Sąvoka

vora

2 teiginiai2 įrašai2 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Viena vora užėmė ir sudegino Bisenės pilį, o kita nuniokojo aplinkines žemes ir traukdamasi patyrė nuostolių ant Nemuno ledo.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 156

Pirmoji apsupo Bisenės pilį ir po kovos, trukusios nuo Aušros ligi vidurdienio, užėmė ją bei sudegino; kita vora nuniokojo aplinkines žemes, tačiau, traukdami atgal, patyrė didelių nuostolių, nes Nemuno ledas, nepakankamai tuo metu tvirtas, neatlaikė jų svorio ir nemaža dalis kariuomenės bei grobio paskendo verpetuose. Ramiai praslinkus pavasariui, vasaros pradžioje prasidėjo nauji susirėmimai. Skomantas, neseniai pabėgęs į Prūsiją, netikėtai patraukė su prūsų kariais Gardino kryptimi. Po kruvino antpuolio jis paėmė Gardino pilį, išžudė įgulą, sugriovė arba sudegino visus įtvirtinimus; du tūkstančiai raitelių, pasklidusių niokoti kraštą, išsivarė didžiulį grobį.
t-002vidutinis

Viduriniajai vorai po atkaklių kautynių pavyko užimti Užkalnius, Ėriškėlius ir Barklainius.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 182-183

Puolimas buvo pradėtas 1919 m. gegužės 18 d. naktį. Dešinioji kolona energingu puolimu užėmė plane numatytus Jotvainių, Griniūnų ir Katinų kaimus. Viduriniajai vorai po atkaklių kautynių pavyko užimti Užkalnius, Ėriškėlius ir Barklainius. Kairioji vora puolimą pradėjo ## Puslapis 183 sėkmingai, tačiau ties Radikonių dvaru sutiko stiprų bolševikų pasipriešinimą, kurio metu žuvo kolonos vadas karin.