Santrauka
Vytautas buvo Kęstučio iš eilės ketvirtas, o Birutės bene pirmagimis sūnus. Vytautas savo ka riuomenę pats vedė, o lenkai visai neturėjo vadų. Vytautas visą laiką, kai Jogaila tarėsi su pasiuntiniais, lakstė kariuome nės tarpe, darė tvarką.
Pagrindinis susijęs vaizdas
XV a. rankraštinė scena, siejama su Vytautu Didžiuoju ir Pahonia, 1443 m.
SusijęsRankraštis
Licencija: Public domain
Eiti į galeriją (Vytautas Didysis) Atidaryti šaltinį
14 vaizd. / 7 tiesiog. / 7 susij.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Vytautas buvo Kęstučio iš eilės ketvirtas, o Birutės bene pirmagimis sūnus. |
| t-002 Vytautas savo ka riuomenę pats vedė, o lenkai visai neturėjo vadų. |
| t-003 Vytautas visą laiką, kai Jogaila tarėsi su pasiuntiniais, lakstė kariuome nės tarpe, darė tvarką. |
| t-004 Daugiau Jogaila Lie tuvoje bažnyčių ir nestatęs; tai atliko Vytautas ir Lietuvos didikai. |
| t-005 Vadinasi, taip stipriai Vytautas buvo užatakavęs šiuos stepių gyventojus, kurie nuo Aukso Ordos įkūrimo laikų (1273) vargi no rusus duoklėmis ir baidė Europą^2 ). |
| t-006 Tuo būdu Vytautas gavo iš Jo gailos Lietuvą didž. |
| t-007 Vytautas šiuo laiku atmetė ir gundymą suardyti uniją, ka da jis buvo nuvykęs į Kėzmarką pas Vengrų karalių Zigmantą, norėdamas jį palenkti, kad ištesėtų paliaubas su Lenkija. |
| t-008 Rytai ginklų kovoje nugalėjo Vakarus, vadovaujant genialiam Vytautui, kuris neveltui vadi namas Didžiuoju. |
| t-009 Kochanovskis yra tos nuomonės, kad paskutine unija Vytautas nenorėjęs Lietuvos len kinti, bet ją civilizuoti^3 ). |
| t-010 Kai šį sprendimą sužinojo Vytautas ir Jogaila, kurie tada viešėjo Dauguose, abu taip balsiai pra virko, kad jų verksmas, kaip sako Dlugošas, iš tolo buvo girdėti. |
| t-011 Šis pavojus ir turėjo būt aptartas suvažia vime, kurį paskyrė popiežius, o Vytautas sušaukė 1429 m. sau sio mėn. |
| t-012 Tuojau iš čia Vytautas nurašė Jogailai laišką, su pasipiktinimu pabrėždamas, kaip jį skaudžiai jis įžeidė, pasisakęs nenorįs todėl palaikyti jo karūnacijos, kad Lie tuvos bajorai ir gyventojai neturi teisės laisvai išsirinkti valdo vo be Lenkijos baronų. |
| t-013 Kai sužinojo, kad kryžiuočių pasiuntinys, Tomo komtūras, atvyko pas Jogailą į Lenčicą, pa siuntė ten ir Vytautas savo delegatus: Vilniaus vaivadą (palati num) Gedgaudą (Gedigoldum) ir maršalką Rumbaudą (Rum poldum). |
| t-014 Sužinojęs iš savo pasiuntinio apie suvažiavimo pa sekmes Vytautas įsitikino, kad geruoju su Lenkija nesusitars, Vytautas dabar laukė karūnos, kaip ženklo, kuris turi išgelbėti valstybę^3 ) ir jos laisvę^4 ). |
| t-015 Vytautas, atsisveikinęs su svečiais, susirgo^4 ). |
| t-016 Taip tad Vytautas, didysis mūsų valdovas, kaip geras ka talikas, susitaikinęs su Dievu, užmerkė akis ir paliko Lietuvą didelėms nelaimėms. |
| t-017 Tai buvo tam tikra žemės valdymo reforma, Vytauto įvykdyta rusiškuose kraštuose, ir praplėtusi jo nuosavų žemių plotą, susiaurėjusi Lietuvoje. |
| t-018 Vytauto laikais čekų gra šiai buvo kalami ir Lietuvoje. |
| t-019 Nuo pat jaunystės Vytautas mėgo karo dalykus, ginklus. |
| t-020 Galimas daiktas, kad Vytautas mokėjęs ir totorių kal bos, nes jo dvare totorių daug pasimaišydavo ir nuolat būdavo kun. tarnyboj; o iš kun. kanceliarijos, kaip užsimena Ghillebert de Lannoy, buvo siuntinėjami totorių kalba raštai. |
| t-021 Istoriniai reikšmingas Vytauto veikimas prasideda Kęstu čio kovos metu su Jogaila. |
| t-022 1392 metai Vytauto gyvenime yra persilaužimo metai — jis galutinai atsisakė nuo sąjungos su Ordinu, susitaikė su Jogai la ir lenkais ir gavo valdyti ne tik tėviškę, bet ir visą Lietuvą. |
| t-023 Vytauto Didžiojo laikais, pirmame XV a. ketvirtyje, galėjo būti pastatyta mūrinė Vilniaus Aukštoji pilis. |