Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Skaitmeninė paroda

Chodkevičiai: etmonai, miestai ir spaustuvės

Zabludovo knygos, Salaspilio atmintis ir Kretingos fundacija

Dvylika objektų pasakoja, kaip XV a. valdovo tarnyboje iškilę Chodkevičiai kūrė savo vietą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės elite. Herbas ir vėlyvos portretų serijos liudija reprezentaciją, Zabludovo leidinys – spaudos mecenatystę, o Salaspilio, Chotino, Kretingos, Skuodo bei Liachavičių vaizdai atveria karo, miestų teisės, fundacijų ir vėlesnės atminties istoriją.

Pradėti parodą Giminės žmonės Paleisti peržiūrą
01

Kilmė, herbas ir trys šakos

Ankstyvieji dokumentai giminės pradžią sieja su Gardino žeme, o vėlesni autoriai kūrė legendinę Boreikos genealogiją. Herbas, 1555 m. grafų titulas ir XVII a. portretų serija rodo, kaip jau iškilusi giminė viešai aiškino savo kilmę bei statusą.

Chodkevičių herbas: grifas su pakeltu kalaviju.Atidaryti vaizdo kortelę
01

Grifas su kalaviju

Kacper Dębski2009 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisKacper Dębski

Grifas su pakeltu kalaviju Chodkevičių heraldikoje įsitvirtino XVI a. pabaigoje; anksčiau giminė naudojo Kościesza herbą. Heraldinis ženklas leido atpažinti giminę ant antspaudų, leidinių ir fundacijų. Čia rodomas 2009 m. vektorinis piešinys tiksliai perteikia sutartinę herbo sandarą, bet nėra istorinio XVI a. antspaudo kopija.

Šiuolaikinė rekonstrukcija liudija nusistovėjusią herbo formą. Konkretaus istorinio dokumento išvaizdą reikia tikrinti pagal jo antspaudą.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Pirminis vaizdas
Septyni Chodkevičių giminės atstovai 1642 m. Gdansko leidinyje.Atidaryti vaizdo kortelę
02

Septyni vardai viename lape

Conrad Götke1642 m.Lenkijos nacionalinė biblioteka

Viešoji sritisConrad Götke

Conrado Götke 1642 m. Gdanske išleistame lape septyni Chodkevičiai sudėti į vieną giminės didybės pasakojimą. Kiekvieną figūrą lydi vardas ir statuso ženklai, todėl žiūrovas mato ne šeimos kasdienybę, o sąmoningai parinktą karvedžių bei pareigūnų seką. Leidinys atsirado jau po Jono Karolio mirties ir padėjo jo šlovę įrašyti į ilgesnę genealoginę atmintį.

1642 m. lakštas yra giminės reprezentacijos šaltinis. Jame pateikti atvaizdai savaime nepatvirtina ankstesnių asmenų fizinės išvaizdos.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Pirminis vaizdas
Grigalius Chodkevičius XIX a. pabaigos istoriniame leidinyje.Atidaryti vaizdo kortelę
03

Grigalius: etmonas ir spaustuvės fundatorius

Autorius nenustatytas1890 m.Leidinio „Белоруссия и Литва“ iliustracija

Viešoji sritisAutorius nenustatytas

Grigalius Chodkevičius buvo Lietuvos lauko, vėliau didysis etmonas ir vienas 1564 m. Ulos pergalės vadų. Jo Zabludovo dvare veikė Ivano Fiodorovo ir Piotro Mstislavco spaustuvė. 1890 m. paskelbtas raižinys su šarvais ir etmono buože sujungia abi biografijos kryptis į įprastą karvedžio portretą, tačiau spaustuvės fundatoriaus veiklą atskleidžia leidiniai, o ne ši vėlyva iliustracija.

Raižinys sukurtas daugiau kaip po trijų šimtmečių, todėl naudojamas giminės atminčiai, o ne Grigaliaus išvaizdai dokumentuoti.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Pirminis vaizdas
02

Knygos, tikėjimas ir valstybės derybos

Supraslio vienuolynas, Zabludovo spaustuvė ir Jono Chodkevičiaus studijos liudija pasaulį, kuriame viena giminė gyveno tarp stačiatikybės, protestantizmo ir katalikybės. Tie pasirinkimai veikė knygų leidybą, fundacijas ir politinius ryšius.

1569 m. Zabludove išspausdintos mokomosios Evangelijos puslapis.Atidaryti vaizdo kortelę
04

Knyga iš Zabludovo

Ivanas Fiodorovas ir Piotras Mstislavcas1569 m.Wikimedia Commons; originalo saugotojas kortelėje nenurodytas

Viešoji sritisIvanas Fiodorovas ir Piotras Mstislavcas

1569 m. Zabludove Ivanas Fiodorovas ir Piotras Mstislavcas išspausdino mokomąją Evangeliją. Kirilika išleista knyga buvo skirta stačiatikių raštijos aplinkai, o jos atsiradimą rėmė Grigalius Chodkevičius. Atverstas lapas leidžia matyti šriftą, ornamentą ir teksto sandarą – konkrečius spaudos dirbtuvės darbo pėdsakus. Jis nepasako, kiek fundatorius pats kišosi į redagavimą, bet patikimai sieja leidėjus, vietą ir datą.

Skaitmenintas knygos lapas yra pirminis spaudos veiklos liudijimas; platesnis mecenatystės kontekstas tikrinamas biografiniuose tyrimuose.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Pirminis vaizdas
Supraslio stačiatikių vienuolyno ansamblis 2021 metais.Atidaryti vaizdo kortelę
05

Supraslis ir viena giminės šaka

Rakoon2021 m.Wikimedia Commons

CC0 1.0Rakoon

Aleksandro Chodkevičiaus XVI a. pradžioje kurtas Supraslio vienuolynas tapo giminės laidojimo ir atminimo vieta bei svarbiu LDK stačiatikių kultūros židiniu. Vienuolyno aplinkoje buvo saugomos knygos ir giminės pasakojimai, o pati fundacija siejo religinę globą su Chodkevičių statusu. Dabartinėje fotografijoje matomas po perstatymų, sugriovimų ir atkūrimo susiformavęs ansamblis.

Fotografija patvirtina dabartinę vietos būklę. XVI a. vienuolyno išvaizdai atkurti reikia architektūros ir archeologijos šaltinių.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Pirminis vaizdas
03

Nuo Ulos iki Chotyno

Nuo 1564 m. Ulos iki 1621 m. Chotino Chodkevičių vardas buvo susijęs su keliais skirtingais karais. Parodos paveikslai sukurti vėliau už vaizduojamus įvykius, todėl jie pasakoja ir apie XIX a. istorinę vaizduotę.

Jono Karolio Chodkevičiaus portretas, sukurtas apie 1620 metus.Atidaryti vaizdo kortelę
06

Jonas Karolis: etmono atvaizdas

Nežinomas dailininkasapie 1620 m.Lenkijos kariuomenės muziejus Varšuvoje

Viešoji sritisNežinomas dailininkas

Apie 1620 m., dar Jonui Karoliui gyvam esant, sukurtame portrete šarvai ir raudona vadovo lazda pirmiausia kalba apie didžiojo etmono rangą. Biografiją papildo kitokie išlikę daiktai: Vilniaus universiteto bibliotekoje nustatyta dvylika jam priklausiusių karybos, istorijos, kronikų ir Antikos autorių leidinių. Portretas kūrė viešą vado įvaizdį, o knygos leidžia kalbėti apie jo profesinį akiratį.

Portretas artimas vaizduojamo asmens gyvenimo laikui, tačiau atskirus karjeros faktus patvirtina rašytiniai šaltiniai ir tyrimai.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Pirminis vaizdas
Michało Stachowicziaus Salaspilio mūšio interpretacija, sukurta iki 1825 metų.Atidaryti vaizdo kortelę
07

Salaspilis po dviejų šimtmečių

Michał Stachowicziki 1825 m.Lenkijos nacionalinė biblioteka / Polona

Viešoji sritisMichał Stachowicz

1605 m. rugsėjo 27 d. prie Salaspilio Jono Karolio vadovaujama LDK kariuomenė sumušė Karolio IX pajėgas ir apgynė Rygą. Jau 1606 m. Vilniuje pergalę aprašė Laurencijaus Bojerio „Karolomachija“. Michałas Stachowiczius mūšio kompoziciją sukūrė tik XIX a. pradžioje: raitelių judėjimas ir herojiška centrinė figūra rodo, kaip įvykis buvo įsivaizduojamas po dviejų šimtmečių.

Paveikslas nėra mūšio reportažas. Kariuomenių sudėtis ir kautynių eiga nustatoma pagal rašytinius šaltinius bei karo istorijos tyrimus.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Pirminis vaizdas
Józefo Brandto paveikslas „Chodkevičius prie Chotino“, 1867 m.Atidaryti vaizdo kortelę
08

Chotino atmintis drobėje

Józef Brandt1867 m.Nacionalinis muziejus Varšuvoje

Viešoji sritisJózef Brandt

1621 m. rugsėjį Jonas Karolis vadovavo jungtinei Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei, gynusiai įtvirtintą Chotino stovyklą nuo Osmanų kariuomenės. Jis mirė rugsėjo 24 d., kovoms dar nesibaigus; spalį sudaryta taika užbaigė kampaniją. Józefo Brandto 1867 m. drobė vadą iškelia į pasakojimo centrą. Tai XIX a. istorinė tapyba, sukurta atminčiai ir dramai, o ne tiksliai stovyklos dienai dokumentuoti.

Kūrinio data ir autorius nustatyti muziejaus kataloge. Vaizduojamo įvykio faktai remiami atskirais istoriniais šaltiniais.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Pirminis vaizdas
04

Miestai, rezidencijos ir fundacijos

Privati valda buvo ne vien dvaras. Ji apėmė miestų teisę, bažnyčių bei vienuolynų išlaikymą, gynybinius įtvirtinimus, pareigūnų darbą ir kreditą. Kretingos, Skuodo ir Liachavičių objektai leidžia pamatyti tris skirtingas šios valdžios formas.

Jono Karolio ir Sofijos Chodkevičių funduotas Kretingos bažnyčios bei vienuolyno ansamblis.Atidaryti vaizdo kortelę
09

Kretingos fundacija

Žemaitijos kelias2019 m.Wikimedia Commons

CC BY-SA 4.0Žemaitijos kelias

Jonas Karolis ir Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė Kretingoje fundavo bernardinų vienuolyną ir mūrinę bažnyčią. 1619 m. dokumente sutuoktiniai skyrė žemę, pinigų ir kasmet tiekiamų grūdų, gyvulių, žuvų bei medaus. Toks sąrašas parodo fundaciją kaip nuolatinį ūkio įsipareigojimą. Dabartinis ansamblio vaizdas leidžia atpažinti vietą, bet jame matyti ir kelių vėlesnių šimtmečių remontai bei miesto raida.

Fundacijos datos ir išlaikymo sudėtis remiamos Juliaus Kanarsko publikuotu tyrimu; fotografija rodo dabartinį ansamblį.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Pirminis vaizdas
Paminklas Skuodo savivaldos kūrėjui Jonui Chodkevičiui.Atidaryti vaizdo kortelę
10

Skuodas prisimena Joną

Tadas122007 m.Wikimedia Commons

CC BY-SA 3.0Tadas12

1572 m. Jono Chodkevičiaus iniciatyva Skuodui suteiktos Magdeburgo teisės ir Johanesburgo vardas, kuris neprigijo. Privilegija pertvarkė jau egzistavusio miestelio teisinį gyvenimą: ji nėra miesto „gimimo liudijimas“ tiesiogine prasme. 2007 m. fotografuotas paminklas rodo, kurį šio sudėtingo proceso veikėją pasirinko įamžinti dabartinis miestas.

Paminklas yra XXI a. atminties ženklas. 1572 m. savivaldos faktai tikrinami enciklopediniuose ir dokumentų tyrimuose.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Pirminis vaizdas
Liachavičių tvirtovės planas ir vaizdas, 1660 m.Atidaryti vaizdo kortelę
11

Bastioninė Liachavičių tvirtovė

Autorius nenustatytas1660 m.Lenkijos nacionalinė biblioteka

Viešoji sritisAutorius nenustatytas

Liachavičiai buvo tarp Jono Karolio iš tėvo paveldėtų valdų. XVII a. pradžioje čia įrengta bastioninė tvirtovė saugojo ne reprezentacinį rūmų fasadą, o strategiškai svarbų didiko valdų centrą. 1660 m. lakšte tvirtovė parodyta jau po etmono mirties, karo ir apgulties aplinkoje. Plane geriau nei vėlesnėje fotografijoje matyti bastionų geometrija, tačiau tai vis tiek konkretaus laiko karinis vaizdas, o ne visa statybų istorija.

Lakšto 1660 m. datą ir bibliotekos signatūrą pateikia katalogas; ryšį su Chodkevičių valda pagrindžia atskiri tyrimai.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Pirminis vaizdas
05

Paveldėjimas ir giminės atmintis

Giminės šakoms nutrūkstant, turtas ir teisės judėjo per dukteris, našles bei santuokas. XIX a. Aleksandro portretas jau priklauso pasauliui po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, bet vis dar remiasi Chodkevičių vardo tęstinumu.

Aleksandro Chodkevičiaus (1776–1838) portretas, 1822 m.Atidaryti vaizdo kortelę
12

Giminė po Respublikos padalijimų

Nežinomas dailininkas1822 m.Lenkijos nacionalinė biblioteka / Polona

Viešoji sritisNežinomas dailininkas

Aleksandras Chodkevičius (1776–1838) priklausė vėlyvajai Supraslio linijai. 1822 m. portretas sukurtas jau po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, kai giminės nariai gyveno kitomis politinėmis ir luominėmis sąlygomis. Munduras ir apdovanojimas rodo naują reprezentacijos kalbą, o Chodkevičių pavardė portreto kataloge susieja šį asmenį su kelis šimtmečius kaupta giminės atmintimi.

Asmens tapatybė ir 1822 m. data remiamos Polonos kilmės katalogo įrašu; giminės linija tikrinama VLE.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Pirminis vaizdas

Giminės žmonės

Čia surinkti 26 šaltiniais identifikuoti istoriniai asmenys: giminės nariai ir jų sutuoktiniai. Registras apima XV–XX a. biografijas, tačiau nėra visų palikuonių genealoginis medis. Kai tikslios datos nepatvirtintos, nurodytas tik amžius. Kiekvienas vardas veda į atskirą puslapį.