, nes juose pasakyta, kad valdovus renka viena pusė su žinia kitos pusės, dabar lenkai išsirinko sau Jogailos įpėdinį be Vytauto ir lietuvių bajorų žinios ir pritarimo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-030

Santrauka: Vytautas, atsisveikinęs su svečiais, susirgo^4 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet ir ligi to termino nieko nesulaukta. Vytautas, atsisveikinęs su svečiais, susirgo^4 ). Vis dėlto jis ir dabar dar nenustojo vilties karūnuotis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-031

Santrauka: Taip tad Vytautas, didysis mūsų valdovas, kaip geras ka­ talikas, susitaikinęs su Dievu, užmerkė akis ir paliko Lietuvą didelėms nelaimėms.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jei jis negerai suprantąs tą tiesą, prašo pamo­ kyti, nes esąs pasiruošęs išpildyti visus Katalikų Bažnyčios nuostatus ir savo vyskupo pamokymus^3 ). Taip tad Vytautas, didysis mūsų valdovas, kaip geras ka­ talikas, susitaikinęs su Dievu, užmerkė akis ir paliko Lietuvą didelėms nelaimėms. Jo kūnas per aštuonias dienas buvo vie­ šai išstatytas, kad galėtų žmonės paskutinį kartą atsisveikinti su savo dideliu valdovu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-032

Santrauka: Taigi didysis Lietuvos kunigaikš­ tis buvo didžiausias visoje valstybėje žemvaldys ir turėjo pla­ čiausių teisių žemės valdymo srityje.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Taigi didysis Lietuvos kunigaikš­ tis buvo didžiausias visoje valstybėje žemvaldys ir turėjo pla­ čiausių teisių žemės valdymo srityje. Vytautas Didysis, ėmęs valdyti Lietuvą, taip pat pasidarė didelis žemvaldys, paveldėdamas didž. kunigaikščiui priklau­ sančias žemes ir jų dvarus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-033

Santrauka: Visi šių kunigaikščių, daugiausia jau minėtų tėvynainių, dvarai su visa dirbama ir nedirbama žeme, žmonė­ mis, gyvuliais ir padargais pateko į tiesioginę Vytauto valdžią.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

, II, 662-711 (Wegeberichte).

— 237

įvyko panaikinant tokias didžiąsias kunigaikštijas, kaip Poloc­ ko, Vitebsko, Smolensko, Novgorodo-Sieversko, Kijevo, Voly­ nijos ir Podolijos. Visi šių kunigaikščių, daugiausia jau minėtų tėvynainių, dvarai su visa dirbama ir nedirbama žeme, žmonė­ mis, gyvuliais ir padargais pateko į tiesioginę Vytauto valdžią.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-034

Santrauka: Tai buvo tam tikra žemės valdymo reforma, Vytauto įvykdyta rusiškuose kraštuose, ir praplėtusi jo nuosavų žemių plotą, susiaurėjusi Lietuvoje.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tai buvo tam tikra žemės valdymo reforma, Vytauto įvykdyta rusiškuose kraštuose, ir praplėtusi jo nuosavų žemių plotą, susiaurėjusi Lietuvoje. Vytauto dvarus administravo jo skiriami vietininkai. Jie rūpinosi visais dvaro ūkio reikalais, stengėsi padidinti jo pro­ duktingumą, išplėsti jį naujose, neapgyventose žemėse, įkur­ dinant juose dvaro žmones, arba nuomininkus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-036

Santrauka: Kaip vertino Vytautas karines pareigas už žemę, rodo ir tai, kad gausiai dalino žemių visai ne bajorų kilmės žmonėms, kurie už tai turėjo raiti tarnauti kariuomenėje.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

239

šlėkta, kurios pavyzdžiu buvo sekama duodant privilegijas, tu­ rėjo ir šiose pareigose daugiau laisvės. Kaip vertino Vytautas karines pareigas už žemę, rodo ir tai, kad gausiai dalino žemių visai ne bajorų kilmės žmonėms, kurie už tai turėjo raiti tarnauti kariuomenėje. Jiems suteikda­ vo Vytautas bajorų titulus ir teises, neatsižiūrėdamas į Horod­ lės unijos nuostatus, kurie turėjo bajorus išskirti iš kitų luomų^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-037

Santrauka: Vytauto laikais čekų gra­ šiai buvo kalami ir Lietuvoje.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Taip pat jau nuo Algirdo ir Kęstučio laikų Lietuvoje kursavo ir Čeki­ jos grašiai — tikros monetos, kurių 60 sudarydavo vieną rublį (rublis —^1 / 2 svaro gryno sidabro). Vytauto laikais čekų gra­ šiai buvo kalami ir Lietuvoje. Šalia jų kursavo ir lietuviški denariukai, atsiradę 1387-1390 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-038

Santrauka: Žodžiu šios kontri­ bucijos ir, bendrai, mokesčiai bei duoklės didino Vytauto iždą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Žodžiu šios kontri­ bucijos ir, bendrai, mokesčiai bei duoklės didino Vytauto iždą. Gavęs po Torno taikos iš Jogailos Podoliją, pasiuntė jam iš sa­ vo iždo 20.000 grašių^2 ), kurie lenkams buvo reikalingi mokėti kariuomenei.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-040

Santrauka: Nuo pat jaunystės Vytautas mėgo karo dalykus, ginklus.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Nuo pat jaunystės Vytautas mėgo karo dalykus, ginklus. Šioje srityje nauji išradimai ypač jį domindavo. Visokių karo dalykų mielai mokydavosi ir lengvai juos pasisavindavo. Ypač jis sekdavo Vakarų Eurpos išradimus ir papročius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-041

Santrauka: Galimas daiktas, kad Vytautas mokėjęs ir totorių kal­ bos, nes jo dvare totorių daug pasimaišydavo ir nuolat būdavo kun. tarnyboj; o iš kun. kanceliarijos, kaip užsimena Ghillebert de Lannoy, buvo siuntinėjami totorių kalba raštai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Mokėjo ne tik vokiečių, bet ir lotynų kalbą. Galėjo mokėt ir rusų, nes su jų kunigaikščiais vedė daug reikalų ir giminia­ vosi. Galimas daiktas, kad Vytautas mokėjęs ir totorių kal­ bos, nes jo dvare totorių daug pasimaišydavo ir nuolat būdavo kun. tarnyboj; o iš kun. kanceliarijos, kaip užsimena Ghillebert de Lannoy, buvo siuntinėjami totorių kalba raštai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-042

Santrauka: Istoriniai reikšmingas Vytauto veikimas prasideda Kęstu­ čio kovos metu su Jogaila.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Istoriniai reikšmingas Vytauto veikimas prasideda Kęstu­ čio kovos metu su Jogaila. Jis atsidūrė sunkioje būklėje: abu buvo jam artimi — Kęstutis kaip tėvas, Jogaila kaip draugas — pusbrolis. Jo veikime reiškėsi svyravimo: jis norėjo prie­ šus sutaikinti, tarpininkavo. Kovai paaštrėjus, jis palaiko dau­ giau tėvą. Bet jo veikime nežymu dar didelio veiklumo, savos iniciatyvos jis nereiškė, pildė tik Kęstučio įsakymus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-043

Santrauka: Vytautas, dukart iš Lietuvos pabėgęs, išbuvo apie ketve­ rius metus Prūsuose.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas, dukart iš Lietuvos pabėgęs, išbuvo apie ketve­
rius metus Prūsuose. Tenai, kryžiuočių tarpe, jis išėjo gerą ir
drausmingą gyvenimo mokyklą, kuri jam padėjo atsivaduoti
tėviškę. Ordino valstybė, gyvenusi keletą šimtų metų krikščio­
niškos Vakarų kultūros įtakoj, labai teigiamai galėjo atsiliepti
sumaniam Vytautui: jis čionai rado savo tikslams ne tik mate­
rialinės, bet ir dvasinės paramos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-044

Santrauka: 1392 metai Vytauto gyvenime yra persilaužimo metai — jis galutinai atsisakė nuo sąjungos su Ordinu, susitaikė su Jogai­ la ir lenkais ir gavo valdyti ne tik tėviškę, bet ir visą Lietuvą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1392 metai Vytauto gyvenime yra persilaužimo metai — jis galutinai atsisakė nuo sąjungos su Ordinu, susitaikė su Jogai­ la ir lenkais ir gavo valdyti ne tik tėviškę, bet ir visą Lietuvą. Jo santykiai su tauta pasikeitė. Jo asmeniški reikalai suside­ rino su tautos ir valstybės reikalais: tautos priešai yra ir jo priešai, tautos draugai — jo draugai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai

• Auksinė Orda
• Bajorai
• Birutė
• Jogaila
• Konradas
• Konstancijos susirinkimas (1414–1418 m.)
• Kryžiuočių ordinas
• Kęstutis (vakarų pasienio valdovas, XIV–XV a.)
• Lenkai
• Lietuviai
• Lotynai
• Moravai
• Namas
• Rusai
• Totoriai
• Turkai
• Vengrai
• Vokiečiai
• Vydimantas
• Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XV a.)
• apsikarūnavimas
• komtūras
• kontribucija
• kunigaikščiai
• magistras
• maršalka
• miera
• rublis
• unija
• vaivada
• vasalystė
• Čekai
• Žemaičiai
• žygis
• Algirdas (Lietuvos valdovas)
• Husitai
• Kai aš atvykau pas didįjį kunigaikštį
• Lietuvos kunigaikščių derybos dėl krikšto ir karūnacijos (krikštas)
• Įsivaizduojami Lietuvos valdovų portretai
• Lietuvos didikai
• Mirė tikrai mūsų tautos garbė.
• Ona Vytautienė
• grašis