Dimitrijus, metropolitas, viečė ir žymiausieji bajorai prisiekė laikytis taikos sąlygų su Algirdu. Polocko vyrai reikalus sprendė viečėje, kaip Didysis Naugardas ir Pskovas. Lietuvos metraštis pasakoja, kad po Polocko kunigaikščio Glėbo mirties polockiečiai ėmė reikalus spręsti viečėje ir nebeturėjo valdovo.
Dimitrijus sumokėsiąs ka\nreiviams algą, o vadui — karo išlaidas. Abiejų tautų\npriesaika turinti sustiprinti amžinąją taiką. Kai, sutik\ndami su šitokiomis sąlygomis;\nprisiekė valdovas Dimitrijus,\nvyriausiasis šventikas, žmo\nnių vadinamas metropolitu,\nviečė ir žymiausieji bajorai,\nAlgirdas,\ntą\npačią\ndieną\nįžengęs į Maskvą, įsmeigė ietį į valdovo pilį ir apdo\nvanojo kunigaikštį, kariškai jį pasveikinęs prie pačių\naltorių (,,Tad jau supratai, Dimitrijau, katras iš mu\ndviejų greičiau pakyla į karą\"), velykiniu kiaušiniu.
Ir ilgus metus \nvaldė kunigaikštis Erdvilą, tuose miestuose begyvenda\nmas, ir pasimirė.\nO po jo ėmė kunigaikšėiauti jo sūnus Mingaila '. \nPo savo tėvo mirties didysis kunigaikštis Mingaila su\ntelkė savo kariuomenę ir patraukė prieš Polocko mies\ntą 2 ir prieš Polocko vyrus, kurie reikalus sprendė \nviečėje3 , kaip Didysis Naugardas ir Pskovas.
O jos brolis, Polocko kunigaikštis Glėbas, mirė, \njaunas būdamas, ir palaidotas Polocke, šventosios Sofi\njos cerkvėje, viename kape su savo tėvu.\nPolockiečiai ėmė reikalus spręsti viečėje, kaip ir \nDidžiajame Naugarde bei Pskove, o valdovo sau nebe\nturėjo l9 . Grįžkime atgal.
Tačiau tiesioginių žinių apie paties Polocko puolimą ki\ntuose patikimuose šaltiniuose nėra.\n3 Viečė — žymesniuose Kijevo Rusios miestuose gyventojų \nsusirinkimas karo ir taikos, valdžios pareigūnų skyrimo ir atlei\ndimo ir kitiems svarbiausiems klausimams svarstyti.\n* Orig.