t-001vidutinis
Vorobjovas Vilniaus žydmiestį apibūdino kaip pereinamų kiemų, užkaborių, purvo ir tapybiškų miesto vaizdų erdvę.
Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
PDF 12
Vos vieną kitą valandą paklaidžiojus po senovines Vilniaus gatves, pirmieji keliautojo įspūdžiai tučtuojau atsimiešia daug gilesniais pergyvenimais. Štai žydmiestis (Ghetto) su savo išgarsėjusiomis skylėmis, pereinamais kiemais ir užkaboriais, kur tapybiški efektai veržte veržiasi iš visų pusių, drauge su neišbrendamu purvu lietingomis ir dvokiančia smarve karštomis dienomis. O ten, toli, triumfuodami į dangų kelia savo blizgančias galvas krikščioniškųjų bažnyčių bokštai ir kupolai, išdidžiai sustoję ties vartais šito niūraus Inferno, lyg saugantieji kelią į rojų arkangelai, įsakiusieji žydų šventyklai — Senajai Sinagogai — sugrimsti į žemę, kad neiškiltų viršum aplinkinių stogų.