t-001vidutinis
Vorobjovas Vilniaus žydmiestį apibūdino kaip pereinamų kiemų, užkaborių, purvo ir tapybiškų miesto vaizdų erdvę.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
Vos vieną kitą valandą paklaidžiojus po seno vines Vilniaus gatves, pirmieji keliautojo įspūdžiai tučtuojau atsimiešia daug gilesniais pergyvenimais. Štai žydmiestis (Ghetto) su savo išgarsėju siomis skylėmis, pereinamais kiemais ir užkaboriais, kur tapybiški efektai veržte veržiasi iš visų pusių, drauge su neišbrendamu purvu lietingomis ir dvokiančia smarve karštomis dienomis. O ten, toli, triumfuodami į dangų kelia savo blizgančias galvas krikščioniškųjų bažnyčių bokštai ir kupolai, išdidžiai sustoję ties vartais šito niūraus Inferno, lyg saugantieji kelią į rojų arkangelai, įsakiusieji žydų šventyklai — Senajai Sinagogai — sugrimsti į žemę, kad neiškiltų viršum aplinkinių stogų.