žiogriai statinių tvoros palisadai

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Antakalnis yra pavadintas arba nuo žodžių: ant-to-Kalno, arba: ant-Pakalnės, pagal tai, kaip pirmasis davęs pavadinimą, Antakalnį stebėjo; juk plaukiančiam Vilija atrodytų esantis ant aukštumos, o stovintis ant upės kranto Antakalnį regėtų plokštumoje, kalno papėdėje. Pagaliau Antakalnio vardas pirm tikriausiai buvo duotas tik tai vietovei, kurioje stovėjo pagonių šventykla, o ne dabartiniam priemiesčiui, 109 ## Puslapis 126 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Aplink pilį spietėsi miestas: medinės trobos, kurių didžiuma aprūkusios nuo dūmų, nedailiai suręstos ir be jokios tvarkos palei klampius kelius išbarstytos. Visi tie pastatai, atskirti žiogriais, arba statinių tvoromis, su tarp jų įsiterpusiais daržų ir pievų plotais, labiau panėšėjo į kelis didžiulius kaimus, besišliejančius prie pilių, negu į tokius miestus, kokie jau XIV amžiuje puošė Lenkiją.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kunigaikščio rūmų pastatai, kuriuose buvo ir iždas, ir arklidės, užėmė daugiausia vietos1; 1 je, kur šiais laikais buvo profesoriaus Arklidės buvo erdvios, keturkam- Špicnagelio sodas, tarp pilies kalno pės, pastatytos iš medžio toje vieto- ir karaliaus malūno 107 ## Puslapis 124 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS o pilį supančios sienos kampe, pietvakarių pusėje, stovėjo aukštas mūrinis namas, užsibaigiantis keturiais bokšteliais, kurį Vladislovas Jogaila vėliau paskyrė Vilniaus vyskupų gyvenamajam būstui2. Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pilies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta statinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vienos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais iškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė nelengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių vartų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Vingrių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Lietuvai, ilgai nuo krikščioniškojo pasaulio civilizacijos užsisklendusiai ir kryžiuočių antpuolių tolydžio alinamai, dar nepažįstami buvo tie gotikos rūmai, apsupti aukštų sienų, iš kurių susidarė tiesios, nors ir siauros Krokuvos ar Liublino gatvės, nei tokie, tam laikui neįprastai dideli pastatai, kaip Krokuvos Gelumbės prekybos namai, statydinti Kazimiero Didžiojo. Vilniuje, vidur namų samplaikos, iškilesnėje vietovėje nei Šventaragio slėnis, plytėjo ganėtinai didelė aikštė, aplipusi prekijų krautuvėlėmis ir, atsargumo dėlei, nuo kryžiuočių antpuolių apjuosta statinių tvoromis. Čia buvo pats miesto centras - ten, kur dabar stovi Rotušė ir Šv.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tolėliau, toje vietoje, kur dabar stovi katedra, stūksojo negrabus dievo Perkūno stabas, pastatytas ant akmeninės pakylos. Aplink tą aikštę, senosios religijos apeigoms parinktą, tęsėsi plačiai išsklidę Žemutinės pilies pastatai, daugiausia mediniai, bet aukštais bokštais ir palisadais apjuosti. Kunigaikščio rūmų pastatai, kuriuose buvo ir iždas, ir arklidės, užėmė daugiausia vietos1; 1 je, kur šiais laikais buvo profesoriaus Arklidės buvo erdvios, keturkam- Špicnagelio sodas, tarp pilies kalno pės, pastatytos iš medžio toje vieto- ir karaliaus malūno 107 ## Puslapis 124 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS o pilį supančios sienos kampe, pietvakarių pusėje, stovėjo aukštas mūrinis namas, užsibaigiantis keturiais bokšteliais, kurį Vladislovas Jogaila vėliau paskyrė Vilniaus vyskupų gyvenamajam būstui2.