žiogriai statinių tvoros palisadai

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Antakalnis yra pava­ dintas arba nuo žodžių: ant-to-Kal- no, arba: ant-Pakalnės, pagal tai, kaip pirmasis davęs pavadinimą, Ant­ akalnį stebėjo; juk plaukiančiam Vi­ lija atrodytų esantis ant aukštumos, o stovintis ant upės kranto Antakal­ nį regėtų plokštumoje, kalno papė­ dėje. Pagaliau Antakalnio vardas pirm tikriausiai buvo duotas tik tai vietovei, kurioje stovėjo pagonių šven­ tykla, o ne dabartiniam priemiesčiui, 109 ## Puslapis 126 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Aplink pilį spietėsi miestas: medinės trobos, kurių didžiu­ ma aprūkusios nuo dūmų, nedailiai suręstos ir be jokios tvar­ kos palei klampius kelius išbarstytos. Visi tie pastatai, at­ skirti žiogriais, arba statinių tvoromis, su tarp jų įsiterpusiais daržų ir pievų plotais, labiau panėšėjo į kelis didžiulius kai­ mus, besišliejančius prie pilių, negu į tokius miestus, kokie jau XIV amžiuje puošė Lenkiją.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kunigaikščio rūmų pastatai, kuriuose buvo ir iždas, ir arklidės, užėmė daugiausia vietos1; 1 je, kur šiais laikais buvo profesoriaus Arklidės buvo erdvios, keturkam- Špicnagelio sodas, tarp pilies kalno pės, pastatytos iš medžio toje vieto- ir karaliaus malūno 107 ## Puslapis 124 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS o pilį supančios sienos kampe, pietvakarių pusėje, stovėjo aukštas mūrinis namas, užsibaigiantis keturiais bokšteliais, kurį Vladislovas Jogaila vėliau paskyrė Vilniaus vyskupų gyvenamajam būstui2. Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pi­ lies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta sta­ tinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vie­ nos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais iškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė ne­ lengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių var­ tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving­ rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Lietuvai, ilgai nuo krikščio­ niškojo pasaulio civilizacijos užsisklendusiai ir kryžiuočių antpuolių tolydžio alinamai, dar nepažįstami buvo tie goti­ kos rūmai, apsupti aukštų sienų, iš kurių susidarė tiesios, nors ir siauros Krokuvos ar Liublino gatvės, nei tokie, tam laikui neįprastai dideli pastatai, kaip Krokuvos Gelumbės prekybos namai, statydinti Kazimiero Didžiojo. Vilniuje, vi­ dur namų samplaikos, iškilesnėje vietovėje nei Šventaragio slėnis, plytėjo ganėtinai didelė aikštė, aplipusi prekijų krau­ tuvėlėmis ir, atsargumo dėlei, nuo kryžiuočių antpuolių ap­ juosta statinių tvoromis. Čia buvo pats miesto centras - ten, kur dabar stovi Rotušė ir Šv.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tolėliau, toje vietoje, kur dabar stovi katedra, stūksojo negrabus dievo Perkūno stabas, pastatytas ant akmeninės pakylos. Aplink tą aikštę, senosios religijos apeigoms parinktą, tęsėsi plačiai išsklidę Že­ mutinės pilies pastatai, daugiausia mediniai, bet aukštais bokštais ir palisadais apjuosti. Kunigaikščio rūmų pastatai, kuriuose buvo ir iždas, ir arklidės, užėmė daugiausia vietos1; 1 je, kur šiais laikais buvo profesoriaus Arklidės buvo erdvios, keturkam- Špicnagelio sodas, tarp pilies kalno pės, pastatytos iš medžio toje vieto- ir karaliaus malūno 107 ## Puslapis 124 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS o pilį supančios sienos kampe, pietvakarių pusėje, stovėjo aukštas mūrinis namas, užsibaigiantis keturiais bokšteliais, kurį Vladislovas Jogaila vėliau paskyrė Vilniaus vyskupų gyvenamajam būstui2.